"Jabberwocky" - tai "beprasmiškas eilėraštis", kurį Lewisas Carrollas parašė 1871 m. romane "Through the Looking-Glass". Vis dėlto jis keistai turi tam tikrą prasmę.

Ankstyvoje scenoje Alisa stebuklų šalyje randa eilėraštį Jabberwocky. Ji sako (p. 24): "Kažkodėl atrodo, kad jis pripildo mano galvą idėjų, tik tiksliai nežinau, kokios jos". Dabar manoma, kad tai vienas didžiausių anglų kalba parašytų beprasmių eilėraščių. Jo žaisminga, įnoringa kalba davė mums beprasmiškų žodžių portmanteau ir neologizmų, tokių kaip "galumphing" ir "chortle".

Kas yra „beprasmiškas“ eilėraštis ir kodėl jis turi prasmę?

Nonsenso (beprasmiškumo) eilėraštis naudoja žodžių garsus, gramatiką ir sintaksę taip, kad skaitytojas suvokia ritmo, rimų ir sakinio struktūros reikšmes, nors kai kurie žodžiai atrodo nepaaiškinami. Jabberwocky grįstas pažįstamais anglų kalbos sakinio modeliais — veiksmažodžiais, daiktavardžiais, prielinksniais ir rimu — todėl skaitytojas gali intuityviai suvokti pasakojimo eigą: įspėjimas apie pavojų, jaunasis herojus kovoja su pabaisa ir triumfuoja.

Humpty Dumpty ir „paaiškinimai“

Romane kai kurie žodžiai yra paaiškinti personažo Humpty Dumpty pokalbiuose su Alisa. Šie paaiškinimai yra žaismingi ir kartais savavališki — jie patvirtina, kad daug žodžių yra sudurti iš dviejų reikšmių (portmanteau), pavyzdžiui:

  • „chortle“ — Humpty Dumpty aiškina kaip „chuckle“ + „snort“ (juoktis ir niurkšti); ši sąvoka vėliau įėjo į bendrinę anglų kalbą.
  • „galumphing“ — suvokiama kaip „gallop“ + „triumph“ (didingas, triukšmingas žingsnis), taip pat tapo vartojamu žodžiu.
  • „slithy“ — dažnai aiškinama kaip „lithe“ + „slimy“; kiti aptariami žodžiai, tokie kaip „mimsy“, irgi gauti iš dviejų šaltinių („miserable“ + „flimsy“).

Toks aiškinimo būdas parodo Carrollo meistriškumą žaisti su kalbos sandara: net jei atskiri žodžiai yra „beprasmiai“, jų sandara ir garsai perduoda nuotaiką ir funkciją pasakojime.

Neologizmai ir įtaka anglų kalbai

Kai kurie Carrollo sukurtos kalbos dariniai tapo nuolatinėmis anglų kalbos dalimis. Žodžiai kaip chortle ir galumph dabar randami žodynuose. Be to, pats terminas „portmanteau“—veiksmas sujungti du žodžius į vieną—dažnai vartojamas kalbotyroje ir kasdienėje kalboje, o jo plačiau paplitusį panaudojimą Carrollas populiarino savo knygoje.

Vertimo iššūkiai

Jabberwocky yra klasikinis uždavinys vertėjams: originalių neologizmų neįmanoma tiesiogiai išversti, todėl vertėjai kurią nors ekvivalentišką neologizmų sistemą savoje kalboje, siekdami išlaikyti skambumą, ritmiką ir šmaikštumą. Daugelyje kalbų buvo sukurti vietiniai „jabberwocky“ atitikmenys, kurie dažnai tampa naujų žodžių šaltiniu ir vietinei leksikai.

Struktūrinė ir kultūrinė reikšmė

Nors eilėraštis naudoja tuos pačius sakinio elementus kaip ir proziškesnės kalbos pavyzdžiai, jo neologizmai skatina skaitytoją aktyviai interpretuoti ir užpildyti spragas. Todėl Jabberwocky yra ne tik kalbinis žaismas, bet ir pavyzdys, kaip prasme gali tapti ne tik žodžio apibrėžimas, bet ir jo vieta sakinyje, garsas bei kontekstas.

Paveldas ir populiarioji kultūra

Eilėraštis ir iš jo kilę žodžiai dažnai cituojami literatūroje, kine, muzikoje ir meno darbuose. „Jabberwock“ kaip mitinė būtybė pasirodo įvairiuose kūriniuose, o žodžių žaismas įkvepia rašytojus, žurnalistus ir lingvistus iki šiol.

Apibendrinant: nors Jabberwocky iš pirmo žvilgsnio yra beprasmiškas, jo struktūra, ritmas, gramatika ir kūrybiškai suformuoti žodžiai suteikia jam aiškią literatūrinę ir kalbinę prasmę — tai vienas iš iškalbingiausių pavyzdžių, kaip kalba gali žaisti pati su savimi ir su skaitytojo vaizduote.