Andromedos galaktika (M31) — artimiausia spiralinė galaktika Pieno keliui

Sužinokite apie Andromedos galaktiką (M31) — artimiausią spiralinę kaimynę Pieno keliui: dydis, žvaigždžių trilijonas, masė ir numatomas susidūrimas po ~4,5 mlrd. metų.

Andromedos galaktika yra artimiausia spiralinė galaktika mūsų galaktikai - Pieno keliui. Kartais astronomai Andromedą vadina M31 arba NGC 224. Ji nuo mūsų nutolusi maždaug per 2,6 mln. šviesmečių.

Andromeda yra didžiausia galaktika Vietinėje grupėje, kurią sudaro Andromedos galaktika, Pieno kelio galaktika, Trikampio galaktika ir dar apie 30 mažesnių galaktikų. Nors Andromeda yra didžiausia, ji gali būti ne pati masyviausia. Naujausi atradimai rodo, kad Pieno kelyje yra daugiau tamsiosios medžiagos ir jis gali būti masyviausias šioje grupėje.

2006 m. Spitzerio kosminio teleskopo atlikti stebėjimai atskleidė, kad M31 yra trilijonas žvaigždžių (¹⁰¹²⁾. Tai daugiau nei mūsų galaktikoje esančių žvaigždžių skaičius, kuris, apytikriais skaičiavimais, yra apie 200-400 mlrd.

Apskaičiuota, kad Andromedos masė yra 7,1×1011 Saulės masės. Palyginimui, 2009 m. tyrime apskaičiuota, kad Pieno kelio ir Andromedos masė yra maždaug vienoda, o 2006 m. tyrime nustatyta, kad Pieno kelio masė sudaro ~80 % Andromedos masės.

Andromedos galaktika, kurios regimoji žvaigždė yra 3,4 magnitudės, išsiskiria tuo, kad yra vienas ryškiausių Mesjė objektų, todėl plika akimi matoma ir bemieges naktis, net jei į ją žiūrima iš vietovių, kuriose yra vidutinė šviesos tarša. Nors, fotografuojant pro didesnį teleskopą, ji atrodo daugiau nei šešis kartus platesnė už Mėnulio pilnatį, plika akimi matomas tik ryškesnis centrinis regionas. Būdamas didelis ir ryškus, jis yra vienas tolimiausių objektų, kuriuos galima pamatyti be teleskopo ar žiūronų.

Andromedos galaktika artėja prie Pieno kelio maždaug 100-140 kilometrų per sekundę (62-87 mylių per sekundę) greičiu, todėl ji yra viena iš nedaugelio mėlynai pasislinkusių galaktikų. Todėl tikimasi, kad Andromedos galaktika ir Pieno kelias susidurs galbūt po 4,5 mlrd. metų. Tikėtina, kad susidūrusPieno kelio ir Andromedos galaktikoms, jos susijungs ir susidarys milžiniška elipsinė galaktika. Tokie įvykiai tarp galaktikų grupių galaktikų yra dažni.

Struktūra ir dydis

Andromeda yra šviesus spiralinės struktūros diskas su aiškiai išreikštu centrinio išsipūtimo (bulge) regionu ir gerai matomais spiralės žiedais bei dulkių juostomis. Jos skersmuo siekia maždaug 200–220 tūkst. šviesmečių, taigi ji yra gerokai didesnė už Pieno kelią pagal plotą. Diskas ir žvaigždžių halas tęsiasi labai toli; neutrinės spinduliuotės ir radijo stebėjimai rodo, kad neutralus vandenilis (HI) gali išsiplėsti dar toliau nei optinis diskas.

Žvaigždžių populiacijos, klasės ir sankaupos

Andromeda talpina ne tik senas, raudonas žvaigždes bulge srityje, bet ir jaunų žvaigždžių žiedus bei aktyvias žvaigždžių formavimosi vietas, ypač spiralės žieduose bei ~10 kpc spindulio žiede (kartais vadinamame „žvaigždžių žiedu“). Galaktikoje aptinkama gausus sferinių sankaupų — globulinių uždarų žvaigždžių spiečių — jų skaičius yra didesnis nei Pieno kelyje (tūkstančiai ar šimtai), o taip pat ir gausybė palydovinių žvaigždžių srovių, likusių po ankstesnių galaktikų absorbcijos.

Centras ir supermasyvus juodasis skylių

Andromedos centre yra ryškus spiečius ir manoma, kad jame slepiasi supermasyvus juodasis skylių objektas. Dabartiniai matavimai rodo, kad jo masė yra didesnė už tipinę Pieno kelio centro juodosios skylės masę — vertės įvertintos maždaug dešimčių iki kelių šimtų milijonų Saulės masių skalėje (skaičiai įvairuoja priklausomai nuo metodo). Centre taip pat pastebimas dvigubas branduolys — du ryškūs regionai, kurie yra susiję su specifiškais žvaigždžių koncentracijos bei dinamikos bruožais.

Palydovinės galaktikos ir sąveikos

Andromeda turi kelis žinomus palydovus, iš kurių ryškiausi yra M32 ir M110 (NGC 205). Be jų, šalia M31 aptikta daug mažesnių dvaržovių galaktikų ir gausybė žvaigždžių srovių bei liekanų — tai įrodymas, kad M31 per savo istoriją keletą kartų „prarijo“ mažesnes galaktikas. Tokios sąveikos formuoja struktūras, kaip plati žvaigždžių anga ir ryškūs žiedai dulkių bei dujų pasiskirstyme.

• Ryškios palydovės: M32, M110 (NGC 205)
• Srovių požymiai: Pastebimos ištęstos žvaigždžių srovės ir deformacijos halo srityje
• Istorinės sąveikos: Žiedinė struktūra galėjo susidaryti po smūgio ar arti praeities susidūrimo su mažesne galaktika)

Matavimai, masė ir tamsioji medžiaga

Nors skaičiai priklauso nuo matavimo metodų, Andromeda turi didelę masę, į kurią įeina ne tik žvaigždės ir dujos, bet ir didelė tamsiosios medžiagos halas. Masės įverčiai svyruoja, o stebėjimai rodo, kad tarp Pieno kelio ir Andromedos skirtumai nėra dideli — abi galaktikos yra dominuojantys Vietinės grupės nariai. Tamsioji medžiaga formuoja didžiąją dalį galaktikų masės ir lemia orbitinius greičius tolimuose disko regionuose.

Observavimas ir matomumas iš Žemės

Andromeda geriausiai matoma Šiaurės pusrutulyje rudenį ir žiemą; ji randama Andromedos žvaigždyne ir netgi paprastai atpažįstama pagal ryškią dvikampę struktūrą su centriniu ryškumu. Naktinis vaizdas plika akimi rodo tik didesnį, ryškesnį centrą; teleskopas arba ilgo ekspozicijos fotografija atskleis spiralinių žiedų ir dulkių juostų struktūrą. Dėl plačios kampinės apimties Andromeda yra vienas iš populiariausių tikslų tinkamose astronomijos fotografijose.

Ateitis: susidūrimas su Pieno keliu

Remiantis astrometriniais matavimais (įskaitant Spitzerio ir Hubble kosminio teleskopo duomenis bei naujesnes Gaia misijos analizės), Andromeda artėja link Pieno kelio. Prognozuojama susidūrimo ir susiliejimo eiga gali užtrukti kelis milijardus metų; galutinis rezultatas greičiausiai bus didelė elipsinė ar lenticularinė galaktika, nors detalus galaktikų branduolių ir žvaigždžių likimas priklauso nuo įtakos kampo, greičio ir tamsiosios medžiagos halų santykių.

Istoriniai ir moksliniai tyrimai

Andromeda — viena iš pirmųjų „mūsų už ribų“ galaktikų, kurią XVII–XIX a. astronomai tyrinėjo kaip ryškų migotinį objektą. XX a. pradžioje Edwin Hubble parodė, kad M31 nėra „spiralinis migdolėlis“ Paukščių take, o atskira galaktika, kas pakeitė supratimą apie Visatos mastus. Nuo to laiko Andromeda tapo svarbiu objektu studijuojant galaktikų formavimąsi, žvaigždžių populiacijas, dinamiką ir tamsiosios medžiagos pasiskirstymą.

Apibendrinant, Andromedos galaktika — tai ne tik didžiausia Vietinės grupės spiralė, bet ir laboratorija, kurioje astronomai tiria galaktikų evoliuciją, sąveikas ir ateities perspektyvas mūsų pačių galaktikos likimui.

Stebėjimų istorija

Persų astronomas Al Sufis buvo pirmasis žmogus, pastebėjęs Andromedos galaktiką. Savo knygoje "Stabiliųjų žvaigždžių knyga", kuri buvo išleista 964 m., jis pavadino galaktiką "mažu debesėliu". Pirmasis žmogus, pažvelgęs į galaktiką teleskopu, buvo Simonas Marius 1612 m. 1764 m. Šarlis Mesjė (Charles Messier) įtraukė ją į savo astronominių objektų katalogą. Jis pavadino ją M31 ir jos atradimo nuopelnus priskyrė Marijui, nes nežinojo, kad Al Sufis ją matė prieš šimtus metų.

1751 m. Viljamas Heršelis apskaičiavo, kad atstumas iki Andromedos "migliados" yra "ne daugiau kaip 2000 kartų didesnis už atstumą iki Sirijaus, t. y. apie 17 200 šviesmečių". Geriausias šiuolaikinis Andromedos atstumo įvertinimas yra 2,54 mln. šviesmečių. XX a. trečiajame dešimtmetyje astronomas Edvinas Hubble'as įrodė, kad Andromeda yra galaktika, o ne dujų debesis Pieno kelyje, kaip manyta anksčiau.

Žiniasklaida NASA "Swift" ultravioletinė Andromedos fotografija su komentarais

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Andromedos galaktika?

K: Kaip toli nuo mūsų yra Andromedos galaktika?

K: Kas buvo graikų mitologijos princesė, kurios vardu pavadinta Andromedos galaktika?

Klausimas: Kiek žvaigždžių yra Andromedos galaktikoje?

Klausimas: Kokią masę turi Andromedos galaktika, palyginti su mūsų Pieno keliu?

Klausimas: Kokio ryškumo yra Andromedos galaktika?

K: Kaip greitai abi galaktikos artėja viena prie kitos?

Paieška pagal raidę