Penkios "sola" — protestantų reformacijos pagrindiniai principai

Atraskite protestantų reformacijos penkias „sola“ — Sola Scriptura, Solus Christus, Sola Gratia, Sola Fide, Soli Deo Gloria: reikšmė, istorija ir įtaka tikėjimui.

Autorius: Leandro Alegsa

XVI a. Europoje vyko dideli krikščionių religijos pokyčiai. Protestantų reformacijos metu šimtai tūkstančių žmonių paliko Katalikų bažnyčią ir visoje Europoje įkūrė protestantų bažnyčias.


"Penkios solos" yra svarbi šių protestantų lyderių reformuotos teologijos
dalis:

  • Sola Scriptura. Tai reiškia "tik Biblija". Protestantai tikėjo, kad Bibliją reikia skaityti tik tam, kad sužinotų, kuo Dievas nori, kad jie tikėtų. Jie tai darė užuot klausę popiežiaus ar Katalikų Bažnyčios kunigų.

    Istoriškai šią idėją daugiausia gynė Martynas Liuteris ir kiti reformatoriai; ji reiškia, kad Šventieji Raštai turi aukščiausią autoritetą tikėjimo ir doktrinos klausimais. Tai nereiškia visiško tradicijos ignoravimo — daug protestantų vertina bažnytinę tradiciją, bet laiko ją antrine, vertinamą pagal Bibliją.

  • Solus Christus. Tai reiškia "tik Jėzus Kristus". Protestantai tikėjo, kad vienintelis kelias į dangų yra Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Jie tai darė, kad nereikėtų melstis Marijai, šventiesiems ar angelams.

    Ši doktrina pabrėžia, kad Kristus yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Reformatoriai kritikavo tarpininkavimo sistemos, kurios vestų prie papildomų praktikų ar aukščiausio autoriteto po Kristaus. Skirtingos protestantų konfesijos gali plačiau nagrinėti Šventųjų vaidmenį, bet visi pabrėžia Kristaus išganyminę reikšmę.

  • Sola Gratia. Tai reiškia "tik malonė". Čia kalbama apie patekimą į dangų. Tai reiškia, kad Dievas į dangų įsileidžia žmones, kurie to nenusipelnė. Tai taip pat reiškia, kad niekas nenusipelno patekti į dangų.

    Sola Gratia pabrėžia, kad išgelbėjimas yra Dievo dovana, ne žmogaus nuopelnas. Reformacija kovėsi prieš idėją, kad bažnytinės apeigos, indulgencijos ar darbai patys savaime užtikrina teisumą Dievo akyse — vietoje to pabrėžiama, jog išgelbėjimą suteikia Dievo malonė per Kristų.

  • Sola Fide. Tai reiškia "tik tikėjimas". Protestantai tikėjo, kad žmonės turi pasitikėti Jėzumi. Jie turi tikėti, kad Jėzus įsileidžia žmones į dangų. Tik žmonės, kurie pasitiki Jėzumi, gali patekti į dangų.

    Sola Fide reiškia, jog teisumas prieš Dievą gaunamas per tikėjimą Kristumi, o ne per darbų sumą. Šis principas glaudžiai susijęs su Sola Gratia: tikėjimas yra priemonė, kuria žmogus priima Dievo malonę. Skirtingose tradicijose kyla diskusijų dėl tikėjimo ir darbų santykio — dauguma protestantų teigia, kad geri darbai yra tikėjimo vaisius, o ne išgelbėjimo priežastis.

  • Soli Deo Gloria. Tai reiškia: "Garbinkite tik Dievą. Jis yra nuostabus". Tai taip pat reiškia, kad žmonės turėtų garbinti tik Dievą. Žmonės neturėtų garbinti katalikų popiežiaus ar kunigų. Žmonės neturėtų pasitikėti Katalikų Bažnyčia, kad patektų į dangų. Žmonės turėtų garbinti tik Dievą.

    Soli Deo Gloria pabrėžia, kad visa šlovė ir garbė dėl išgelbėjimo priskiriama Dievui. Reformatoriai norėjo, kad krikščioniško gyvenimo tikslas būtų Dievo šlovinimas, o ne žmogaus nuopelnai ar institucijų autoritetas. Šis principas skatina kuklumą ir atitraukia dėmesį nuo bažnytinės hierarchijos kaip galutinio išganymą garantuojančio šaltinio.

Žodžiai "Sola Scriptura", "Solus Christus", "Sola Gratia", "Sola Fide" ir "Soli Deo Gloria" nėra angliški žodžiai. Tai lotyniškai parašyti žodžiai.

Pastabos ir įtaka

Penkios „solos“ nėra išsamus krikščioniškos teologijos aprašymas, bet jos glaustai apibendrina esmines reformacijos idėjas, kurios lėmė naujus požiūrius į Biblijos autoritetą, išganymą ir bažnyčią. Skirtingos protestantų denominacijos (pvz., liuteronai, reformatai, anglikonai, evangeličiai) jas suprato ir taikė skirtingai, tačiau visos jos prisidėjo prie to, kad krikščioniškas gyvenimas ir bažnytinės praktikos būtų persvarstytos remiantis Šventuoju Raštu ir tikėjimu Kristumi.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo protestantų reformacija?


A: Protestantų reformacija buvo didelis krikščionių religijos pokytis, įvykęs Europoje XVI a. Šimtai tūkstančių žmonių paliko Katalikų bažnyčią ir visoje Europoje įkūrė protestantų bažnyčias.

K: Kas yra "Penkios Solos"?


A: Penkios "Solos" yra svarbi šių protestantų lyderių reformuotos teologijos dalis. Tai Sola Scriptura (Tik Biblija), Solus Christus (Tik Jėzus Kristus), Sola Gratia (Tik malonė), Sola Fide (Tik tik tikėjimas) ir Soli Deo Gloria (Tik Dievą garbinti).

K: Ką reiškia "Sola Scriptura"?


A: Sola Scriptura reiškia "tik Biblija". Tai reiškia, kad protestantai tiki, jog jie turėtų skaityti tik Bibliją, kad sužinotų, ką Dievas nori, kad jie tikėtų, užuot klausę popiežiaus ar Katalikų Bažnyčios kunigų.

K: Ką reiškia "Solus Christus"?


A: Solus Christus reiškia "tik Jėzus Kristus". Tai reiškia, kad protestantai tiki, jog vienintelis kelias į dangų yra Jėzaus mirtis ant kryžiaus, todėl jiems nereikia melstis Marijai, šventiesiems ar angelams.

K: Ką reiškia "Sola Gratia"?


A: Sola Gratia reiškia "tik malonė". Tai kalba apie patekimą į dangų ir reiškia, kad Dievas į dangų įsileidžia žmones, kurie to nenusipelnė, ir niekas nenusipelno ten patekti.

K: Ką reiškia "Sola Fide"?



A: Sola Fide reiškia "Tik tik tikėjimas". Tai reiškia, kad protestantai tiki, jog žmonės turi pasitikėti Jėzumi ir tikėti Juo, jei nori patekti į dangų.

K: Ką reiškia "Soli Deo Gloria"?


A: "Soli Deo Gloria" reiškia "Tik Dievą garbinti" - tai taip pat reiškia, kad žmonės neturėtų garbinti nieko kito, pavyzdžiui, popiežių ar kitų religijų kunigų, ir neturėtų pasitikėti tais šaltiniais dėl savo išgelbėjimo.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3