Salės bažnyčia: architektūros tipas su vienodo aukščio navomis
Salės bažnyčia: sužinokite apie unikalią vienodo aukščio navų architektūrą, istoriją ir garsiausias katedras — Milano, Šv. Stepono (Viena) ir Bristolio pavyzdžius.
Bažnyčios salė (lietuviškai dažnai vadinama tiesiog salės bažnyčia) yra konkretaus tipo bažnyčios pastatas, kuriam būdingas vienodo arba labai artimo aukščio navų ir šoninių navų išdėstymas. Terminas "salės bažnyčia" susijęs su pastato architektūra. Daugumoje didesnių bažnyčių ir katedrų pagrindinė dalis, kurioje susirenka tikintieji, vadinama nava. Tradicinėje bazilikinėje struktūroje centrinė nava yra aukštesnė už šonines navas ir turi virš kolonų esančius langus (klereštorius), per kuriuos patenka papildoma šviesa. Salės bažnyčioje tokio aukštesnio centrinio tarpo ir klereštoriaus nėra: navos ir navos yra maždaug vienodo aukščio, o stogo linija dažnai yra vienalytiška arba tik nežymiai variuoja.
Architektūriškai salės bažnyčias dažnai rengia su eilėmis kolonų arba stulpų, tarp kurių klojamos skliautinės konstrukcijos (pvz., kryžminiai arba grotoviniai skliautai). Dėl vienodo tarpo aukščio šviesa pasiskirsto tolygiau per visą salę, todėl vidus įgauna „salės“ — atviresnės ir vientisesnės erdvės — pojūtį. Konstrukciniu požiūriu salės bažnyčios gali būti tiek vienanavės, tiek daugianavės (trijų, penkių navų ir pan.), o skersinis arba ilgasis planas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir laikotarpio.
Skirtumas nuo bazilikos: bazilikinė katedra paprastai turi aukštesnę centrinę navą su klereštoriniais langais virš šoninių navų stogų, o salės bažnyčioje šių langų virš kolonų paprastai nėra, nes visų navų aukštis yra panašus. Dėl to skiriasi ir interjero apšvietimas, vidinio erdvės įspūdžio mastelis bei kartais net akustika.
Istorija ir paplitimas: salės bažnyčių tipas ypač paplito vėlyvojo viduramžių ir vėlesnėse epochose Centrinėje Europoje — Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir aplinkinėse šalyse — nors panašių sprendimų galima rasti ir kituose regionuose. Tokie sprendimai buvo pritaikomi tiek miestų katedroms, tiek parapinėms bažnyčioms. Terminą „salės bažnyčia“ pirmą kartą XIX a. viduryje pavartojo vokiečių meno istorikas Wilhelmas Lübke, o mokslinėje literatūroje dažnai vartojamas ir vokiečių terminas Hallenkirche.
Funkcija ir privalumai: salės bažnyčios privalumas – vientisa, atvira erdvė be ryškaus aukščio skirtumo, kas gerina regimą erdvės vientisumą ir leidžia geriau matyti altorių iš įvairių vietų. Taip pat tokia struktūra gali būti ekonomiškesnė statant dideles, plačias sales be didelių aukščių skirtumų. Trūkumai kartais apima mažesnį natūralios šviesos intensyvumą iš viršaus ir specifiškesnę akustiką, kurią reikia koreguoti interjero apdaila ar garso įranga.
Statybiniai sprendimai: salės bažnyčiose dažnai naudojami masyvūs stulpai arba kolonų eilės, tarp jų – skliautai, kurie paskirsto pastato apkrovas. Medžiagos – akmuo, plytos arba mišri konstrukcija. Sienų langai gali būti vitrininiai arba didesni, išdėstyti šoniniuose fasaduose, kad užtikrintų pakankamą apšvietimą. Interjeras paprastai dekoruojamas freskomis, altorių įrengimais ar skulptūromis, priklausomai nuo laikotarpio ir regiono meno tradicijų.
Žymios salės bažnyčios (pavyzdžiai): tarp plačiai minimų pavyzdžių yra Milano katedra Italijoje, Šv. Stepono katedra Vienoje ir Bristolio katedra Anglijoje. Kiekviena iš jų turi savitą istorinį ir architektūrinį kontekstą, bet bendra idėja – didelė, erdvi salė, kurioje navų aukščiai yra artimi ar vienodi.
· 
Dar vienas vaizdas į Švento Stepono katedros vidų, Viena.
· 
Šventojo Tomo bažnyčia (Strasbūras) yra vienintelė bažnyčia Elzaso regione. Šiandien tai protestantų bažnyčia.
· 
Pagrindinė Tullno (Austrija) bažnyčia.
Apibendrinant, salės bažnyčia – tai architektūrinis sprendimas, kuriuo siekiama sukurti plačią, vientisą erdvę su navų aukščių harmonija. Toks tipas išryškėjo įvairiuose regionuose ir istoriniuose laikotarpiuose, palikdamas reikšmingą pėdsaką Europos sakralinėje architektūroje.
Vienos Šv.Stepono katedra yra salės bažnyčia.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra salės bažnyčia?
A: Salės bažnyčia - tai bažnyčios pastato tipas, kuriam būdinga architektūra, neturinti langų virš kolonų, o nava ir navos yra maždaug viename aukštyje.
K: Kas pirmasis pavartojo terminą "salės bažnyčia"?
A: Šį terminą XIX a. viduryje pirmą kartą pavartojo vokiečių meno istorikas Wilhelmas Lübke.
K: Kokie yra žymiausi halinių bažnyčių pavyzdžiai?
A: Žymiausi halinių bažnyčių pavyzdžiai yra Milano katedra Italijoje, Švento Stepono katedra Vienoje ir Bristolio katedra Anglijoje.
K: Ar yra salės bažnyčios, kuri yra protestantiška, pavyzdys?
A: Taip, Strasbūro (Prancūzija) Šventojo Tomo bažnyčia yra vienintelė Elzaso salės bažnyčia, kuri yra protestantiška.
K: Iš kur salės bažnyčioje sklinda šviesa?
A: Šviesa sklinda iš langų, esančių tarp navos ir navos kolonų.
Klausimas: Ar visos katedros taip pat laikomos halinėmis bažnyčiomis?
Atsakymas: Ne, ne visos katedros laikomos salės bažnyčiomis; kai kuriose jų langai gali būti virš kolonų arba skirtingo aukščio navose ir navose.
Ieškoti