Didžioji skiriamoji juosta
Didysis dalijamasis kalnagūbris, arba Rytų aukštumos, yra didžiausias Australijos kalnų masyvas. Tai penktoji pagal ilgį sausumos kalnų grandinė pasaulyje. Kalnų grandinės ilgis - 3500 km (2175 mylių), ji driekiasi palei visą rytinę Australijos pakrantę. Šiaurėje prasideda nuo Dauano salos prie šiaurės rytinio Kvynslando kyšulio. Viktorijos valstijoje grandinė pasuka į vakarus ir baigiasi Grampijonų kalnuose Viktorijos vakaruose. Kalnų grandinės plotis svyruoja nuo maždaug 160 km (100 mylių) iki daugiau kaip 300 km (190 mylių).
Aukščių skirtumas tarp siauros pakrantės zonos ir rytinių kalnų turi įtakos Australijos klimatui. Tai lėmė kalnai, dėl kurių debesys, judėdami virš jų, sukelia daug lietaus. Yra daug tarpeklių, kur pakilimas yra aukštas.
Aprašymas
Didysis skiriamasis kalnagūbris nėra vienas kalnų masyvas. Tai kalnų grandinių, plynaukščių, aukštumų ir skardžių kompleksas. Kai kuriose vietose žemė beveik lygi, tik su labai žemomis kalvomis. Aukštumų aukštis svyruoja nuo 300 m (984 pėdų) iki 1 600 m (5 249 pėdų).
Didįjį skiriamąjį kalnagūbrį sudaro klintys, smiltainis, kvarcitas, skalūnai ir metamorfinis dolomitas. Jų formas suformavo lūžių ir raukšlėjimosi procesai.
Gūbrio viršūnė yra riba tarp upių baseinų: upių, kurios teka į rytus į Ramųjį vandenyną arba į pietus į Baso sąsiaurį, ir upių, kurios teka į vakarus ir pietus į Murėjaus-Darlingo upes. Šiaurėje upės vakarinėje kalnagūbrio pusėje teka į Karpentarijos įlanką.
Aukštesnės ir atšiauresnės "kalnagūbrio" dalys ne visada yra kalnagūbrio keteros dalis. Terminas "Didysis skiriamasis kalnagūbris" vartojamas ir vandenskyros keterai, ir visoms kalvoms bei kalnams tarp rytinės Australijos pakrantės ir centrinių lygumų bei žemumų. Kai kuriose vietose Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio plotis gali siekti iki 400 km (249 mylių). Dauguma grandinių ir kitų ypatybių turi savo pavadinimus.
Australijos rytuose dominuoja Didysis skardis
Ženklas "Great Dividing Range" Karaliaus greitkelyje tarp Braidvudo ir Bungendoro, Naujasis Pietų Velsas
Istorija
Didysis skiriamasis kalnagūbris susiformavo karbono laikotarpiu, maždaug prieš 300 mln. metų, kai formavosi superkontinentas Pangėja. Nuo to laiko šis kalnų masyvas erodavo ir dabar yra daug žemesnis už naujesnius kalnų masyvus, tokius kaip Alpės ir Himalajai. Aukščiausia kalnų viršūnė yra Kosciuškos kalnas, kurio aukštis - 2228 m.
Parkai ir saugomos teritorijos
Didžioji dalis arealo yra nacionaliniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose. Dauguma nacionalinių parkų išvardyti toliau. Taip pat yra daug daugiau valstybinių miškų.
|
|
|
Didysis skiriamasis kalnagūbris, matomas nuo Hothamo kalno, Viktorija
Vaizdas nuo Feathertop kalno viršūnės į šiaurės rytus, kuriame matyti Fainters ir Niggerhead kalnas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra didysis skydas?
A: Didysis skiriamasis kalnagūbris yra didžiausias Australijos kalnų masyvas.
K: Kokio ilgio yra Didysis skiriamasis kalnagūbris?
Atsakymas: Šis kalnagūbris yra 3500 km ilgio.
K: Kur prasideda ir baigiasi Didysis skiriamasis kalnagūbris?
A: Šiaurėje jis prasideda nuo Dauano salos, esančios netoli šiaurės rytinio Kvynslando kyšulio. Viktorijos valstijoje kalnagūbris pasuka į vakarus ir baigiasi ties Grampijonais Viktorijos vakaruose.
K: Kokio pločio yra Didžioji skiriamoji juosta?
A: Grandinės plotis svyruoja nuo maždaug 160 km (100 mylių) iki daugiau kaip 300 km (190 mylių).
K: Kaip Didysis skiriamasis kalnagūbris paveikė Australijos klimatą?
A: Aukščio skirtumas tarp siauros pakrantės zonos ir rytinių kalnų paveikė Australijos klimatą, nes debesys, judėdami virš jų, sukelia daug lietaus.
K: Ar Didžiojoje skiriamojoje juostoje yra aukštų kalnų?
Atsakymas: Taip, yra daug tarpeklių, kur pakilimai yra aukšti.
K: Kokią vietą pagal ilgį tarp pasaulio sausumos kalnų grandinių užima Didysis skiriamasis kalnagūbris?
A: Didžioji skiriamoji juosta yra penkta pagal ilgį pasaulyje.
