Apeliavimas į nežinojimą (argumentum ad ignorantiam) — loginė klaida
Sužinokite, kas yra argumentum ad ignorantiam — apeliavimas į nežinojimą: logikos klaidos pavyzdžiai, pasekmės ir kaip ją atpažinti bei paneigti.
Argumentas iš nežinojimo (lot. argumentum ad ignorantiam) arba apeliavimas į nežinojimą („nežinojimas“ reiškia „priešingų įrodymų nebuvimą“) yra neformaliosios logikos klaida. Ji teigia, kad kažkas yra teisinga, nes dar neįrodyta, jog tai yra klaidinga, arba kad kažkas yra klaidinga, jei dar neįrodyta, jog tai yra tiesa. Tai taip pat vadinama neigiamo įrodymo klaida. Argumentas taip pat apima (klaidingą) prielaidą, kad egzistuoja tik dvi galimybės (tiesa arba melas). Iš tikrųjų gali būti daugiau galimybių:
- tiesa
- klaidinga
- nežinoma (trūksta pakankamų duomenų)
- nepažįstama arba neįrodoma (teiginys yra nepagrįstai nepatikrinamas)
Dažnai apeliuojama į nežinojimą norint perkelti logikos požiūriu neteisingą įrodinėjimo pareigą kitai pusei. Pagal logikos principus įrodinėjimo pareiga paprastai tenka teigiančiam asmeniui: kas teigia, tas ir įrodo.
Loginė klaida pati savaime reiškia tik blogą argumentacijos praktiką — neteisingą arba nepagrįstą išvadą. Tai nereiškia, kad išvada visada klaidinga, tik kad ji nėra patvirtinta tinkama logika. Vis dėlto tokie argumentai gali būti įtikinami klausytojams, todėl jie naudojami politikoje ir reklamoje, kur svarbu formuoti nuomonę, o ne rasti tiesą.
Tipiniai pavyzdžiai
- „Nėra įrodymų, kad ateiviai neegzistuoja, taigi jie egzistuoja.“
- „Nėra įrodymų, kad ši medžiaga sukelia vėžį, taigi ji saugi.“
- „Niekas neįrodė, jog dievas neegzistuoja, todėl dievas yra.“
- Teisinė situacija, kai kaltininkas sako: „Nėra įrodymų, jog aš kaltas“, bet nepateikia teigiamo įrodymo savo nekaltumui — čia klaidingai tikimasi, kad įrodinėjimo našta turi gulėti ant kaltintojų.
Kodėl tai klaida?
- Absensija įrodymų nėra teigiamas įrodymas priešingai išvadai: „nebuvimas įrodymų“ nereiškia „įrodymas nebuvimui“.
- Toks argumentas dažnai remiasi klaidinga dichotomija — manydamas, kad yra tik dvi galimybės (tiesa arba melas) neatsižvelgia į nežinomybę arba nepatikrintumą.
- Jis skatina užsitikrinimus ir neatviresnį kritinį mąstymą, nes leidžia užbaigti diskusiją be teigiamo pagrindimo.
Kur dažniausiai pasitaiko
- Mokslas: tinkamai formuluotas mokslinis teiginys reikalauja teigiamų įrodymų arba empirinio testavimo; „trūksta įrodymų“ nėra taisyklė, kad hipotezė yra teisinga.
- Teisė: įteisintas principas — „in dubio pro reo“ (neaiškumu naudinga kaltinamajam), tačiau apeliavimas į nežinojimą gali būti naudojamas ir manipuliacijai teismine praktika.
- Politika ir žiniasklaida: skatinant pasitikėjimą tam tikromis idėjomis, gebėjimas perkelti įrodinėjimo našta yra stiprus taktikos įrankis.
Kaip atpažinti ir kaip reaguoti
- Atpažinimas: paieškokite teiginio struktūros „nėra įrodymų už/ prieš, taigi…“ arba kai kas nors reikalauja, kad priešininkas „įrodytų“, jog jis klysta.
- Paklauskite: „Kokia yra teigiamo įrodymo bazė už jūsų teiginį?“ — reikalaukite, kad būtų pateikti faktai ar eksperimentai, o ne tik kaltinimai, kad nėra prieštaravimų.
- Pasiūlykite alternatyvą: vietoj absoliutaus teiginio rekomenduokite laikytis *provisionalios agnostikos* — iki tol, kol yra patikimų duomenų, išlaikyti nuosaikų nepritariantį arba nepatvirtintą požiūrį.
- Naudokite kritinį vertinimą: prašykite, kad teiginys būtų suformuluotas taip, kad būtų patikrinamas (falsifikuojamas) arba kad būtų pateikti tikimybiniai argumentai (pvz., Bayes metodai), kurie leistų vertinti įrodymų svorį.
Susijusios klaidos
- Perkėlimas įrodinėjimo pareigos (shifting the burden of proof) — reikalauti, kad kita pusė paneigtų jūsų teiginį, o ne pateiktų teigiamus įrodymus už jį.
- Falsifikuojamumo trūkumas — teiginiai, kurių negalima patikrinti ar paneigti, yra rizikingi kaip pagrindas įsitikinimams.
- Gynybinis argumentavimas — sąmoningas faktų trūkumo panaudojimas įsitikinimams palaikyti.
Trumpas reziumė
Argumentas iš nežinojimo yra logikos klaida, kai trūkumas įrodymų interpretuojamas kaip įrodymas priešingai išvadai. Tinkama pozicija vietoj to yra reikalauti teigiamų įrodymų už teiginį, praktikuoti nuosaikų nepritariantį požiūrį ir pageidauti testuojamų, falsifikuojamų teiginių arba tikimybinio įrodymų vertinimo.
Pavyzdžiai
- "Šis vaistas yra saugus, nes niekas nenustatė jokio toksinio poveikio." Tai tik reiškia, kad buvo atlikti išsamūs tyrimai. Tai nereiškia, kad jis buvo visiškai išbandytas.
- "Kandidatė Smith niekada nėra išsakiusi savo požiūrio į abortus. Galime drąsiai daryti išvadą, kad ji yra už abortus". Klaidingas argumentas iš nežinojimo gali būti naudojamas norint atmesti temą arba teigti, kad ji reiškia priešingai.
- "Žinoma, kad ligas sukelia raganavimas. Kaip kitaip tai galėtų atsitikti?" (Argumentas dėl nežinojimo dažnai būna "kaip kitaip galėtų atsitikti X", o tai reiškia, kad, kadangi nėra jokio kito paaiškinimo, siūlomas paaiškinimas yra teisingas.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra argumentas dėl nežinojimo?
A: Argumentas iš nežinojimo, dar vadinamas apeliavimu į nežinojimą, yra neformaliosios logikos klaida. Ji leidžia manyti, kad kažkas yra teisinga arba klaidinga, nes dar neįrodyta, kad yra kitaip.
K: Kiek galimybių yra svarstant teiginio teisingumą?
A: Svarstant teiginio tiesą gali būti iki keturių variantų - tiesa, melas, nežinia ir nežinia.
K: Kam tenka įrodinėjimo pareiga, kai teiginys yra teiginys?
A: Pagal logikos taisykles įrodinėjimo pareiga tenka teiginį pateikusiam asmeniui.
Klausimas: Ar blogos logikos naudojimas visada rodo, kad argumentas yra klaidingas?
Atsakymas: Ne, blogos logikos naudojimas nebūtinai reiškia, kad argumentas yra klaidingas (arba teisingas). Tai paprasčiausiai reiškia, kad argumentas pateiktas neteisingai.
K: Kodėl politikoje ir reklamoje naudojami argumentai dėl nežinojimo?
A: Nežinojimo argumentai naudojami politikoje ir reklamoje, nes jie gali įtikinti kai kurias auditorijas, nors ir yra logiškai klaidingi.
K: Kaip dar vadinasi apeliavimas į nežinojimą?
A: Apeliavimas į nežinojimą dar vadinamas neigiamo įrodymo klaida.
Ieškoti