"Les Fauves" (pranc. "Laukiniai žvėrys") – XX a. pradžios modernaus meno judėjimo pavadinimas, kuriam vadovavo dailininkai Henri Matisse'as ir André Derainas. Fovizmas (pranc. fauvisme) susiformavo kaip ryškaus, ekspresyvaus spalvų ir laisvo tapymo būdo reakcija į impresionizmą ir akademinį realizmą; jį stipriai paveikė postimpresionistai, ypač Vincentas van Gogas ir Paulis Gogenas.

Istorija

Fovizmo proveržis dažnai siejamas su Salon d'Automne paroda 1905 m., kur kritikas Louis Vauxcelles ironizuodamas pavadino eksponuojančius tapytojus „les fauves“ (»laukiniais žvėrimis«). Nors ryškus, spalvingas tapybos stilius pradėjo formuotis apie 1900 m. ir tęsėsi po 1910 m., pati grupė kaip organizuotas fenomenas veikė palyginti trumpą laiką: daugiausia 1905–1907 m., per kurias surengtos trys bendros parodos.

Savybės

  • Ryškios, netikros spalvos: spalva naudojama ne apšvietimui ar natūralumui atkurti, o emocijai, kompozicijos intensyvumui sustiprinti.
  • Supaprastintos formos ir linijos: objektai dažnai pavaizduoti schematiškai, be smulkių detalių.
  • Stiprūs, matomi potėpiai: dažnai naudojamas storas dažų sluoksnis ir energingi šepetėlio judesiai.
  • Plokštumių akcentavimas: perspektyva ir erdvė supaprastinama, kartais arti dekoratyvumo ribos.
  • Eksperimentavimas su primityvia ir egzotine estetika: įtaka iš neeuropietiško meno ir dekoratyvinių šaltinių.

Pagrindiniai menininkai

  • Henri Matisse'as – vienas įtakingiausių fovistų; jo kūriniai (pvz., „Woman with a Hat“, 1905) puikiai iliustruoja spalvos nepriklausomybę nuo realizmo.
  • André Derainas – kartu su Matisse'u formavo judėjimo veidą; garsūs peizažai iš Londono ir upių vaizdai.
  • Maurice de Vlaminck, Raoul Dufy, Georges Braque (ankstyvasis laikotarpis), Kees van Dongen ir kt. – įvairūs menininkai, prisidėję prie fovizmo raiškos.

Parodos ir kritika

Salon d'Automne 1905 tapo lemtingu įvykiu: kritikos pastabos ir skandalas iš dalies padėjo judėjimui apsireikšti plačiajai publikai. Nors pradžioje fovizmas sutiko daug prieštaringų vertinimų (kai kuriems atrodė šokiruojantis ir „barbariškas“), idėjos apie laisvą spalvų naudojimą greitai pasklido ir įtaką paliko kitoms avangardo srovėms.

Paveldas

Nors grupė kartu dirbo gana trumpai, fovizmo indėlis į XX a. meną yra reikšmingas: jis išlaisvino spalvą nuo griežtų reprezentacijos taisyklių ir sudarė sąlygas tolimesniam ekspresionizmui, abstrakcijai ir dekoratyviniam modernizmui. Be to, fovizmo spalviniai sprendimai bei laisvas potėpis įkvėpė daugelį dailininkų už Prancūzijos ribų; gera to pavyzdžių yra ir lietuvių dailininkas Aristarchas Lentulovas.

Fovizmas – tai ne vien grupė paveikslų ar parodų, bet ir svarbi meno istorijos atkarpa, parodžiusi, kad spalva ir tapybinė raiška gali būti savarankiški meninės išraiškos elementai.