Didysis Dalijamasis Kalnagūbris – Australijos didžiausias kalnynas
Atraskite Didįjį Dalijamąjį Kalnagūbrį — Australijos didžiausią 3500 km kalnyną: unikalus klimatas, gausus lietus, vaizdingi takai ir gamtos lobiai žygeiviams bei tyrinėtojams.
Didysis dalijamasis kalnagūbris, arba Rytų aukštumos, yra didžiausias Australijos kalnų masyvas. Tai penktoji pagal ilgį sausumos kalnų grandinė pasaulyje. Kalnų grandinės ilgis yra apie 3500 km (2175 mylių) — ji driekiasi palei visą rytinę Australijos pakrantę. Šiaurėje prasideda nuo Dauano salos prie šiaurės rytinio Kvynslando kyšulio. Viktorijos valstijoje grandinė pasuka į vakarus ir baigiasi Grampijonų kalnuose Viktorijos vakaruose. Kalnų grandinės plotis svyruoja nuo maždaug 160 km (100 mylių) iki daugiau kaip 300 km (190 mylių).
Geologija ir reljefas
Didysis dalijamasis kalnagūbris nėra jaunas, staigiai susiformavęs grandynas, kaip Džordžijos Alpės ar Himalajai. Tai seni pakilę ir erozijos paveikti masyvai — ilgainiui vėjo, lietaus ir upių erozija suformavo išsiskiriančius šlaitus, kalvas, plato ir smarkius skardžius. Kalnagūbrį sudaro įvairios dalys: nuo žemų kalvų ir plataus aukštapelkio iki aukštų peizažų, tokių kaip Snowy Mountains (Australijos Alpės).
Aukščiausios viršūnės ir svarbios dalys
Aukščiausia regiono viršūnė yra Mount Kosciuszko (2228 m) Australijos Alpėse Naujojo Pietų Velso teritorijoje. Kalnagūbris apima daugelį žinomų regionų ir masyvų, tarp jų:
- Australijos Alpės (Snowy Mountains)
- Blue Mountains (netoli Sidnėjaus)
- Great Dividing Range šiaurinė dalis su Atherton Tableland Kvynslande
- Victorian Highlands ir Grampians Viktorijoje
Klimatas ir vandens ištekliai
Didysis dalijamasis kalnagūbris daro didelę įtaką Australijos klimatui. Oro masės kylant virš kalnų priverčiamos vėsinti ir kondensuotis — tai sukelia orografinį (kalnų) lietų, todėl rytinės kalnų šlaitų pusės yra drėgnesnės. Vakarinė, vidaus link orientuota dalis dažnai patiria sausesnį klimatą (rain shadow efektą). Dėl kalnagūbrio viršūnėse kyla daug svarbių upių: daugeliui didžiųjų baseinų — tarp jų Murray ir Murrumbidgee — pradžia randama būtent čia.
Flora ir fauna
Rytų aukštumose auga įvairūs biomasiai: nuo eukaliptų miškų ir šilto klimato atogrąžinių bei subtropinių miškų šiaurėje iki temperatinės vėsaus klimato augalijos ir alpinės pievų aukštumose. Kalnų upėse gyvena platypus ir kitos endeminės rūšys, o sausumos fauną atstovauja kengūros, koalos, įvairios paukščių rūšys bei daugybė vabzdžių ir perimiančių augalų rūšių. Dėl skirtingų aukščių ir klimato zonų čia susidarė didelis biologinės įvairovės spektras ir daug endeminių rūšių.
Žmogaus veikla ir apsauga
Indėliškos aborigenų bendruomenės turi ilgą ryšį su šiais kraštais — kalnagūbris yra svarbus jų kultūriniam paveldui. Europos kolonizacijos laikotarpiu kalnagūbris tapo svarbus žemės ūkiui (ypač vakarinėse, lietaus mažiau gaunančiose pusėse), miškų ūkiui, kasybai ir vėliau turizmui. Snowy Mountains Scheme — didelis hidroelektrinių ir drėkinimo projektas — yra vienas reikšmingiausių inžinerinių darbų regione.
Daugelis kalnagūbrio dalių yra saugomos nacionalinių parkų ir rezervatų forma. Pavyzdžiui, Blue Mountains National Park yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip Greater Blue Mountains Area. Taip pat veikia Kosciuszko, Grampians ir kiti nacionaliniai parkai, kuriuose saugoma augmenija, gyvūnija ir kraštovaizdis. Turizmas (žygiai, slidinėjimas kalnų žiemą, gamtos stebėjimas) yra svarbi regiono ekonomikos dalis.
Įtakos kasdienybei ir infrastruktūrai
Didysis dalijamasis kalnagūbris formuoja transporto koridorius: keli ir geležinkeliai dažnai pasikliauna perėjomis ir slėniais, kad kirstų aukštesnes zonas. Kalnagūbris taip pat padalina Australiją į klimatines ir ekonomines zonas — į rytinę, drėgnesnę pakrantę ir sausesnį vidaus žemyną.
Apibendrinant: Didysis dalijamasis kalnagūbris yra ne tik ilgiausias Australijos kalnų masyvas, bet ir pagrindinis geografinis elementas, formuojantis šalies klimatą, vandens išteklius, biologinę įvairovę ir žmogaus veiklą. Jo apsauga ir tvarus naudojimas yra svarbūs tiek gamtai, tiek vietinėms bendruomenėms.
Aprašymas
Didysis skiriamasis kalnagūbris nėra vienas kalnų masyvas. Tai kalnų grandinių, plynaukščių, aukštumų ir skardžių kompleksas. Kai kuriose vietose žemė beveik lygi, tik su labai žemomis kalvomis. Aukštumų aukštis svyruoja nuo 300 m (984 pėdų) iki 1 600 m (5 249 pėdų).
Didįjį skiriamąjį kalnagūbrį sudaro klintys, smiltainis, kvarcitas, skalūnai ir metamorfinis dolomitas. Jų formas suformavo lūžių ir raukšlėjimosi procesai.
Gūbrio viršūnė yra riba tarp upių baseinų: upių, kurios teka į rytus į Ramųjį vandenyną arba į pietus į Baso sąsiaurį, ir upių, kurios teka į vakarus ir pietus į Murėjaus-Darlingo upes. Šiaurėje upės vakarinėje kalnagūbrio pusėje teka į Karpentarijos įlanką.
Aukštesnės ir atšiauresnės "kalnagūbrio" dalys ne visada yra kalnagūbrio keteros dalis. Terminas "Didysis skiriamasis kalnagūbris" vartojamas ir vandenskyros keterai, ir visoms kalvoms bei kalnams tarp rytinės Australijos pakrantės ir centrinių lygumų bei žemumų. Kai kuriose vietose Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio plotis gali siekti iki 400 km (249 mylių). Dauguma grandinių ir kitų ypatybių turi savo pavadinimus.
Australijos rytuose dominuoja Didysis skardis
Ženklas "Great Dividing Range" Karaliaus greitkelyje tarp Braidvudo ir Bungendoro, Naujasis Pietų Velsas
Istorija
Didysis skiriamasis kalnagūbris susiformavo karbono laikotarpiu, maždaug prieš 300 mln. metų, kai formavosi superkontinentas Pangėja. Nuo to laiko šis kalnų masyvas erodavo ir dabar yra daug žemesnis už naujesnius kalnų masyvus, tokius kaip Alpės ir Himalajai. Aukščiausia kalnų viršūnė yra Kosciuškos kalnas, kurio aukštis - 2228 m.
Parkai ir saugomos teritorijos
Didžioji dalis arealo yra nacionaliniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose. Dauguma nacionalinių parkų išvardyti toliau. Taip pat yra daug daugiau valstybinių miškų.
|
|
|
Didysis skiriamasis kalnagūbris, matomas nuo Hothamo kalno, Viktorija
Vaizdas nuo Feathertop kalno viršūnės į šiaurės rytus, kuriame matyti Fainters ir Niggerhead kalnas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra didysis skydas?
A: Didysis skiriamasis kalnagūbris yra didžiausias Australijos kalnų masyvas.
K: Kokio ilgio yra Didysis skiriamasis kalnagūbris?
Atsakymas: Šis kalnagūbris yra 3500 km ilgio.
K: Kur prasideda ir baigiasi Didysis skiriamasis kalnagūbris?
A: Šiaurėje jis prasideda nuo Dauano salos, esančios netoli šiaurės rytinio Kvynslando kyšulio. Viktorijos valstijoje kalnagūbris pasuka į vakarus ir baigiasi ties Grampijonais Viktorijos vakaruose.
K: Kokio pločio yra Didžioji skiriamoji juosta?
A: Grandinės plotis svyruoja nuo maždaug 160 km (100 mylių) iki daugiau kaip 300 km (190 mylių).
K: Kaip Didysis skiriamasis kalnagūbris paveikė Australijos klimatą?
A: Aukščio skirtumas tarp siauros pakrantės zonos ir rytinių kalnų paveikė Australijos klimatą, nes debesys, judėdami virš jų, sukelia daug lietaus.
K: Ar Didžiojoje skiriamojoje juostoje yra aukštų kalnų?
Atsakymas: Taip, yra daug tarpeklių, kur pakilimai yra aukšti.
K: Kokią vietą pagal ilgį tarp pasaulio sausumos kalnų grandinių užima Didysis skiriamasis kalnagūbris?
A: Didžioji skiriamoji juosta yra penkta pagal ilgį pasaulyje.
Ieškoti