Scaphiopodidae – amerikinių kastuvinių rupūžių šeima. Šios rupūžės gyvena Šiaurės Amerikoje, pietų Kanadoje ir JAV į pietus iki pietų Meksikos. Scaphiopodidae yra palyginti nedidelė šeima, sudaryta iš maždaug septynių rūšių, priklausančių dviem gentims – Scaphiopus ir Spea.
Išvaizda ir prisitaikymai
Amerikinės kastuvinės rupūžės turi stambų, apvalų kūną, trumpas galines kojas ir išsikišusias akis. Daugumai rūšių būdingos tamsios dėmės ant nugaros, o kūno spalva dažniausiai pilka, ruda arba blyškiai žalia – tai padeda maskuotis tarp sausos žolės ir smėlio. Vienas ryškiausių prisitaikymų – tvirta, ragėta ataugėlė (kastuvas) ant užpakalinio pėdos segmento (metatarsalinė tuberkulė), kuri leidžia galingai kasėti žemę. Kastuvinės rupūžės kasasi atgal (naudodamos stiprias užpakalines kojas), susigraibydamos į požeminę patalą ir ten praleisdamos sausesnius periodus.
Buveinė ir elgsena
Šios rupūžės yra pritaikytos gyventi sausose ar sezoniškai sausuojančiose buveinėse: stepėse, pusdykumėse, atviromis pievomis, miškingų vietovių pakraščiuose ir žemės ūkio kraštovaizdžiuose. Daug laiko praleidžia po žeme, kur reguliuoja drėgmę ir temperatūrą. Paprastai išlenda tik po gausesnių liūčių, kada susidaro laikinos vandens telkiniai – tada vyksta intensyvus poravimosi ir neršto periodas.
Poravimasis ir vystymasis
Kastuvinės rupūžės pasižymi vadinamuoju „sprogstamąja“ poravimosi strategija: po lietaus daugelis individų susiburia prie laikinuose telkiniuose susidariusių duobių ir ežerėlių. Patinai skleidžia trumpus, trunkančius kvarkštavimus arba švilpimo panašius balsus, pritraukdami pateles. Kiaušinėliai dedami grupėmis į greitai užsiliejančius telkinius; ikrai ir tamsiai nuspalvinti varliagyvių lervos (tada dažnai labai greitai vystosi) prisitaikę per kelias dienas–kelias savaites pereiti į jauną stadiją, prieš išdžiūvant telkiniui.
Mityba
Suaugusios rupūžės daugiausia minta naktiniais vabzdžiais (vabzdžių lervomis, skruzdėmis, skraidančiais vabzdžiais), sliekais ir kitais smulkiais bestuburiais. Jaunos rupūžės (tadpolai) dažnai yra visavalgiški: minta dumbliais, organinėmis dalelėmis ir smulkiais bestuburiais; kai kurios rūšys gali tapti plėšresnės, kai vandenyje gausu maisto.
Rūšys
Šeima apima dvi gentis ir apie septynias rūšis. Dažniausiai minimų rūšių pavyzdžiai:
- Scaphiopus couchii – Coucho kastuvinė rupūžė
- Scaphiopus holbrookii – Holbruko kastuvinė rupūžė
- Scaphiopus hurterii – Hurtero kastuvinė rupūžė
- Spea bombifrons – plains (laukinių plotų) kastuvinė rupūžė
- Spea multiplicata – New Mexico (daugianarė) kastuvinė rupūžė
- Spea intermontana – intermontaninė kastuvinė rupūžė
- Spea hammondii – Hammond'o vakarinė kastuvinė rupūžė
Apsauga ir grėsmės
Daugelį kastuvinių rupūžių veikia žmogaus veikla: buveinių naikinimas ir pertvarkymas žemės ūkiu, vandens telkinių užteršimas, kliūtys migracijos metu (keliai) ir klimato kaita, keičianti lietaus režimą ir trumpindama laikinų nerštaviečių egzistavimo laiką. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Spea hammondii, yra saugomos vietiniu mastu dėl nykimų kai kuriose teritorijose.
Geros praktikos pavyzdžiai: išsaugoti nerštaviečių vietas, riboti chemikalų naudojimą jautriose teritorijose, įrengti migruojančių varliagyvių perėjas prie kelių ir stebėti populiacijas moksliniais būdais.
Domėjimosi faktai
- Kastuvinės rupūžės gali praleisti didžiąją laiko dalį po žeme ir išlįsti tik po lietaus.
- Jų lervos dažnai vystosi nepaprastai greitai – tai privaloma sąlyga, kad spėtų baigti metamorfozę prieš džiūstant laikinam telkiniui.
- Unikalus „kastuvo“ pėdos priedas yra vienas iš svarbiausių identifikacinių bruožų ir evoliucinis pritaikymas kasimuisi.