Kim Gu (Baekbeom) — Korėjos nepriklausomybės lyderis (1876–1949)
Kim Gu (Baekbeom) — Korėjos nepriklausomybės lyderis (1876–1949), tris kartus laikinosios vyriausybės prezidentas, kovotojas prieš japonų imperializmą ir tautos gerbiamas didvyris.
Kim Gu (hangul:김구, 1876 m. rugpjūčio 29 d. – 1949 m. birželio 26 d.) buvo vienas žymiausių Korėjos nepriklausomybės kovų lyderių ir politikų. Tris kartus ėjo politines pareigas Korėjos Respublikos laikinojoje vyriausybėje ir buvo jos prezidentas — jis minimas kaip 6-asis, 12-asis ir 13-asis (paskutinis) prezidentas. Kimas, dažnai vadinamas slapyvardžiu Baekbeom (taip pat nurodytu tekste kaip slapyvardis), plačiai gerbiamas už savo indėlį kovoje prieš Japonijos imperializmą ir už pastangas siekti Korėjos vienybės.
Ankstyvieji metai ir politinė branda
Kim Gu gimė Hwanghae provincijoje (dabartinėje Šiaurės Korėjoje). Jaunystėje jis įgijo tradicinį išsilavinimą, vėliau dirbo vietos administracijoje. Po Japonijos okupacijos nuotaikos Korėjoje radikaliai pasikeitė; Kimas aktyviai dalyvavo nepriklausomybės judėjime, ypač po 1910 m. oficialaus Japonijos aneksavimo. Jis dalyvavo 1919 m. masiniuose protestuose už laisvę (kurių prasidėjimo ženklas — kovos už nepriklausomybę judėjimas), o vėliau emigravo į Kiniją ir kitas šalis, kur organizavo politinę ir diplomatinę paramą kovai už Korėjos laisvę.
Korėjos Respublikos laikinoji vyriausybė ir vadovavimas
Ilgą laiką Kimas buvo vienas iš svarbiausių Korėjos Respublikos laikinosios vyriausybės veikėjų. Jis ėjo ir Ministras pirmininko pareigas (1921–1927 m.), o taip pat — vidaus reikalų ministro pareigas (1923–1924 m.). Per veiklą užsienyje Kimas jungė diplomatinę, organizacinę ir karinę kovą prieš Japoniją: buvo siekiama tarptautinio pripažinimo, paramos ir koordinuotų veiksmų, taip pat rengiami kariniai vienetai ir pogrindinės struktūros.
Karas, okupacija ir grįžimas
Per Antrąjį pasaulinį karą Korėjos laisvės siekiai susijungė su priešiškumu Japonijos režimui, o Kimas tęsė veiklą iš užsienio (tarp jų Šanchajuje ir Čungkinge). Po Korėjos išlaisvinimo 1945 m. jis grįžo į gimtąją šalį ir aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, ypač keldamas vienybės ir nepriklausomybės klausimus. Kimas ryžtingai pasisakė prieš šalies padalijimą ir ieškojo būdų suderinti skirtingas politines jėgas, kad būtų sukurta vientisa, nepriklausoma Korėja.
Nužudymas ir ginčai
1949 m. birželio 26 d. Kim Gu buvo nužudytas Seule. Šį atentatą įvykdė Ahn Doo-hee; motyvai ir aplinkybės sukėlė daug diskusijų ir spėlionių — dalis istorikų ir visuomenės matė čia politinį nusistatymą prieš Kimą ir jo siekius, kiti pabrėžia sudėtingą pokario situaciją ir asmenines priežastis. Vis dar lieka nesutarimų dėl kai kurių aplinkybių, todėl nužudymas yra jautrus ir prieštaringas periodas Korėjos istorijoje.
Paveldo reikšmė
Kim Gu yra autorius ir idėjinis lyderis, kurio veikla ir raštai (tarp jų žinoma knyga, dažnai vadinama Baekbeom ilji — „Baekbeomo dienoraštis“) turi didelę įtaką Korėjos tautiniam atminčiu. Jis dažnai vaizduojamas kaip vienybės ir atsparumo simbolis — tiek to meto, tiek vėlesnėse kartose. Jo pavardė ir slapyvardis įamžinti memorialais, muziejais ir kitomis atminimo vietomis Korėjoje.
Kim Gu paliko gilų pėdsaką Korėjos modernios istorijos raidoje: jis derino diplomatiją, organizacinį darbą ir, kai reikėjo, ir ginkluotą pasipriešinimą, visada pabrėždamas laisvės ir tautinės vienybės svarbą. Daug korėjiečių iki šiol laiko jį vienu svarbiausių nepriklausomybės kovų lyderių.
Ankstyvasis gyvenimas
Kimas gimė 1876 m. Hvanghae, Korėjoje. Būdamas 15 metų jis mokėsi kinų kalbos. (한학; 漢學). 1893 m. jis prisijungė prie Donghak judėjimo. Jis tapo Heju regiono lyderiu. Kitais metais, vadovaudamas Donghakų valstiečių revoliucijai, išvyko į Mandžiūriją, kad pabėgtų nuo japonų kareivių. 1896 m. grįžo į Korėją ir nužudė japonų kareivį Josuke Tsuchidą. Jis nužudė Tsuchidą keršydamas už 1895 m. įvykdytą Korėjos imperatorienės Myeongseong nužudymą. Imperatorienę Myeongseong nužudė japonų žudikas Miura Goro.
Po 1919 m. Kovo 1-osios judėjimo Kim Gu pasitraukė į Šanchajų (Kinija). Jis prisijungė prie Korėjos Respublikos laikinosios vyriausybės. Nuo tada jis pradėjo kovoti prieš Japonijos imperializmą. Jis siekė Korėjos nepriklausomybės. Jis suorganizavo Korėjos patriotinį legioną. Tai buvo nacionalistinė grupė. Jis liepė Yoon Bong-Gilui susprogdinti imperatoriaus gimtadienio ceremoniją Hongkeou parke Šanchajuje. Be to, jis liepė Lee Bong-changui Tokijuje bandyti nužudyti Japonijos imperatorių Hirohito. Tai baigėsi nesėkme. Kimas taip pat sukūrė Korėjos išlaisvinimo armiją. Jis kelis kartus buvo perrinktas Korėjos Respublikos laikinosios vyriausybės vadovu.
1945 m. rugpjūčio 15 d. paskelbus Korėjos nepriklausomybę, jis grįžo į Seulą. Dirbo dešiniojo sparno politiku kartu su Lee Seung Man ir Kim Kyu-sik. Jis stengėsi užkirsti kelią Korėjos pusiasalio padalijimui. 1948 m. jis bandė sustabdyti Pietų Korėjos nacionalinius rinkimus ir pradėti derybas tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos. Tai nepavyko.
Mirtis
1949 m. birželio 26 d. Kimą nužudė Korėjos kareivis Ahn Doo-hee. Vėliau Ahną nužudė taksi vairuotojas. Daugelis žmonių mano, kad tai turėjo būti sąmokslas. kai kurie teigė, kad jį užsakė Rhee Syng-manas. Nėra žinoma, ar tai tiesa. 1962 m. jis buvo apdovanotas Korėjos Respublikos ordino "Už nuopelnus nacionaliniam fondui" medaliu. Jis parašė "Baekbeomilji" ("Baekbeomo dienoraštis"). Tai jo autobiografija. Ji svarbi tiek istoriniu, tiek edukaciniu požiūriu. 1949 m. liepos 5 d. įvyko jo laidotuvės.
Knyga
- Autobiografija, 《Dowaesilki》(도왜실기, 1932)
- 《Baikbumilji》(백범일지, 1947)
Susiję puslapiai
- Kim Kyusik
- Rhee Syng-man
- Kim Seong-Su
- Chang Myon
- Kim Won-bong
- Parkas Hon-Jong
Ieškoti