Lapų pjaunančios skruzdėlės (Atta ir Acromyrmex) – apibrėžimas ir ypatybės
Lapų pjaunančios skruzdėlės (Atta, Acromyrmex): anatomija, elgsena, gigantiški požeminiai lizdai ir grybų auginimas — sužinokite jų ypatybes ir vaidmenį ekosistemoje.
Lapus graužianti skruzdėlytė - bendras pavadinimas, kuriuo vadinamos 47 lapus graužiančių dviejų Atta ir Acromyrmex genčių skruzdėlių rūšys. Visos šios atogrąžų, grybais mintančių skruzdėlių rūšys yra endeminės Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Meksikoje ir kai kuriose pietinėse Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse. Lapus graužiančios skruzdėlės „pjauna ir apdoroja šviežią augaliją (lapus, žiedus ir žoles), kad ja maitintų savo grybų veisles“. Šios skruzdėlės yra žinomos dėl sudėtingos socialinės struktūros, sudėtingų požeminių lizdų ir glaudaus simbiozinio ryšio su auginamu grybeliu.
Atpažinimas ir morfologija
Acromyrmex ir Atta skruzdėlės anatomiškai turi daug panašumų, tačiau jas galima atskirti pagal išorinius požymius: Atta skruzdėlės paprastai turi tris poras dyglių ir lygų egzoskeletą viršutiniame krūtinės ląstos paviršiuje, o Acromyrmex skruzdėlės – keturias poras ir šiurkštų egzoskeletą. Be to, šių genčių atstovai skiriasi ir pagal dydį bei kastinę morfologiją – jose aiškiai matomos kelios darbininkių grupės nuo mažyčių iki labai stambių „soldatų“ (didžiųjų darbininkių).
Kastinė struktūra ir elgsena
- Kastės: kolonijoje yra įvairaus dydžio darbininkių formos (minim, media, major), kariškos kastos (didžiosios darbininkės) ir trys pagrindinės reprodukcinės grupės – karalienė, patinai ir jauni reprodukciniai individai.
- Darbas: darbininkės renka augalinius audinius, perdirba juos į specialią masę ir maitina grybo kultūrą, prižiūri lervas, laiko ir saugo grybelį nuo konkurentų ir patogenų.
- Komunikacija: skruzdėlės bendrauja cheminiais signalais (feromonais) ir palieka takus, pagal kuriuos kitos darbininkės orientuojasi iki šaltinio.
Simbiotinė sąveika su grybais ir mikrobais
Lapus pjaunančios skruzdėlės neėda pačių lapų – jos yra grybų ūkininkės. Į lizdą atneštos lapų plokštelės susmulkinamos ir iš jų formuojama terpė, kurioje auga specialus grybas (dažniausiai attinų auginama grybo rūšis). Šis grybas sukuria maistingas stiebelius ir medžiagas, kuriomis maitina kolonijos lervas ir darbininkes. Koloniją taip pat saugo mikroorganizmai – ant kai kurių skruzdėlių kūno auga bakterijos, gaminančios antibiotines medžiagas, kurios padeda apsaugoti auginamą grybelį nuo patogenų (pvz., Escovopsis).
Lizdų architektūra ir dydis
Šalia žmonių gyvenamų teritorijų lapinės skruzdėlės sudaro vienas didžiausių ir sudėtingiausių socialinių tinklų tarp gyvūnų. Per kelerius metus centrinis jų požeminių lizdų pylimas gali išaugti iki daugiau kaip 30 metrų skersmens, o mažesni, išsišakojantys pylimai tęsiasi 80 metrų spinduliu. Tokio tipo lizdai užima nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kvadratinių metrų ploto ir gali talpinti milijonus individų – kai kuriuose didžiausiuose lizduose gyvena iki kelių milijonų ar daugiau nei aštuoni milijonų skruzdėlių.
Reprodukcija ir kolonijų įkūrimas
- Nuptialiniai skrydžiai: reprodukcinės karalienės ir patinai turi mėnesinius ar sezoninius skrydžius, kurių metu poruojamasi. Po poros susidarymo karalienė nuleidžia sparnus ir ieško vietos įkurti naują koloniją.
- Kolonijos pradžia: nauja karalienė parsineša grybo gabalėlį arba specialų žarnų turinį, iš kurio atkuria grybo kultūrą naujame lizde. Pirmieji darbininkai yra smulkios formos, kurie pradeda plėsti kambarėlius ir prižiūrėti grybo augimą.
Ekologinė reikšmė ir žmogaus interesai
Lapų pjaunančios skruzdėlės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose: jos greitina organinių medžiagų perdirbimą, gerina dirvožemio struktūrą ir skatina maistinių medžiagų cirkuliaciją. Tačiau jos taip pat gali tapti reikšmingais žemės ūkio ir sodininkystės kenkėjais – didelės kolonijos gali nuolat nupjauti lapus nuo medžių, krūmų ir kultūrinių pasėlių, sukeldamos derliaus nuostolius ar medžių silpnėjimą.
Kaip elgtis susidūrus su lapų pjaunančiomis skruzdėlėmis
- Prevencijai: riboti prieigą prie svarbių augalų, naudoti fizines barjeras (pvz., lipnius juostas ant kamienų), pašalinti potencialius lizdų statymo objektus.
- Stebėjimas: nustatyti nukirstų lapų takus ir lizdų vietą – tai palengvina situacijos vertinimą.
- Kontrolė: lengvesniais atvejais taikomos ekologiškesnės priemonės (pvz., spąstai, vietiniai repelentai). Esant didelėms problemoms rekomenduojama kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus, kurie gali pasiūlyti tinkamus ir saugius sprendimus.
Lapų pjaunančios skruzdėlės – įdomūs ir sudėtingi gamtos ūkininkai. Jos demonstruoja unikalią simbiozę tarp bestuburių ir grybų bei suteikia svarbių žinių apie socialinį elgesį, ekologines sąveikas ir evoliuciją. Vienu metu jos gali būti tiek vertingos ekosistemoms, tiek nemalonūs kaimynai ūkininkams ir sodininkams.

Atta colombica darbininkai veža lapus

Dvi lapinės skruzdėlės

Lapų pjovimo skruzdėlė Atta cephalotes

Karalienė yra didžiulė rausvai ruda
Kolonijos gyvenimo ciklas
Dauginimasis ir kolonijų steigimas
Sparnuotos patelės ir patinai masiškai palieka savo lizdus ir leidžiasi į vestuvinį skrydį, vadinamą revoada. Kiekviena patelė poruojasi su keliais patinais, kad surinktų 300 milijonų spermatozoidų, reikalingų kolonijai įkurti.
Nusileidusi ant žemės patelė netenka sparnų ir ieško tinkamos požeminės slėptuvės, kurioje galėtų įkurti savo koloniją. Šių jaunų motinėlių sėkmės procentas yra labai mažas, ir tik 2,5 % jų įkuria ilgaamžę koloniją. Norėdama įkurti savo grybieną, motinėlė burnoje esančioje kišenėlėje kaupia tėvų grybienos micelės gabalėlius.
Kolonijų hierarchija
Subrendusioje lapgraužių kolonijoje skruzdėlės yra suskirstytos į kastas, dažniausiai pagal dydį, kurios atlieka skirtingus darbus. Acromyrmex ir Atta pasižymi dideliu biologiniu polimorfizmu, o susiformavusiose kolonijose yra keturios kastos - minimos, minors, mediae ir majors. Majorai dar vadinami kareiviais. Atta skruzdėlės yra labiau polimorfiškos nei Acromyrmex, t. y. palyginti mažiau skiriasi mažiausių ir didžiausių Acromyrmex rūšių dydis.
- Minimai yra mažiausi darbininkai, kurie rūpinasi augančiais jaunikliais arba prižiūri grybų sodus. Galvos plotis mažesnis nei 1 mm.
- Mažosios darbininkės yra šiek tiek didesnės už mažąsias darbininkes, jų gausu maitinimosi kolonose ir aplink jas. Šios skruzdėlės yra pirmoji gynybos linija. Jos nuolat patruliuoja aplinkinėje teritorijoje ir energingai puola visus priešus, keliančius grėsmę maitinimosi linijoms. Galvos plotis yra apie 1,8-2,2 mm.
- Mediae yra maitintojai, kurie pjauna lapus ir lapų gabalėlius neša atgal į lizdą.
- Didžiausios skruzdės darbininkės, didžiausios skruzdėlės, veikia kaip kareiviai, gindamos lizdą nuo įsibrovėlių. Jos taip pat atlieka kitus darbus, pavyzdžiui, valo pagrindinius maitinimosi takus nuo stambių šiukšlių ir nešioja didelių gabaritų daiktus atgal į lizdą. Didžiausių kareivių (Atta laevigata) kūno ilgis gali siekti 16 mm, o galvos plotis - 7 mm.
Gyvenimo būdas
"Lapus pjaunančios skruzdėlės yra pagrindinės Centrinės Amerikos miškų žolėdės, sunaudojančios daugiau augalinių medžiagų nei visi stuburiniai žolėdžiai kartu sudėjus. Jų požeminiai lizdai gali būti didžiuliai ir juose gali gyventi daug milijonų skruzdėlių, be to, jos turi tikrai šaunią gynybos sistemą, kai mažosios darbininkės važinėja ant lapų, kuriuos neša didžiosios darbininkės, ir atremia parazitinių musių atakas". George McGavin.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra lapinė skruzdėlytė?
A: Lapus graužianti skruzdėlytė - bendras pavadinimas, kuriuo vadinamos bet kurios iš 47 lapus graužiančių dviejų Atta ir Acromyrmex genčių skruzdėlių rūšių.
K: Kuo minta lapinės skruzdėlės?
A: Lapus graužiančios skruzdėlės "pjauna ir apdoroja šviežią augaliją (lapus, žiedus ir žoles), kad ja maitintų savo grybines veisles".
K: Kur aptinkamos lapinės skruzdėlės?
A: Visos šios tropinių, grybus auginančių skruzdėlių rūšys yra endeminės Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Meksikoje ir kai kuriose pietinėse Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse.
K: Kuo skiriasi Acromyrmex ir Atta skruzdėlės?
A: Jas galima atpažinti pagal išorinius skirtumus. Atta skruzdėlės turi tris poras dyglių ir lygų egzoskeletą viršutiniame krūtinės ląstos paviršiuje, o Acromyrmex skruzdėlės - keturias poras ir šiurkštų egzoskeletą.
K: Kokio dydžio yra lapinių skruzdėlių kolonija?
A: Šalia žmonių lapinės skruzdėlės sudaro didžiausią ir sudėtingiausią gyvūnų bendruomenę Žemėje. Per kelerius metus centrinis jų požeminių lizdų pylimas gali išaugti iki daugiau kaip 30 metrų skersmens, o mažesni, išsišakojantys pylimai gali išsiplėsti 80 metrų spinduliu, užimti nuo 30 iki 600 kvadratinių metrų ploto ir juose gali būti aštuoni milijonai individų.
K: Kur lapinės skruzdėlės stato lizdus?
A: Lapuotosios skruzdėlės lizdus stato po žeme, kur yra centrinis piliakalnis ir mažesni, spinduliuojantys piliakalniai, kurie gali išsiplėsti iki 80 metrų spinduliu.
K: Kokia yra grybų veislių, kuriomis maitinasi lapuotosios skruzdėlės, paskirtis?
A: Grybų rūšys yra lapuotųjų skruzdėlių maistas.
Ieškoti