Intonacija
Kalbotyroje intonacija - tai garsų aukščio kitimas kalbant, kuris nenaudojamas žodžiams atskirti. (Palyginkite su tonu.) Intonacija ir akcentas yra du pagrindiniai kalbinės prozodijos elementai.
Visose kalbose garsų aukštis vartojamas semantiškai, t. y. kaip intonacija, pavyzdžiui, norint pabrėžti, išreikšti nuostabą ar ironiją arba pateikti klausimą. Toninės kalbos, pavyzdžiui, kinų ir hausų kalbos, be intonacijos naudoja garso aukštį žodžiams atskirti.
Kylanti intonacija reiškia, kad balso aukštis laikui bėgant didėja; krintanti intonacija reiškia, kad balso aukštis laikui bėgant mažėja. Kylanti intonacija krenta, o paskui kyla, o kylanti intonacija kyla, o paskui krenta.
Klasikinis intonacijos pavyzdys yra klausimo ir teiginio skirtumas. Pavyzdžiui, šiaurės rytų Amerikos anglų kalboje, kaip ir daugelyje kitų kalbų (Hirst & DiCristo, eds. 1998), yra kylanti intonacija echo ar deklaratyviniams klausimams (He found it on the street? ) ir krintanti intonacija wh- klausimams (Where did he found it? ) ir teiginiams (He found it on the street. ). Taip arba ne klausimai (Ar jis rado jį gatvėje? ) dažnai turi kylančią galūnę, bet ne visada. Kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, čikasaw ir kalaallisut, galūnė yra priešinga: teiginių atveju ji kyla, o klausimų - krinta.
Britų ir airių anglų kalbos dialektai labai skiriasi: daugelyje teiginių Belfasto miestuose jie pakyla, o daugumoje klausimų Lidso miestuose - krenta.
Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje "visuotinė" kylanti ir krintanti intonacija žymima įstriža rodykle, atitinkamai kylančia iš kairės į dešinę [] ir krintančia iš kairės į dešinę [↘]. Jos gali būti rašomos kaip skiemens dalis arba atskiriamos tarpeliu, kai yra platesnės apimties:
Jis rado jį gatvėje?
[ hiː ˈfaʊnd ɪt | ɒn ðə ˈˈˈstɹiːt ‖ ]
Čia didėjantis gatvės aukštis rodo, kad klausimas priklauso nuo šio žodžio, nuo to, kur jis jį rado, o ne nuo to, ar jis jį rado.
Taip, jis rado jį gatvėje.
[↘ˈjɛs ‖ hi ˈfaʊnd ɪt | ɒn ðə ↘ˈstɹiːt ‖ ]
Kaip jums pavyko pabėgti?
[ˈˈhaʊ dɪdjuː | ˈɛvɚ | ɨ↘ˈˈskeɪp ‖ ]
Čia, kaip įprasta wh- klausimams, klausiamojo žodžio intonacija yra kylanti, o klausimo pabaigoje - krentanti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra intonacija?
A: Intonacija - tai garsų aukščio kitimas kalbant, kuris nenaudojamas žodžiams atskirti.
K: Kuo intonacija skiriasi nuo tono?
A: Tonas naudojamas žodžiams atskirti, o intonacija - ne.
K: Kokie yra du pagrindiniai kalbinės prozodijos elementai?
A: Du pagrindiniai kalbinės prozodijos elementai yra intonacija ir akcentas.
K: Kaip kalbos semantiškai naudoja garso aukštį?
A: Kalbos semantiškai naudoja garso aukštį, norėdamos pabrėžti, išreikšti nuostabą ar ironiją arba pateikti klausimą.
K: Ką reiškia kylanti intonacija?
A.: Kylanti intonacija reiškia, kad laikui bėgant balso aukštis didėja.
Kylanti intonacija krenta, paskui kyla, o kylanti intonacija kyla, paskui krenta.
K: Kaip tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje galima nurodyti visuotines kylančias ir krintančias intonacijas?
A: Visuotines kylančias ir krintančias intonacijas galima nurodyti įstriža rodykle, atitinkamai kylančia iš kairės į dešinę [] ir krintančia iš kairės į dešinę [↘].
