Folie à deux — indukuotas kliedesinis sutrikimas: apibrėžimas ir formos
Sužinokite apie folie à deux — indukuotą kliedesinį sutrikimą, jo formas (folie imposée, folie simultanée), simptomus, priežastis ir gydymo galimybes.
Tai apie psichikos sutrikimą, studijinis albumas yra Folie à Deux(albumas)
"Folie à deux" – istoriškai vartotas terminas, apibūdinantis situaciją, kai kliedesiniai įsitikinimai ir kartais psichozės simptomai pasireiškia ne vienam, o bent dviem glaudžiai susijusiems asmenims. Jei tokių asmenų yra daugiau nei du, vartojami terminai folie à trois (3), folie à quatre (4), folie à plusieurs arba folie en famille. Oficialus šiuolaikinis terminas – indukuotas kliedesinis sutrikimas (taip pat kartais minimas kaip bendras psichozinis sutrikimas). Tačiau daugelyje leidinių ir populiarioje literatūroje išliko originalūs prancūziški pavadinimai – jie atsirado Prancūzijoje XIX a.
Apibrėžimas ir pagrindinės formos
Indukuotas kliedesinis sutrikimas reiškia, kad vienas asmuo (dažniausiai vadinamas dominantu ar „šaltiniu“) turi nuolatinį kliedesį ar psichozinį sindromą, o kitas (ar kiti) priima tuos kliedesius kaip savo realybę dėl artimo ir dažnai izoliacinio socialinio ryšio. Tradiciškai išskiriamos dvi pagrindinės formos:
- Folie imposée: dominuojantis asmuo kuria kliedesį ir perduoda jį kitam(-iems). Dažnai, išskyrus asmenis, kurie buvo „šaltinis“, atskyrus porą, antrajam asmeniui kliedesys gali išnykti.
- Folie simultanée: du (ar keli) asmenys nepriklausomai vienas nuo kito vysto panašius kliedesius ir vienas kitą papildo, todėl jų simptomai tampa sunkiai atskiriami.
Kas tai sukelia ir kam tai rizikingiausia?
Indukuoto kliedesinio sutrikimo atsiradimui įtakos turi keli veiksniai:
- Glaudūs, ilgalaikiai santykiai (sutuoktinių, partnerių, tėvų ir vaikų, brolių/seserų) ir socialinė izoliacija – uždarose aplinkose kliedesys gali lengviau plisti.
- Dominavimo ar priklausomybės dinamika – vienas asmuo dažnai yra įtakingesnis arba labiau kontroliuojantis, kitas – labiau priklausomas ar palankus įtakai.
- Esama psichikos liga pas „šaltinį“ (pvz., deluzinis sutrikimas, šizofrenija) arba kiti rizikos veiksniai: senatvė, kognityviniai sutrikimai, sunkios gyvenimo sąlygos, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
- Kartais įtakos turi kultūriniai, religiniai ar sektantys veiksniai – grupė gali dalintis panašiais įsitikinimais, kurie su laiku išsivysto į fiksuotus kliedesius.
Simptomai ir požymiai
Pagrindinis simptomas – fiksuoti, nelankstūs klaidingi įsitikinimai (kliedesiai), kuriuos vienas ar keli asmenys dalijasi. Dažniausiai pasitaikantys kliedesių turiniai:
- Persekiojimo ar pavojų tematikos kliedesiai.
- Religiniai, moraliniai ar didybės (grandioziniai) kliedesiai.
- Kartais pasitaiko ir bendrų haliucinacijų, bet jos reta reiškinys palyginti su kliedesiais.
Kiti požymiai: socialinis atsiribojimas nuo aplinkinių, elgesio pokyčiai, stiprus ryšys su „šaltiniu“, neretai – emocinė arba materialinė priklausomybė nuo asmens, kuris inicijuoja kliedesį.
Diagnozė ir diferencialinė diagnostika
Diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu: nustatoma, ar vienas asmuo yra tiesiogiai įtakojęs kitą, ar kliedesiai pasireiškė nepriklausomai. Svarbu atmesti kitas priežastis:
- Nepriklausomos psichozės abiem asmenims (pvz., šizofrenija ar bipolinis sutrikimas), kai abu serga atskirai.
- Kognityvinis sutrikimas, demencija arba organinės kilmės psichozė.
- Substancijų sukeltos psichozės.
- Masinė isterija ar kolektyvinis elgesio protrūkis (nors kartais jis gali būti vertinamas kaip plačioji folie à plusieurs forma).
Pastaba: DSM-IV ir kai kurios klasifikacijos turėjo atskirą diagnozę („shared psychotic disorder“), tačiau DSM-5 šią atskirą kategoriją panaikino ir rekomenduoja vertinti simptomus pagal kitus psichozinius sutrikimus ar nurodyti kaip specifinį reiškinį.
Gydymas
Gydymo tikslas – nutraukti patologinę įtaką ir gydyti pirminę psichozę, jeigu ji egzistuoja. Dažniausiai vartojamos priemonės:
- Atskyrimas – laikinai arba nuolat nutraukti glaudų kontaktą tarp „šaltinio“ ir įtakojamo asmens(-ų). Tai dažnai pirmas žingsnis ir gali sukelti kliedesių sumažėjimą arba išnykimą įtakojamajame asmenyje.
- Farmakoterapija – antipsichotiniai vaistai taikomi, jei atskyrimas nepakankamas arba jei antras asmuo taip pat turi psichozės požymių.
- Psichoterapija ir socialinė parama – individuali terapija, šeimos terapija, socialinių ryšių stiprinimas ir edukacija padeda atkurti kritinį mąstymą bei nepriklausomumą.
- Gydymas pirminiame šaltinyje – jei nustatoma, kad „šaltinis“ serga lėtine psichikos liga, būtina tinkama psichiatrinė priežiūra.
Prognozė
Prognozė priklauso nuo keleto veiksnių: ar buvo įmanoma nutraukti paveikų ryšį, ar antras asmuo turi savo psichikos sutrikimų, kaip greitai pradėtas gydymas ir kiek ilgai kliedesiai egzistavo. Kartais atskyrimas ir parama greitai atneša pagerėjimą; kartais reikalinga ilgalaikė medikamentinė ir psichosocialinė intervencija.
Istorija ir socialinis kontekstas
Pirmą kartą ši sąvoka buvo aprašyta 1877 m. straipsnyje, kurį parašė Ernest-Charles Lasègue ir Jules Falret. Istoriškai reiškinys buvo analizuojamas kaip reliktas šeimyninių ar kultūrinių modelių, tačiau šiuolaikinė psichiatrija akcentuoja biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius.
Reikšminga pastaba: Masinė isterija (kolektyvinis elgesio protrūkis) gali būti vertinama kaip platesnė folie à deux forma, kai kliedesių ar psichogeninių simptomų pasireiškimas plinta didesnėje grupėje.
Praktinės gairės, ką daryti pastebėjus panašų atvejį
- Jei įtariate, kad kažkas yra paveiktas indukuotų kliedesių, svarbu užtikrinti saugumą ir nepradėti ginčytis apie jų įsitikinimus konfrontaciniu tonu.
- Skatinkite sąlytį su sveikesnėmis socialinėmis aplinkomis ir profesionalia pagalba – psichiatru arba psichologu.
- Jei kyla grėsmė saugai (savižudiškos mintys, smurtas), kreipkitės į neatidėliotiną pagalbą ar atitinkamas tarnybas.
Apibendrinant: folie à deux – tai sudėtingas psichologinis-fenomenas, kuriam būdinga dalijimasis fiksuotais kliedesiais tarp artimai susijusių asmenų. Svarbiausi gydymo elementai – atskyrimas, tikslinga medikacija, psichoterapija ir socialinė parama, o diagnostikai būtinas kruopštus klinikinis įvertinimas siekiant atskirti šį reiškinį nuo kitų psichikos sutrikimų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra folie à deux?
A: Folie à deux yra psichikos sutrikimas, kai sveikam žmogui pasireiškia psichozės simptomai ir iliuzijos. Jei simptomai ar kliedesiai būdingi daugiau nei dviem asmenims, tai vadinama folie à trois (3), folie à quatre (4), folie à plusieurs arba folie en famille.
K: Kiek yra šios būklės formų?
A: Yra dvi pagrindinės šios būklės formos - Folie imposée ir Folie simultanée.
K: Kas yra Folie imposée?
A: Folie imposée - tai kai vienas asmuo susikuria iliuziją ir perduoda ją kitiems žmonėms. Jei tie žmonės išsiskiria, paprastai greitai išnyksta iliuzijos tiems, kuriems jos nesusidarė pirmiesiems.
K: Kas yra Folie simultanée?
A: Folie simultanée atsiranda, kai du žmonės, kenčiantys nuo iliuzijų, daro vienas kitam tokią įtaką, kad jų iliuzijos tampa labai panašios.
K.: Kada ši būklė buvo aprašyta pirmą kartą?
A.: Pirmą kartą ši būklė buvo aprašyta 1877 m. Ernest-Charles Lasègue ir Jules Farlet paskelbtame straipsnyje.
Klausimas: Ar masinė isterija laikoma viena iš folie à deux formų?
A: Taip, masinė isterija gali būti vertinama kaip "folie à deux" forma.
Ieškoti