Pakistanas: užsienio politika ir tarptautiniai santykiai
Pakistanas: užsienio politika ir tarptautiniai santykiai — įžvalgos apie Kašmyrą, branduolinę strategiją, santykius su Indija, Kinija, JAV ir regioninę diplomatiją.
Pakistanas yra antra pagal gyventojų skaičių musulmoniška šalis (po Indonezijos). Pakistanas yra vienintelė musulmoniška šalis, turinti branduolinių ginklų. Pakistanas taip pat yra svarbi Islamo konferencijos organizacijos (OIC) narė. Šalis turi sudėtingą, daugiasluoksnę užsienio politiką, kurios pagrindiniai tikslai – teritorinis saugumas, branduolinis atgrasymas, ekonominis augimas ir regioninis bei pasaulinis statusas.
Pakistanas tarptautinėje arenoje ir JT vaidmuo
Pakistanas yra aktyvus Jungtinių Tautų narys ir tradiciškai buvo vienas didžiausių JT taikos palaikymo misijų personalo tiekėjų. Šalis ieško diplomatinių sprendimų konfliktams regione ir dalyvauja įvairiose tarptautinėse organizacijose, ypač toms, kurios gina musulmoniškų valstybių interesus.
Branduolinė politika ir saugumas
Branduolinis arsenalas yra svarbi Pakistano saugumo doktrinos dalis. Po 1998 m. branduolinių bandymų Pakistanas ir Indija patyrė sankcijas, o nuo to laiko abi šalys vystė branduolinį atgrasymą. Pakistanas deklaruoja, kad jo branduolinis ginklas skirtas atgrasymui ir nacionalinio suvereniteto užtikrinimui, o šalies doktrina pabrėžia greitą reagavimą į egzistencinę grėsmę.
Santykiai su Indija ir Kašmyro problema
Pakistano santykiai su kaimyne Indija dažnai yra įtempti. Abi šalys kovojo dėl ginčijamos Kašmyro teritorijos ir per XX a. ir XXI a. patyrė kelis karinius konfliktus bei smurtinius incidentus, įskaitant 1947–48, 1965, 1971 ir 1999 metų karo epizodus bei vėlesnes konfrontacijas (pvz., 2001–2002 metų bei 2008–2009 metų įtampas). Kašmyro klausimas lieka pagrindinis nesutarimų šaltinis, trukdantis ilgalaikiam taikos procesui.
Per tam tikrus laikotarpius (pvz., 2004–2008 m.) santykiai palaipsniui gerėjo ir užmezgė bendradarbiavimą tiek saugumo, tiek ekonomikos srityse, tačiau šie praradimai kartais buvo trumpalaikiai dėl naujų incidentų (pvz., 2008 m. viešai žinomų išpuolių, 2008 m. Lahore ir vėlesnių incidentų), todėl dialogas kartais nutrūksta.
Santykiai su Afganistanu ir Iranu
Pakistano santykiai su kaimynine Afganistanu yra sudėtingi. Svarbūs klausimai – pasienio saugumas, pabėgėlių srautas (ypač XX a. pabaigoje ir po 2001 m.), bei įtarimai dėl su karinėmis grupėmis susijusių veiklų. Pakistanas taip pat aktyviai siekia vaidmens Afganistano stabilizavimo procesuose, įskaitant derybas su vietinėmis grupėmis.
Su Iranu santykiai taip pat buvo permainingi: bendros sienos, energetiniai interesai, regioninė įtampa (ypač po Irano islaminės revoliucijos) ir sekuliarinės bei sektantiškos įtampas kartais komplikuoja dialogą. Pakistanas stengiasi balansuoti tarp Irano ir Saudo Arabijos bei kitų Persijos įlankos valstybių interesų.
Glaudūs ryšiai su Kinija, Turkija ir Vakarais
Pakistanas jau seniai palaiko gerus santykius su Kinija. Kinija yra vienas iš pagrindinių Pakistaną remiančių partnerių tiek politine, tiek ekonomine ir karine prasme. Didelis bendradarbiavimo projektas yra Kinijos ir Pakistano Ekonominis Koridorius (CPEC), kuris apima infrastruktūros, energetikos ir transporto projektus ir yra svarbus Pakistano ekonominiam vystymuisi.
Iki šiol Pakistanas palaiko glaudžius santykius su Turkija, su kuria jį sieja istoriniai ryšiai, kariniai ir kultūriniai mainai. Abi šalys bendradarbiavo kuriant Regioninio bendradarbiavimo vystymosi labui paktą (RCD), o vėliau, 1985 m., Pakistano ir Turkijos iniciatyva buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo organizacija (ECO).
Pakistanas turi interesų Persijos įlankoje ir palaiko plačius dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų šalimis. Santykiai su JAV buvo ypač glaudūs per Šaltojo karo laikotarpį, kai Pakistanas nepasitikėjo Sovietų Sąjunga ir tapo svarbiu JAV sąjungininku, ypač po 1979 m. sovietų įsiveržimo į Afganistaną. Po 2001 m. Pakistanas tapo pagrindiniu JAV partneriu kovoje su terorizmu, nors šis aljansas buvo permainingas dėl klausimų, susijusių su karinėmis operacijomis, žvalgyba ir dronų programomis.
Išorinės organizacijos ir istorinis kontekstas
Pakistanas buvo Amerikos remiamų CENTO ir SEATO karinių aljansų narys. 1964 m. Pakistanas su Turkija ir Iranu pasirašė RCD paktą, kai visos trys šalys buvo glaudžios JAV sąjungininkės ir, būdamos Sovietų Sąjungos kaimynės, atsargiai vertino numanomą sovietų ekspansionizmą. Po Irano revoliucijos RCD nebeveikė, o vėliau susikūrė ECO, į kurią įtraukti ir kiti regiono partneriai.
Ekonominiai ir diplomatiniu požiūriu svarbūs veiksniai
- Ekoniminis bendradarbiavimas ir investicijos: projektai kaip CPEC yra svarbūs Pakistano ekonomikai, tuo pačiu kelia klausimų dėl skolos valdymo ir vietinių naudų.
- Ginkluotės ir kariniai ryšiai: Pakistanas importuoja karines sistemas, vykdo bendras pratybas su Kinija, Turkija ir kartais Rusija bei sąveikauja su JAV remiantis strateginiais interesais.
- Energetika ir prekyba: santykiai su Persijos įlankos šalimis yra svarbūs energetikos tiekimui, o prekyba su Kinija ir kitomis šalimis formuoja regioninę integraciją.
Iššūkiai ir perspektyvos
Pakistanas susiduria su daugybe išorinių ir vidinių iššūkių, kurie daro įtaką jo užsienio politikai: terorizmas ir vidaus saugumo problemos, ekonominė priklausomybė nuo užsienio pagalbos bei investicijų, regioninė įtampa dėl Kašmyro, sudėtingi santykiai su Afganistanu ir Iranu, bei būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp Didžiųjų galių interesų (ypač JAV ir Kinijos).
Vis dėlto Pakistanas stengiasi išlaikyti strateginį lankstumą: derinti santykius su skirtingais regiono ir pasaulio partneriais, plėtoti ekonominę diplomatiją, stiprinti gynybinius pajėgumus bei dalyvauti regioniniuose projektose, kurie gali prisidėti prie stabilumo ir vystymosi.
Apibendrinant, Pakistano užsienio politika yra formuojama geopolitinių grėsmių, istorinių konfliktų ir ekonominių poreikių. Šalies prioritetai – saugumas (ypač santykiuose su Indija), ekonominis augimas per tarptautinį bendradarbiavimą ir dideliu mastu vykdomas diplomatinių ryšių balansavimas tarp regioninių bei pasaulinių galių.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra Pakistano gyventojų skaičius?
A: Pakistanas yra antra pagal gyventojų skaičių musulmoniška šalis po Indonezijos.
K: Ar Pakistanas turi branduolinių ginklų?
Atsakymas: Taip, Pakistanas yra vienintelė žinoma musulmoniška šalis, turinti branduolinių ginklų.
K: Kokios organizacijos narys yra Pakistanas?
A: Pakistanas yra svarbus Islamo konferencijos organizacijos (OIC) narys ir aktyvus Jungtinių Tautų narys.
K: Kokios yra kai kurios jo užsienio santykių problemos?
A.: Pakistanas turi tam tikrų problemų, susijusių su užsienio santykiais, pavyzdžiui, sudėtingi santykiai su kaimynais Afganistanu ir Iranu, įtampa su Indija dėl Kašmyro.
K: Su kuo Pakistanas palaiko tvirtus ryšius?
A: Pakistanas ilgą laiką palaikė gerus santykius su Kinija, palaikė plačius dvišalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų šalimis, buvo Amerikos remiamų CENTO ir SEATO karinių aljansų narys.
Klausimas: Kaip RCD nustojo veikti?
Atsakymas: Regioninio bendradarbiavimo vystymo labui paktas (RCD) nustojo galioti po Irano revoliucijos.
K: Kokia iniciatyva paskatino ECO įkūrimą?
A: 1985 m. Pakistano ir Turkijos iniciatyva buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo organizacija (ECO).
Ieškoti