Didysis dalijamasis kalnagūbris, arba Rytų aukštumos, yra didžiausias Australijos kalnų masyvas. Tai penktoji pagal ilgį sausumos kalnų grandinė pasaulyje. Kalnų grandinės ilgis yra apie 3500 km (2175 mylių) — ji driekiasi palei visą rytinę Australijos pakrantę. Šiaurėje prasideda nuo Dauano salos prie šiaurės rytinio Kvynslando kyšulio. Viktorijos valstijoje grandinė pasuka į vakarus ir baigiasi Grampijonų kalnuose Viktorijos vakaruose. Kalnų grandinės plotis svyruoja nuo maždaug 160 km (100 mylių) iki daugiau kaip 300 km (190 mylių).
Geologija ir reljefas
Didysis dalijamasis kalnagūbris nėra jaunas, staigiai susiformavęs grandynas, kaip Džordžijos Alpės ar Himalajai. Tai seni pakilę ir erozijos paveikti masyvai — ilgainiui vėjo, lietaus ir upių erozija suformavo išsiskiriančius šlaitus, kalvas, plato ir smarkius skardžius. Kalnagūbrį sudaro įvairios dalys: nuo žemų kalvų ir plataus aukštapelkio iki aukštų peizažų, tokių kaip Snowy Mountains (Australijos Alpės).
Aukščiausios viršūnės ir svarbios dalys
Aukščiausia regiono viršūnė yra Mount Kosciuszko (2228 m) Australijos Alpėse Naujojo Pietų Velso teritorijoje. Kalnagūbris apima daugelį žinomų regionų ir masyvų, tarp jų:
- Australijos Alpės (Snowy Mountains)
- Blue Mountains (netoli Sidnėjaus)
- Great Dividing Range šiaurinė dalis su Atherton Tableland Kvynslande
- Victorian Highlands ir Grampians Viktorijoje
Klimatas ir vandens ištekliai
Didysis dalijamasis kalnagūbris daro didelę įtaką Australijos klimatui. Oro masės kylant virš kalnų priverčiamos vėsinti ir kondensuotis — tai sukelia orografinį (kalnų) lietų, todėl rytinės kalnų šlaitų pusės yra drėgnesnės. Vakarinė, vidaus link orientuota dalis dažnai patiria sausesnį klimatą (rain shadow efektą). Dėl kalnagūbrio viršūnėse kyla daug svarbių upių: daugeliui didžiųjų baseinų — tarp jų Murray ir Murrumbidgee — pradžia randama būtent čia.
Flora ir fauna
Rytų aukštumose auga įvairūs biomasiai: nuo eukaliptų miškų ir šilto klimato atogrąžinių bei subtropinių miškų šiaurėje iki temperatinės vėsaus klimato augalijos ir alpinės pievų aukštumose. Kalnų upėse gyvena platypus ir kitos endeminės rūšys, o sausumos fauną atstovauja kengūros, koalos, įvairios paukščių rūšys bei daugybė vabzdžių ir perimiančių augalų rūšių. Dėl skirtingų aukščių ir klimato zonų čia susidarė didelis biologinės įvairovės spektras ir daug endeminių rūšių.
Žmogaus veikla ir apsauga
Indėliškos aborigenų bendruomenės turi ilgą ryšį su šiais kraštais — kalnagūbris yra svarbus jų kultūriniam paveldui. Europos kolonizacijos laikotarpiu kalnagūbris tapo svarbus žemės ūkiui (ypač vakarinėse, lietaus mažiau gaunančiose pusėse), miškų ūkiui, kasybai ir vėliau turizmui. Snowy Mountains Scheme — didelis hidroelektrinių ir drėkinimo projektas — yra vienas reikšmingiausių inžinerinių darbų regione.
Daugelis kalnagūbrio dalių yra saugomos nacionalinių parkų ir rezervatų forma. Pavyzdžiui, Blue Mountains National Park yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip Greater Blue Mountains Area. Taip pat veikia Kosciuszko, Grampians ir kiti nacionaliniai parkai, kuriuose saugoma augmenija, gyvūnija ir kraštovaizdis. Turizmas (žygiai, slidinėjimas kalnų žiemą, gamtos stebėjimas) yra svarbi regiono ekonomikos dalis.
Įtakos kasdienybei ir infrastruktūrai
Didysis dalijamasis kalnagūbris formuoja transporto koridorius: keli ir geležinkeliai dažnai pasikliauna perėjomis ir slėniais, kad kirstų aukštesnes zonas. Kalnagūbris taip pat padalina Australiją į klimatines ir ekonomines zonas — į rytinę, drėgnesnę pakrantę ir sausesnį vidaus žemyną.
Apibendrinant: Didysis dalijamasis kalnagūbris yra ne tik ilgiausias Australijos kalnų masyvas, bet ir pagrindinis geografinis elementas, formuojantis šalies klimatą, vandens išteklius, biologinę įvairovę ir žmogaus veiklą. Jo apsauga ir tvarus naudojimas yra svarbūs tiek gamtai, tiek vietinėms bendruomenėms.
