Degalinė (1937) — Virgil Thomson ir Lew Christensen baletas
"Degalinė" yra vieno veiksmo baletas, kuriame susipina realistinis siužetas ir modernios choreografijos sprendimai. Libretas (istorija) parengtas pagal laikraščio reportažą, todėl veiksmas vaizduoja kasdienį, miesto gyvenimo epizodą ir socialines įtampas. Muziką parašė Virgil Thomson, o choreografiją sukūrė Lew Christensenas, kuris pats atliko pagrindinį vaidmenį — degalinės darbuotojo Makio partiją. Scenografiją ir kostiumus kūrė Paulas Cadmusas. Baletas pirmą kartą buvo parodytas 1937 m. lapkritį Hartforde, Konektikuto valstijoje, atliko trupė "Ballet Caravan". 1939 m. gegužės 18 d. spektaklis pristatytas Martino Becko teatre Niujorke buvo parodytas, kur Christie-nsenas vėl atliko aptarnaujančio darbuotojo vaidmenį.
Kūrėjai ir atlikėjai
- Kompozitorius: Virgil Thomson — amerikiečių kompozitorius, žinomas už sąlyčio su šiuolaikinėmis tendencijomis ir teatriniu jautrumu.
- Choreografas ir pagrindinis atlikėjas: Lew Christensenas — reikšminga figūra XX a. amerikietiškame balete.
- Scenografija ir kostiumai: Paulas Cadmusas — dailininkas, pasižymėjęs stipriu socialinio realizmo pojūčiu.
- Trupė: "Ballet Caravan" — amerikiečių kolektyvas, rengęs gastroles ir pristatęs naują repertoarą.
Siužetas (santrauka)
Baleto veiksmą sudaro keli greitai besikeičiantys epizodai, kurie atskleidžia miesto nakties atmosferą ir skirtingų visuomenės sluoksnių susidūrimus. Pagrindinis personažas — jaunas, išvaizdus degalinės darbuotojas, pavadintas Macu (Macas). Jo vienatvę vakare nutrūkdo du jauni, stambūs, tačiau geranoriški sunkvežimių vairuotojai. Jie triukšmingai elgiasi, kol į scenoje pasirodo valstijos trooperis (policininkas) ir pamoko vaikinus dėl greičio viršijimo.
Vėliau siužetą sutrikdo įžūlus vairuotojas su žmona ir išdykusiu vaiku. Pasirodę turtingi jaunuoliai — berniukas ir mergaitė, kurie yra iš kaimo klubo pabėgę ir šiek tiek apsvaigę po šokių, priverčia kitus šokti rumbą. Staiga įeina gangsteris ir pradeda pulti iš ginklo. Macas kartu su sunkvežimių vairuotojais ir Valstybiniu policininku sutriko plėšimą, tačiau šaudymo metu turtuolė patenka į ugnies liniją ir miršta ant grindinio. Jos kūnas nunešamas, publika išsiskirsto. Pabaigoje Macas lieka vienas su radijo imtuvu ir laikraščiu, laukdamas tolimesnių įvykių.
Režisūros ir sceninės priemonės
Spektaklio vertinimai ypač akcentuoja sceninius sprendimus: paprasta, realistinė aplinka, karikatūriški, bet aiškiai nubrėžti personažai ir efektingi judesio momentai. Vienas iš įsimintiniausių epizodų yra gangsterio persekiojimas — tam naudojami užtemdymai, žibintuvėlių spinduliai ir šokėjų grand jetée (plačiais šuoliais per erdvę). Tokios šviesos ir judesio kombinacijos sukuria intensyvų, teatrališką efektą, kuris, kaip rašoma vėlesniuose kritikos tekstuose, yra "dramatiškas, neproporcingas naudojamų priemonių paprastumui".
Atsiliepimai, atlikimo istorija ir paveldas
Šokio istorikė Grace Robert savo knygoje "The Borzoi Book of Ballets" giria šį baletą už aiškiai išvystytus personažus, kuriems skiriamas dėmesys "baletiniais terminais". Ji pabrėžia, kad veikėjai yra "apibrėžti ir gerai išbaigti", o taip pat išskiria choreografinį vykdymą ir scenografinį sprendimą. Baletas sulaukė palankaus priėmimo ir buvo populiarus Pietų Amerikoje, kai 1941 m. jį ten rodė Linkolno Kiršteino suburta amerikiečių trupė.
Rašydama 1949 m., Robert pažymėjo, kad iš originalios scenos kūrybos tuo metu dažnai išlikdavo tik partitūra — pati choreografija ir visos sceninės detales kartais sunkiau atkurti. Iš Thomson partiturą buvo sudaryta koncertinė siuita, kuri kartais skambėjo koncertuose ir per radiją, taip išlaikydama baleto muzikos atminimą net tada, kai visos spektaklio choreografinės versijos nebuvo plačiai saugomos.
Reikšmė: "Degalinė" laikoma vienu iš ankstyvesnių amerikietiškų bandymų į baleto meną perkelti šiuolaikinę, miestietišką tematiką ir parodyti intymias pikto bei tragizmo kupinas scenas be klasikinės baleto mitologijos. Tai taip pat buvo reikšmingas tarpdisciplininis darbas, sujungęs kompozitoriaus, choreografo ir dailininko talentus į vientisą sceninį kūrinį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pildymo stotis?
A: "Filling Station" yra vieno veiksmo baletas, kurio muziką sukūrė Virgilas Thomsonas, o choreografiją - Lew Christensenas.
K: Kas atliko Makio vaidmenį originaliame pastatyme?
A: Originalioje inscenizacijoje degalinės darbuotojo Makio vaidmenį atliko Lew Christensenas.
K: Kas sukūrė "Degalinės" dekoracijas ir kostiumus?
A: Paulas Cadmusas sukūrė "Degalinės" dekoracijas ir kostiumus.
K: Kur pirmą kartą buvo parodyta "Degalinė"?
A: Pirmą kartą baletas buvo parodytas 1937 m. lapkritį Hartforde, Konektikuto valstijoje, "Ballet Caravan".
K: Ką apie šį baletą gyrė šokio istorikė Grace Robert?
A: Šokio istorikė Grace Robert gyrė personažus kaip "apibrėžtus ir gerai išbaigtus" ir pažymėjo, kad visi jie suvokiami "baletiniais" terminais. Ji taip pat atkreipė dėmesį į gangsterio persekiojimą kaip ypač veiksmingą momentą.
Klausimas: Kokį poveikį Robert pastebėjo per konkrečią sceną?
A: Robertas pažymėjo, kad tam tikroje scenoje tamsoje kelios figūros su žibintuvėliais, atliekančios grand jetée (šuolius), sukūrė efektą, "neproporcingą naudojamų priemonių paprastumui".
K: Kada "Degalinė" buvo populiariai rodoma Pietų Amerikoje?
A: Baletas buvo populiariai rodomas Pietų Amerikoje, kai 1941 m. jį ten pristatė Lincolno Kirsteino suburta amerikiečių trupė.
