Id, ego ir superego: Freudo asmenybės struktūra ir reikšmė
Sužinokite, kaip Id, ego ir superego pagal Freudą formuoja asmenybę: jų funkcijos, tarpusavio konfliktai ir praktinė reikšmė psichologijoje.
Id, ego ir superego yra Sigmundo Freudo sukurtos idėjos. Tai trys sąvokos, naudojamos paaiškinti, kaip veikia žmogaus protas.
Froidas žmogaus protą apibūdina kaip id, ego ir superego sąveiką. Ego ir tam tikru mastu superego yra sąmoningi arba esantys paviršiuje. Id lieka nesąmoningas. Kartu jie sudaro asmenybę.
Pagal šį psichikos modelį id yra nekoordinuotų instinktų tendencijų visuma, ego — organizuota realistinė dalis, o superego atlieka kritinį ir moralizuojantį vaidmenį.
Id, ego ir superego yra proto funkcijos, o ne smegenų dalys. Jie neatitinka vienareikšmiškai realių struktūrų, kurias nagrinėja neuromokslas.
Kas yra kiekvienas iš jų?
Id — tai prigimtinės, impulsyvios jėgos, veikiančios pagal malonumo principą. Jis reikalauja skubaus poreikių tenkinimo (pvz., alkis, troškulys, seksualiniai ir agresijos impulsai) ir dažnai ignoruoja realybės apribojimus.
Ego — tai realybės principu pagrįsta dalis, kuri bando tenkinti id poreikius realistiškai ir socialiai priimtinu būdu. Ego sprendžia konfliktus tarp id reikalavimų, superego normų ir išorinio pasaulio reikalavimų.
Superego — tai vidinių taisyklių, moralės ir idealų rinkinys, susiformavęs per internalizaciją (tėvų, visuomenės normų). Jis kritikuoja ir baudžia ego už elgesį, kuris prieštarauja moralės standartams (gali sukelti kaltę, gėdą, savigarbos jausmų pakilimą, kai elgiamasi taisyklių laikantis).
Kaip jie sąveikauja?
Šios trys dalys nuolat sąveikauja ir gali konfliktuoti. Pavyzdys: id nori nedelsiant išreikšti pyktį, superego sako, kad pyktis yra netinkamas, o ego bando rasti saugų ir priimtiną būdą jaustis ar elgtis (pvz., išeiti pabėgioti, aptarti jausmus su draugu arba kanalizuoti energiją į kūrybą).
- Konfliktai tarp id ir superego dažnai sprendžiami per ego ir gali sukelti vidinę įtampą arba nerimą.
- Ego vengia tiesioginio konflikto su id ar superego naudodamas įvairias gynybines strategijas.
Gynybinės mechanikos
Froidas aprašė daugybę būdų, kuriais ego saugo individą nuo nerimo ir konfliktų. Kai kurios dažniausiai minimos mechanikos:
- Reprimavimas (suspaudimas) — nemalonių minčių ar prisiminimų užgniaužimas į pasąmonę.
- Neigimas — realybės faktų nepripažinimas, kad sumažėtų emocinis krūvis.
- Projekcija — savo nepageidaujamų impulsų priskyrimas kitiems.
- Sublimacija — nemalonių impulsų transformavimas į socialiai naudingą veiklą (pvz., agresiją panaudoti sporte ar meninėje raiškoje).
Vystymasis ir svarba psichoterapijoje
Froidas teigė, kad id yra buvęs ir aktyvus nuo gimimo, o ego ir superego formuojasi vėliau vaikystėje per sąveikas su aplinka ir tėvais (superego dažniausiai susiformuoja maždaug 3–5 metų amžiuje). Šis modelis padėjo paaiškinti, kaip ankstyvos vaikystės patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybei.
Psychoanalitinė terapija, kurią įkvėpė Freudas, orientuota į pasąmonės išaiškinimą, konfliktų supratimą ir gynybinių mechanizmų atpažinimą tam, kad žmogus galėtų sąmoningai keisti elgesį ir jausmus. Daug šiuolaikinių psichoterapijos formų perėmė ar modifikavo šias idėjas.
Kritika ir šiuolaikinė reikšmė
Freudo teorijos sulaukė daug kritikos: jos dažnai laikomos sunkiai patikrintomis empiriniuose tyrimuose, kai kuriais atvejais — kultūriškai šališkomis arba pernelyg seksualizuotomis. Nepaisant to, Freudo idėjos turėjo didelę įtaką psichologijos istorijai, literatūrai, menui ir populiariai kultūrai.
Šiandien daug mokslininkų laiko id, ego ir superego naudingomis metaforomis arba konceptualiais įrankiais, skirtomis suprasti vidinius konfliktus ir asmenybės dinamiką, bet pabrėžia, kad jos nėra tiesiogiai susiejamos su konkrečiomis smegenų sritimis, kuriuos tiria neuromokslas. Modernūs tyrimai labiau linksta prie empirinių modelių ir neurobiologinių mechanizmų, tačiau Freudo sampratos išlieka istoriškai ir kliniciškai svarbios.
Trumpas santrauka
Trumpai tariant: id — instinktai ir norai (malonumo principas), ego — tarpininkas tarp troškimų ir realybės (realybės principas), superego — moralės ir normų balsas. Šių trijų komponentų dinaminė įtampa padeda paaiškinti tiek kasdienį elgesį, tiek psichologinius konfliktus.
Froido teorijos schema
Id
Id yra asmenybės konstanta, nes jis visada yra. Id valdo "malonumo principas".
Savo teorijos kūrimo pradžioje Freudas seksualinę energiją laikė vieninteliu id energijos šaltiniu. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo tragedijos Freudas manė, kad id reikia papildyti dar vienu instinktu. Jis pasiūlė thanatos - mirties instinktą. Thanatos paaiškina instinktyvius smurtinius žmonijos potraukius. Akivaizdu, kad likusi asmenybės dalis turėtų kaip nors susidoroti su šiais dviem instinktais. Pridėjęs thanatos, jis galėjo aprašyti daugiau psichikos reiškinių. Jo id id id id id id turėjo didelę įtaką.
Id pagal apibrėžimą yra nesąmoningas:
"Tai tamsioji, neprieinama mūsų asmenybės dalis... Ji pripildyta instinktų teikiamos energijos, bet ji nėra organizuota, nesukuria kolektyvinės valios, o tik siekia patenkinti instinktų poreikius, laikydamasi malonumo principo".105/6
Ego
Ego - tai savęs suvokimas ir asmenybės paviršius, kurį paprastai rodote pasauliui. Ego vadovaujasi "tikrovės principu" arba praktiniu požiūriu į pasaulį. Jis stengiasi nukreipti id siekį į elgesį, kuris ilgainiui atneštų naudos, o ne liūdesio.
Sąmoninga sąmonė glūdi ego, nors ne visos ego operacijos yra sąmoningos.
Ego atskiria tai, kas tikra. Jis padeda mums tvarkyti savo mintis ir suprasti jas bei mus supantį pasaulį.
"Ego yra ta id dalis, kurią pakeitė tiesioginė išorinio pasaulio įtaka... Ego atstovauja tam, ką galima pavadinti protu ir sveiku protu, priešingai nei id, kuriame slypi aistros... savo santykiu su id jis panašus į žmogų ant žirgo, kuris turi suvaldyti didesnę žirgo jėgą; skirtumas tas, kad raitelis stengiasi tai padaryti savo jėgomis, o ego naudojasi skolintomis jėgomis".363/4
Tačiau ego "tarnauja trims griežtiems šeimininkams: išoriniam pasauliui, superego ir id".110 Jo užduotis - rasti pusiausvyrą tarp primityvių potraukių ir tikrovės, tenkinant id ir superego. "Taigi ego, varomas id, varžomas superego, atstumiamas tikrovės, kovoja...[siekdamas] harmonijos tarp jame veikiančių ir jį veikiančių jėgų ir įtakų, ir lengvai "pratrūksta nerimu". . 110/1
Super-Ego
Superego siekia tobulumo ir idealaus rezultato. Jis apima asmenybės dalį, daugiausia nesąmoningą, kuri apima individo ego idealus, dvasinius tikslus ir psichikos agentūrą (paprastai vadinamą sąžine), kritikuojančią ir draudžiančią jo potraukius, fantazijas, jausmus ir veiksmus.
"Superego galima laikyti tam tikra sąžinės rūšimi, kuri už netinkamą elgesį baudžia kaltės jausmu. Pavyzdžiui, nesantuokiniai ryšiai".
Superego susideda iš dviejų dalių: sąžinės ir ego-idealo. Sąžinė - tai gerai pažįstama angelo ir velnio ant kiekvieno peties metafora. Sąžinė sprendžia, kokių veiksmų žmogus turėtų imtis. Ego-idealas - tai idealizuotas požiūris į save. Egoidealas lyginamas su realiu elgesiu. Abi superego dalys vystosi per patirtį su kitais arba per socialinę sąveiką. Anot Froido, stiprus superego padeda slopinti biologinius id instinktus, o silpnas superego pasiduoda id įgeidžiams. Be to, kaltės jausmo lygis dviem pirmiau minėtais atvejais bus atitinkamai aukštas ir žemas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas sukūrė Id, ego ir superego?
Atsakymas: Id, ego ir superego sukūrė Zigmundas Froidas.
K: Kas yra Id, ego ir superego?
A: Id, ego ir superego - tai trys sąvokos, naudojamos paaiškinti, kaip veikia žmogaus protas.
K: Kaip Freudas apibūdina žmogaus protą?
A: Froidas žmogaus protą apibūdina kaip id, ego ir superego sąveiką.
K: Kuris iš id, ego ir superego yra sąmoningas arba yra paviršiuje?
A: Ego ir tam tikru mastu superego yra sąmoningi arba yra paviršiuje.
K: Kas sudaro asmenybę pagal Freudo modelį?
A: Pagal Freudo modelį asmenybę sudaro id, ego ir superego.
K: Kokią funkciją atlieka id, ego ir superego?
A: Id yra nekoordinuotų instinktų tendencijų rinkinys; ego yra organizuota realistinė dalis, o superego atlieka kritinį ir moralizuojantį vaidmenį.
Klausimas: Ar Id, ego ir superego atitinka realias struktūras, kurias nagrinėja neuromokslas?
Atsakymas: Ne, Id, ego ir superego yra proto funkcijos ir neatitinka faktinių struktūrų, kurias nagrinėja neuromokslas.
Ieškoti