Anastasia (1956 m. filmas)

Istorinis pagrindas

Filmas paremtas Rusijos didžiosios kunigaikštienės Anastasijos Nikolajevnos istorija. Jauniausią caro Nikolajaus II dukterį Anastasiją kartu su tėvais ir broliais bei seserimis žiauriai nužudė bolševikai, siekdami sutrukdyti jiems susigrąžinti valdžią, jei jie kada nors pabėgtų iš nelaisvės. Nepaisant Jakovo Jurovskio ir kitų sušaudyme dalyvavusių asmenų parodymų, daugelis netikėjo, kad buvo nužudyti visi šeimos nariai. Šį gandą dar labiau sustiprino pasakojimai apie tai, kad vienas ar keli iš jų pabėgo dėka simpatizuojančių Ipatjevo namų, kuriuose jie buvo laikomi, sargybinių. Tiesą apsunkino ir tai, kad kūnų buvimo vieta liko paslaptis, nes jie buvo sudeginti ir užkasti atokiame miške.

Sklindant gandams, kad vienas ar keli Romanovai galėjo pabėgti, atsirado daugybė asmenų, teigiančių, kad jie yra viena iš didžiųjų kunigaikštyčių arba caraičių Aleksejus Nikolajevičius. Žymiausia iš jų buvo Ana Anderson, kuri išgarsėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje savo nepagrįstais teiginiais, kad ji yra Anastazija. Filmas neabejotinai buvo paremtas Anderson istorija, nes įžanginiuose kadruose rodoma moteris, ketinanti nusižudyti nuo tilto, kaip tai padarė Ana Anderson. Nors Anderson įnirtingai tvirtino esanti Romanovų šeimos įpėdinė, daugelis aplinkinių ja abejojo. Nepaisant to, jos istorija buvo nepaprastai populiari visuomenėje.

Nors filme užsimenama, kad Ana iš tikrųjų buvo Anastazija, dabar jau neabejotinai įrodyta, kad Andersonas buvo apsimetėlis. 1991 ir 2008 m. aptikus Romanovų paskutinio poilsio vietas, visi jų kūnai buvo surasti. Be to, atlikti kūnų DNR tyrimai įrodo, kad visi jie buvo Romanovų šeimos nariai. Be to, atlikus DNR tyrimus su Anderson žarnyno gabalėliu, kuris buvo išsaugotas per operaciją, atliktą jai aštuntojo dešimtmečio pradžioje, įrodyta, kad ji buvo ne Romanovai, o greičiausiai Franciška Šankovska (Franziska Schanzkowska), lenkų fabriko darbuotoja, sirgusi psichikos ligomis. Nepaisant to, abejonių vis dar būta. Knygoje buvo aptiktos kelios jos plaukų sruogos, kurios taip pat buvo ištirtos. Tai irgi įrodė, kad ji nebuvo karališkosios šeimos narė, ir taip pat padidino tikimybę, kad ji buvo Schanzkowska.

Filmas

Filme pasakojama istorija apie jauną, sumišusią moterį, gyvenančią 1920-ųjų Prancūzijoje, kurią suvaidino Ingrid Bergman. Ją suranda grupė iš savo šalies išvykusių rusų. Jie nori, kad ji apsimestų pasauliui, jog yra Anastasija, ir taip atgautų savo palikimą. Tikroji Anastasija, jei būtų gyva, paveldėtų milijonus svarų sterlingų, kuriuos caras paliko Anglijos banke.

Rusai, vadovaujami generolo Bounino (vaidina Yul Brynner), moko ją elgtis taip, kaip elgtųsi didžioji kunigaikštienė Anastasija. Jie išmoko ją visko, ką ji turėtų žinoti apie savo vaikystę. Jie moko ją vaikščioti kaip kunigaikštienė, pratinasi prie knygos ant galvos. Kai jie mano, kad ji pasirengusi, ji supažindinama su keliais Anastaziją pažinojusiais žmonėmis. Nė vienas iš jų netiki, kad ji tikrai yra Anastasija. Tikrasis išbandymas jai tenka, kai generolas Bouninas (Brynneris) nuveža ją į Daniją susitikti su caro motina imperatoriene Marija Fiodorovna, kurią vaidina Helen Hayes. Iš pradžių senoji imperatorienė netiki, kad jauna moteris yra jos anūkė, bet kai Anastazija susinervinusi ima kosėti, imperatorienė prisimena, kad Anastazija taip darydavo vaikystėje. Dabar ji tiki, kad tai jos anūkė. Tuo tarpu princas Paulius nori vesti Anastaziją. Akivaizdu, kad jis siekia pinigų, kuriuos, jo manymu, ji paveldės. Finalinėje scenoje vyksta vakarėlis. Valdovė imperatorienė ketina paskelbti apie Pauliaus ir Anastazijos sužadėtuves, tačiau Anastazija ir generolas Bouninas staiga dingo. Valdovė supranta, kad Anastazija trokšta ne šlovės, o tiesiog meilės su pasirinktu vyru. Ji labai drąsiai sako, kad nueis ten, kur laukia visi svečiai, ir pasakys jiems, kad vakarėlis baigėsi ir kad jie turėtų eiti namo.

Animacinis filmas

• Animacinė muzikinė "Anastasijos" versija buvo sukurta 1997 "Fox Animation Studios". Žr: Anastasia (1997 m. filmas).