Amoebozoa yra plačiai paplitęs eukariotų, panašių į amebas, pirmuonių būrys. Dauguma jų juda vidiniu citoplazmos srautu, jiems būdingos į pirštus panašios pseudopodijos. Ši grupė apima tiek atskiras amebas, tiek sudėtingesnius daugialąsčius ar daugibranduolius organizmus, pavyzdžiui, įvairius šliužo pelėsius.

Apibrėžimas ir taksonomija

Tai pagrindinė grupė, kurioje aprašyta apie 2400 ameboidinių protistų rūšių. Daugumoje klasifikacijos schemų Amoebozoa priskiriami Protista arba Protozoa karalystei. Tarptautinės protistologų draugijos klasifikacijoje jie dažnai laikomi kaip Eukaryota neranguota "viršgrupė", nes jų vidinė sistematika ir santykiai su kitomis eukariotų grupėmis aiškinami remiantis molekuliniais duomenimis.

Sekvencijosanalizė rodo, kad Amoebozoa yra monofilinis klaidas. Daugumoje filogenetinių medžių ji priskiriama seserinei Opisthokonta grupei — dideliam klaidui, kuriam priklauso ir grybai, ir gyvūnai, taip pat apie 300 vienaląsčių protistų rūšių. Amebozoa ir Opisthokonta kartais sugrupuojami į aukšto lygio taksoną, įvairiai vadinamą Unikonta, Amorphea arba Opimoda. Nors daug kas aišku, taksonomija toliau tikslinama naudojant genominius ir filogenetinius tyrimus.

Morfologija ir judėjimas

Amoebozoa apima daugelį geriausiai žinomų ameboidinių organizmų, tokių kaip Chaos, Entamoeba, Pelomyxa ir pačią Amoeba gentį. Dydis varijuoja nuo mikroskopinių vienaląsčių iki matomų plika akimi daugibranduolių formas.

Dauguma jų juda ir sąveikauja su aplinka naudodami aktino-pagrįstas pseudopodijas, kurios leidžia ląstelei tiesiogiai apjuosti ir pasisavinti maisto daleles. Daugeliui amebozoa būdinga, kad jie neturi blakstienėlių ir apskritai nesudaro mikrotubulių palaikomų struktūrų už mitozės ribų. Vis dėlto yra išimčių: kai kurioms santykinai primityvioms grupėms (pvz., tarp archamoebae) pasitaiko vėliavėlių arba kitų specializuotų stadijų. Kai kurie anaerobiniai archamoebae turi modifikuotas mitochondrijas arba jų neturi (pvz., mitosomų ar hydrogenosomų pavidalu).

Mityba, gyvenimo ciklas ir dauginimasis

Mityba paprastai vyksta fagocitozės būdu: ląstelė apsupa maisto daleles, uždaro jas į vakuolę, kur jos suvirškinamos ir pasisavinamos. Amoebozoa dažniausiai minta bakterijomis, kitomis protistomis ar organinėmis dalelėmis; kai kurie gali gyventi kaip parazitai ar simbiontai.

Kai maisto trūksta, dauguma rūšių sudaro cistas, kurios gali apsaugoti ląstelę nuo išdžiūvimo ir būti perneštos vėjo ar kitų kontaktų būdu. Šliužo pelėsiuose šios struktūros vadinamos sporomis ir susiformuoja ant stiebų, vadinamų vaisiakūniais arba sporangijomis. Yra dvi pagrindinės šliužo pelėsių klimato strategijos: daugiabranduoliai (plasmodiniai) organizmai, kurie sudaro vienaląsčias ar daugibranduoles plasmodines mases, ir daugiacidės (cellular) grupės, pavyzdžiui, dictyostelidai, kurie sąjungaudami sudaro vaisiakūnius.

Dauginimasis dažniausiai asexualus (dalijimasis), tačiau kai kuriuose taksonuose pasitaiko ir lytinių procesų: šliužo pelėsiuose užfiksuotas kintamasis gyvavimo ciklas su apvaisinimu ar meiotiniu ciklu, todėl tam tikrose stadijose susiformuoja lytines ląsteles arba vyksta rekombinacija.

Ekologinė reikšmė ir žmogaus sveikata

  • Amoebozoa plačiai paplitę: gyvena dirvožemyje, gėluose ir jūros vandens buveinėse, ant augalų ar gyvūnų paviršių.
  • Jie dalyvauja organinės medžiagos skaidyme, mitybos grandinėse ir bakterijų populiacijų kontrole.
  • Kelių rūšių atstovai yra simbiontai arba parazitai; žinomiausias žmogaus patogenas šioje grupėje yra Entamoeba histolytica, sukelianti amebinę dizenteriją.
  • Mokslui ir biotechnologijai svarbios rūšys paaiškina ląstelių judėjimo, diferencijavimo, signalizacijos ir multiceliariškumo mechanizmus.

Struktūrinės ir molekulinės savybės

Dauguma amebozoa turi mitochondrijas, tačiau jų forma ir sandara gali skirtis; kai kurie anaerobiniai taksonai neturi tipinių mitochondrijų arba turi jų modifikuotas formas. Dėl to ir kitų molekulinių požymių ankstesnės klasifikacijos kartais buvo netikslios, o nauji genominiai duomenys padeda geriau suprasti grupės vidinę įvairovę.

Tyrimai remiasi ne tik morfologija, bet ir sekvencijų analizėmis, kurios patvirtina grupės monofiletinį pobūdį ir padeda nustatyti filogenetinius santykius su kitomis eukariotų linijomis.

Modeliniai organizmai ir mokslinė reikšmė

Būdinga ir plačiai naudojama kaip modelinis organizmas yra Dictyostelium discoideum. Šis organizmas ypač naudingas tiriant ląstelių signalizaciją, chemotaksį, diferencijaciją ir multiceliariškumo evoliuciją — nes jis pereina iš vienaląsčio į koordinuotai veikiančią daugialąsčę formą.

Tyrimo metodai

Mokslininkai Amoebozoa tiria naudodami šiuolaikines molekulines technikas (genomų ir transkriptomų sekvenavimą), elektroninę ir šviesinę mikroskopiją, kultūras laboratorinėmis sąlygomis bei ekologinius stebėjimus laukinėje aplinkoje. Tokie tyrimai leidžia aiškinti evoliucinius santykius, ląstelės funkcionavimą ir vaidmenį ekosistemose.

Trumpai apibendrinant: Amoebozoa yra įvairi, evoliuciškai reikšminga eukariotų grupė, kurioje derinasi paprastos vienaląsčios formos su sudėtingais daugialąsčiais gyvenimo ciklais, ir kuri turi didelę ekologinę bei medicininę reikšmę.