Gwoyeu Romatzyh (GR): mandarinų kalbos toninė romanizacija
Gwoyeu Romatzyh (pinyin: Guóyǔ luómǎzì, pažodžiui "Nacionalinės kalbos romanizacija"), sutrumpintai GR, yra kinų kinų kinų kalbos romanizacija, arba kinų kalbos rašymo būdas naudojant lotynišką abėcėlę, kurį XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje sukūrė Yuen Ren Chao ir kai kurie kiti kalbininkai. Ji buvo sukurta kaip būdas rašyti mandarinų kalba naudojant toninę rašybą, arba rašybos taisykles, pagal kurias skiemens rašyba keičiama priklausomai nuo jo tono. Pavyzdžiui, skiemuo chai būtų rašomas kaip chai, jei jis turi pirmąjį mandarinų kalbos toną (arba chāi pinyin kalba), chair, jei jis turi antrąjį toną (chái), chae, jei jis turi trečiąjį toną (chăi), ir chay, jei jis turi ketvirtąjį toną (chài). Y. R. Chao sukūrė GR siekdamas padidinti raštingumą Kinijoje, nes XX a. pradžioje neraštingumas Kinijoje buvo labai didelis. Jis padarė taip, kad tonus būtų galima užrašyti be papildomų tonų žymeklių, kurie gali būti ilgi ir kuriuos spausdinant gali būti sunku pridėti.
Nors daugelyje kitų Azijos kalbų, pavyzdžiui, hmongų, vartojama toninė rašyba, visose jose tonai rašomi ta pačia raide kiekvieną kartą, kai vartojamas tonas. Pavyzdžiui, hmongų kalboje -b visada yra aukštas tonas, -s visada yra žemas tonas, -j visada yra aukštai krintantis tonas. Tačiau GR kiekvienas skiemens galūnė turi savo rašybos taisykles, ir šiose taisyklėse esama daug išimčių. Pavyzdžiui, pirmojo tono žodžiai su galūne -a, kaip bā, rašomi tik su vienu balsiu, pavyzdžiui, ba, išskyrus tuos atvejus, kai skiemuo prasideda su l-, m- arba n-, tada turi būti rašomi kaip lha, mha ir nha šia tvarka. Tai tik viena iš daugelio taisyklių ir išimčių.
Kaip veikia toninė rašyba GR
Pagrindinė idėja: vietoje diakritinių ženklų (kaip pinyin) GR tonus žymi keičiant skiemens rašybą — pakeičiant balsį, pridedant ar keisdami galūnės raidę ar kitaip modifikuodami skiemenį. Tai leidžia užrašyti tonus be papildomų ženklų virš balsių.
Privalumai:
- Tonai užrašomi kartu su raide — teorinis privalumas mokantis tarti žodžius vien tik iš rašymo.
- Nereikia diakritinių ženklų, todėl spausdintinė technika ir tipografija tampa paprastesnė.
- Kai kuriems vartotojams tonų atskyrimas rašant atrodo logiškesnis ir nuoseklesnis.
Trūkumai:
- Rašyba labai sudėtinga: daug taisyklių ir išimčių, todėl mokytis GR tradiciškai laikoma sunkiau nei pinyin.
- Reikalauja atminties ne tik skiemenių garsų, bet ir atitinkamų toninių modifikacijų.
- Standartizuoto plačiai priimto naudojimo trūkumas lėmė mažesnį praktinį pritaikomumą nei pinyin.
Istorija ir paplitimas
GR buvo sukurta XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje kaip viena iš kelių romanizacijos sistemų, kuriomis siekta supaprastinti kalbos mokymą ir rašymą. Komunistų partija, perėmusi Kinijos valdžią, vėliau aktyviai skatino pinyin diegimą — pinyin tapo oficialia romanizacija žemyninėje Kinijoje (Hanyu Pinyin oficialiai priimtas 1950–1960 m. deš.) ir yra plačiai naudojamas švietime, žemėlapiuose bei tarptautinėje komunikacijoje.
Taivane GR niekada nebuvo oficialiai priimta kaip vienintelis standartas, tačiau sistemą galima aptikti vietovardžiuose, gatvių ženklinime, žmonių varduose ir gaminių pavadinimuose. Pastaraisiais dešimtmečiais Taivanas priėmė skirtingus romanizavimo sprendimus; šiandien oficiali Taivano romanizacija yra Hanyu Pinyin, nors praktiškai vis dar pasitaiko įvairių sistemų pėdsakų.
Nors šiandien daugumoje pasaulio regionų, ypač žemyninėje Kinijoje, vyrauja pinyin, vis dar pasitaiko išimčių. Pavyzdžiui, Shaanxi provincijos pavadinimas dažnai rašomas GR, o ne pinyin, nes yra kita provincija, Shanxi, kuri tradiciškai skiriama kita rašyba, ir naudojant pinyin be toninių žymeklių abi būtų parašytos kaip Shanxi — tai sukeltų painiavą.
Praktiniai pastebėjimai ir išmokimas
Dėl sudėtingumo daug žmonių mano, kad GR išmokti gana sunku. Ji turi entuziastų ir šalininkų, kurie nurodo, kad GR gali padėti geriau įsiminti tonus, mat jie integruoti į pačią rašybą. Tačiau empirinių tyrimų rezultatai šiuo klausimu yra mišrūs: vienas tyrimas parodė, jog po vienerių metų mokymosi žmonės, naudodamiesi pinyin, tonus galėjo atpažinti tiksliau nei tie, kurie mokėsi pagal GR.
Praktiniame mokyme GR reikalauja nuoseklaus taisyklių įsisavinimo ir daug praktikos. Dėl to pedagogai dažnai linkę rinktis pinyin, ypač pradedančiųjų kursuose, nes pinyin taisyklių rinkinys yra paprastesnis ir labiau intuityvus pradedantiesiems.
Pavyzdžiai (tonų žymėjimas GR)
Žemiau — keli trumpi pavyzdžiai parodančiai, kaip GR žymi tonus (palyginimui nurodytas ir pinyin):
- Pinyin: chāi / chái / chǎi / chài — GR: chai / chair / chae / chay (pateikta anksčiau kaip iliustracija)
- Pinyin: bā (pirmas tonas) — GR: ba (pirmo tono -a galūnei dažnai rašoma vienu balsiu; yra specialios išimtys su l-, m- ir n- priesagomis: lha, mha, nha)
Pastaba: GR taisyklės yra daug platesnės ir sudėtingesnės nei čia pateikta schema — sistema apima įvairias galūnes, balsių modifikacijas ir išimtis. Todėl norint pilnai suprasti GR reikalingos išsamios lentelės ir apmokymas.
Išvados
Gwoyeu Romatzyh yra įdomi ir novatoriška romanizacijos sistema, kurios esminis tikslas — integruoti tonus į pačią rašybą be diakritinių ženklų. Ji pasižymi teoriniu privalumu — tonų įtraukimu į rašybą — tačiau praktikoje dėl didelio taisyklių skaičiaus ir išimčių tapo mažiau populiari nei Hanyu Pinyin. Vis dėlto GR paliko savo pėdsaką kai kuriuose vietovardžiuose, asmenvardžiuose ir antrinėje literatūroje, o ją studijuoti verta tiems, kuriuos domina kalbinė romanizacijos istorija ir toninės rašybos principai.
Žemiau pateikti tolesni šaltiniai ir nuorodos gali padėti norintiems gilintis į GR istoriją, taisykles bei pavyzdžius.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Gwoyeu Romatzyh?
A: Gwoyeu Romatzyh (GR) - tai mandarinų kinų kalbos romanizacija arba būdas rašyti mandarinų kalba naudojant romėnų abėcėlę. Jį sukūrė Yuen Ren Chao ir kiti kalbininkai XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje kaip būdą rašyti mandarinų kalba naudojant toninę rašybą, kuri keičia skiemens rašybą priklausomai nuo jo tono.
K: Kodėl buvo sukurta GR?
A: GR buvo sukurta siekiant padidinti raštingumą Kinijoje, nes XX a. pradžioje neraštingumo lygis Kinijoje buvo labai aukštas. Be to, ji palengvino žmonėms spausdinti žodžius be ilgų ir sudėtingų tono žymenų.
K: Kaip GR skiriasi nuo kitų Azijos kalbų, kuriose naudojama toninė rašyba?
A: Kitose Azijos kalbose, kuriose naudojama toninė rašyba, tonai paprastai žymimi ta pačia raide kiekvieną kartą, kai vartojamas tonas, o GR turi savo taisyklių ir išimčių rinkinį kiekvienam skiemens gale. Pavyzdžiui, pirmojo tono žodžiai su galūne -a, pavyzdžiui, bā, rašomi tik su vienu balseliu, pavyzdžiui, ba, išskyrus tuos atvejus, kai skiemuo prasideda su l-, m- arba n-, tada jie turi būti rašomi atitinkamai kaip lha, mha ir nha.
Klausimas: Ar yra tyrimų, kurie patvirtina, kad kinų kalbos reikia mokytis ne pinyin, o GR?
A: Tyrimai nepatvirtino šio teiginio; iš tikrųjų vienas tyrimas parodė, kad po vienerių metų kinų kalbos pagal Pinyin besimokę asmenys galėjo tiksliau kalbėti mandarinų kalba su tonais nei tie, kurie mokėsi pagal GR.
Klausimas: Kas nutiko po to, kai komunistų partija perėmė Kinijos valdžią?
A: Komunistų partijai perėmus valdžią Kinijoje, ji bandė pakeisti visas kinų kalbos romanizacijas, įskaitant GR, pinyin. Tačiau vis dar pasitaiko išimčių, kai GR galima pamatyti, pavyzdžiui, kelio ženkluose ir produktų pavadinimuose, nors Taivane oficialiai vartojama hanyu pinyin.
Klausimas: Koks yra išimties, padarytos rašant provincijų pavadinimus žemyninėje Kinijoje, pavyzdys?
A: Išimtis, daroma rašant provincijų pavadinimus žemyninėje Kinijoje, yra Shaanxi, kuri rašoma GR, o ne Shǎnxī su tono žymekliais, nes jau yra kita provincija, pavadinta Shanxi, kurios būtų neįmanoma atskirti, jei abi būtų rašomos be tono žymeklių (Shanxi).