Lecomptono konstitucija (1857 m.) buvo viena iš keturių pasiūlytų Kanzaso valstijos konstitucijų ir viena iš labiausiai prieštaringų 19 a. JAV dokumentų. Ji buvo parengta vergiją remiančių jėgų ir įtraukė nuostatas, kurios leido ir saugojo vergiją valstijoje. Dokumente taip pat buvo nuostatų, kurios atėmė iš laisvųjų juodaodžių galimybę dalyvauti pilietinėse teisėse ir užėmė diskriminacinę poziciją prieš laisvus afroamerikiečius. Daugeliu atvejų Lecomptono konstitucija buvo susijusi su neteisingomis ir manipuliuotomis rinkimų praktikomis: proverginių jėgų prievarta ir neteisėtais balsavimais, kuriuos palaikė pasienio misūriečiai, siekė užtikrinti konstitucijos priėmimą. Galutinis rezultatas – 1858 m. sausio 4 d. Kanzaso teritorijos rinkėjų dauguma ją atmetė.

Kontekstas ir kilmė

Po 1854 m. priimto Kanzaso–Nebraskos akto buvo įvestas vadinamasis „populiariosios valios“ (popular sovereignty) principas – teritorijų gyventojams leista patiems spręsti dėl vergijos. Tai paskatino kovą tarp vergijos šalininkų ir priešų, žinomą kaip „Bleeding Kansas“. Topeka Konstitucija, parašyta prieš Lecomptono projektą, buvo laisvųjų valstijos šalininkų bandymas sukurti konstituciją be vergijos. Vėliau buvo parengtos Leavenvorto ir Vajandoto konstitucijos; iš jų Vajandoto konstitucija tapo galutine priimta ir vėliau lėmė Kanzaso priėmimą į Sąjungą kaip laisvosios valstijos konstituciją.

Parengimas ir rinkimų manipuliacijos

Lecomptono dokumentą parengė vergiją remiantys delegatai, susirinkę 1857 m. rugsėjį pasirinktoje sostinėje Lekomptone. Teritorijos įstatymų leidžiamojoje valdžioje tuo metu daugiausia buvo vergų savininkų ir jų sąjungininkų. Dauguma tikrųjų kolonistų (daugiausia laisvųjų valstijos šalininkų) boikotavo šias procedūras arba negalėjo normaliai dalyvauti dėl prievartos ir klastočių: pasienio misūriečiai, dar vadinami „border ruffians“, dažnai kirsdavo į Kanzaso teritoriją ir nepagrįstai dalyvavo rinkimuose, kad užtikrintų proverginius rezultatus.

Pagrindinės nuostatos

Lecomptono konstitucija įtvirtino kelias esmines provergines taisykles:

  • įtvirtino ir saugojo vergiją, suteikdama teisinę apsaugą vergų savininkų teisių išsaugojimui;
  • ribodama laisvųjų juodaodžių teises, ji neįtraukė juodaodžių į lygias pilietines garantijas ir sudarė galimybes juos išbraukti iš visuomeninio gyvenimo;
  • rėmė vergijos plėtrą ir sudarė teisinį pagrindą jos egzistavimui valstijos ribose.

Dėl to šis dokumentas buvo priimtas daugiausia proverginių jėgų ir dėl rinkimų neteisėtumų, o ne dėl plataus vietinių gyventojų pritarimo.

Politinis konfliktas ir pasekmės

Kanzaso teritorijos gubernatorius Robertas J. Walkeris, nors asmeniškai palankiai žiūrėjo į populiariąją valią, kritikavo konstitucijos rengimo būdus ir atvirą neteisingumą; jis galiausiai atsisakė vykdyti tokį dokumentą ir pasitraukė iš pareigų, kad nereikėtų jo įgyvendinti. Prezidentas Džeimsas Buchananas rėmė Lecomptono konstituciją ir, siuntęs ją į Kongresą, tikėjosi laimėti Pietų demokratų paramą. Tačiau dokumentas sukėlė gilų susiskaldymą: daugelis Šiaurės demokratų, vadovaujamų Stiveno A. Daglaso (Stephen A. Douglas), kartu su respublikonais pasipriešino, teigdami, kad konstitucija buvo parengta neteisingai ir nesuderinama su principu, kad vietos gyventojai laisvai nuspręstų dėl savo likimo.

Lecomptono bylos svarstymai Kongrese ir vieša diskusija padidino politinę įtampą tarp Šiaurės ir Pietų, susilpnino demokratų partijos vienybę ir prisidėjo prie politinio klimato, vedusio prie 1860 m. rinkimų ir vėlesnės šalies susiskaldymo. Galiausiai Kanzasas priėmė kitą – Vajandoto (Wyandotte) – konstituciją, kuri ir nulėmė jo įstojimą į Sąjungą kaip laisvajai valstijai (Kanzasas tapo valstija 1861 m.).

Istorinė reikšmė

Lecomptono konstitucija yra svarbus pavyzdys, kaip vietinės ir nacionalinės politikos susidūrimas, manipuliacijos rinkimais ir ideologiniai konfliktai dėl vergijos gali turėti plačias pasekmes. Šis epizodas atskleidė, kiek smarkiai regionų skirtybės ir partiniai interesai galėjo paveikti JAV politiką ir kaip tokios krizės prisidėjo prie kelių metų trukusių įvykių, vedusių prie pilietinio karo.