Žemės teisė
Frazė žemės teisė (lot. lex terrae) yra teisinis terminas. Ji reiškia visus šalyje ar regione galiojančius įstatymus. Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas Magna Carta. Jis buvo vartojamas kalbant apie karalystės įstatymus. Tai skyrėsi nuo romėnų teisės arba civilinės teisės. Jungtinėse Amerikos Valstijose Konstitucijoje skelbiama, kad ji yra "aukščiausiasis šalies įstatymas". Tai tas pats, kas Konstitucijoje pateisinamas tinkamas teismo procesas.
Istorija
Nors Magna Carta pirmą kartą pavartojo šį terminą, iš tikrųjų jis tapo šalies įstatymu tik valdant Edvardui I. Jis tapo glaudžiai susijęs su kita fraze, kuri padėjo apibrėžti šalies teisę - "tinkamas teismo procesas". Valdant Edvardui II 1354 m. priimtame Subjektų laisvės akte (Liberty of Subjects Act) buvo teigiama:
| " | Nė vienas žmogus, nepriklausomai nuo jo turto ar būklės, negali būti išvarytas iš žemės ar nuomos, nei suimtas, nei įkalintas, nei atiminėjamas, nei nužudytas, nei nubaustas mirties bausme, jei prieš jį nebuvo pradėtas teisminis procesas. | " |
Anglijoje ir toliau galiojo žemės teisė ir Subjektų laisvės įstatymas. Abu jie buvo naudojami kolonijinėse chartijose ir bendrojoje teisėje. Jie tapo JAV įstatymų dalimi po to, kai 1776 m. Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę nuo Anglijos.
