Argumentas iš nežinojimo
Argumentas iš nežinojimo (lot. argumentum ad ignorantiam) arba apeliavimas į nežinojimą ("nežinojimas" reiškia "priešingų įrodymų nebuvimą") yra neformaliosios logikos klaida. Ji teigia, kad kažkas yra teisinga, nes dar neįrodyta, kad tai yra klaidinga. Arba, kad kažkas yra klaidinga, jei dar neįrodyta, kad tai yra tiesa. Tai taip pat vadinama neigiamo įrodymo klaida. Ji taip pat apima (klaidingą) prielaidą, kad yra tik dvi galimybės (tiesa arba melas). Gali būti net keturios galimybės:
- tiesa
- klaidinga
- nežinomas
- nepažįstamas.
Dažnai apeliuojama į nežinojimą, kad kita pusė turi įrodyti, jog ji turi įrodyti. Pagal logikos taisykles įrodinėjimo pareiga tenka teigiančiam asmeniui.
Loginė klaida yra tiesiog blogas argumentas. Blogos logikos naudojimas nebūtinai reiškia, kad argumentas yra klaidingas (arba teisingas). Iš esmės tai yra skubota išvada, padaryta neteisingai. Tačiau ji vis tiek gali būti įtikinama kai kuriems klausytojams. Todėl jis naudojamas politikoje ir reklamoje.
Pavyzdžiai
- "Šis vaistas yra saugus, nes niekas nenustatė jokio toksinio poveikio." Tai tik reiškia, kad buvo atlikti išsamūs tyrimai. Tai nereiškia, kad jis buvo visiškai išbandytas.
- "Kandidatė Smith niekada nėra išsakiusi savo požiūrio į abortus. Galime drąsiai daryti išvadą, kad ji yra už abortus". Klaidingas argumentas iš nežinojimo gali būti naudojamas norint atmesti temą arba teigti, kad ji reiškia priešingai.
- "Žinoma, kad ligas sukelia raganavimas. Kaip kitaip tai galėtų atsitikti?" (Argumentas dėl nežinojimo dažnai būna "kaip kitaip galėtų atsitikti X", o tai reiškia, kad, kadangi nėra jokio kito paaiškinimo, siūlomas paaiškinimas yra teisingas.)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra argumentas dėl nežinojimo?
A: Argumentas iš nežinojimo, dar vadinamas apeliavimu į nežinojimą, yra neformaliosios logikos klaida. Ji leidžia manyti, kad kažkas yra teisinga arba klaidinga, nes dar neįrodyta, kad yra kitaip.
K: Kiek galimybių yra svarstant teiginio teisingumą?
A: Svarstant teiginio tiesą gali būti iki keturių variantų - tiesa, melas, nežinia ir nežinia.
K: Kam tenka įrodinėjimo pareiga, kai teiginys yra teiginys?
A: Pagal logikos taisykles įrodinėjimo pareiga tenka teiginį pateikusiam asmeniui.
Klausimas: Ar blogos logikos naudojimas visada rodo, kad argumentas yra klaidingas?
Atsakymas: Ne, blogos logikos naudojimas nebūtinai reiškia, kad argumentas yra klaidingas (arba teisingas). Tai paprasčiausiai reiškia, kad argumentas pateiktas neteisingai.
K: Kodėl politikoje ir reklamoje naudojami argumentai dėl nežinojimo?
A: Nežinojimo argumentai naudojami politikoje ir reklamoje, nes jie gali įtikinti kai kurias auditorijas, nors ir yra logiškai klaidingi.
K: Kaip dar vadinasi apeliavimas į nežinojimą?
A: Apeliavimas į nežinojimą dar vadinamas neigiamo įrodymo klaida.
