1907 m. Pikaso nutapė kubistinį paveikslą "Avinjono merginos" ("Les Demoiselles d'Avignon"). Jame vaizduojamos penkios moterys viešnamyje. Jam prireikė apie devynių mėnesių intensyvaus darbo 1906–1907 m., paveikslas buvo nuolat perdirbinėjamas ir koreguojamas. Šiame ankstyvajame kubistiniame kūrinyje Pikaso atsisakė tradicinės iliuzionistinės erdvės vaizdavimo ir įvedė radikaliai plokštuminę, fragmentuotą kompoziciją. Jis iškraipė moterų figūras taip, kad matėsi Afrikos meno ir Iberijos skulptūrų įtaka. Kai didelė drobė (243,9 × 233,7 cm, t. y. apie 2,44 × 2,34 m, arba apie 5,7 m²; maždaug 96 × 92 colių, apie 8 × 7,7 pėdų) buvo parodyta jo studijoje grupei dailininkų ir kritikų, jie pasipiktino. Henri Matisse'as paveikslą pavadino apgavyste ir bandymu nutapyti ketvirtąjį matmenį, meno kritikas André Salmonas rašė: "Būtent veidų bjaurumas su siaubu sustingdė pusiau persikreipusius". Kitas tapytojas André Derainas rašė: "Vieną dieną pamatysime, kad Pablas pakibo už savo didžiosios drobės". Šis paveikslas laikomas vienu reikšmingiausių XX a. kūrinių. Dvi figūros dešinėje pavaizduotos su afrikietiškų kaukių bruožais — tuo metu tai buvo Pikaso susidomėjimo objektas.

Kompozicija ir įtaka

Avinjono merginos ženklina ryškų lūžį Pikaso kūryboje: vietoj tradicinės perspektyvos ir natūralaus figūrų modeliavimosi jis taiko suskaidytą formą, plokštumas ir daugiau nei vieną žiūrovų tašką. Kūrinio figūros atrodytų suskaldytos į geometrines plokštumas, kampuotos linijos ir supaprastintos tūrio pastabos leidžia pajusti erdvės fragmentaciją. Tuo pačiu paveikslas atspindi primitivizmo tendencijas — Europos menininkų susidomėjimą Afros ir Pietų Europos senosiomis skulptūromis bei kaukėmis, kurios skatino naują formos ir ekspresijos supratimą.

Technika ir parengiamieji darbai

Kūrėjas naudojo aliejų ant drobės, atliko daugybę eskizų ir paruošiamųjų piešinių, kuriuose eksperimentavo su pozomis, kompozicija ir proporcijomis. Matomas Cézanne’o poveikis – siekis per struktūrą ir planus atskleisti formą – susijungia su anarchiškais, brutalesniais elementais, kuriuos Pikaso skolinosi iš Afrikos meno ir Iberijos formų. Toks derinys tapo viena iš kubizmo – formų išardymo ir iš naujo sujungimo – ištakų.

Priėmimas ir reikšmė meno istorijoje

Parodytas kolegoms ir kritikams, paveikslas sukėlė skandalą: jis atrodė grubus, obsceniškas ir sąmoningai žlugdantis akademines tradicijas. Reakcijos — nuo pasibaisėjimo iki entuziazmo — aiškiai parodė, kad Pikaso kūrinys kelia naujus klausimus apie vaizdavimo būdus. Nors pats kūrinys nebuvo tūkstantmečio sėkmės garantas iš karto, jis tapo katalizatoriumi, vėliau nuvedusiu prie kubizmo vystymosi kartu su Georges Braque ir kitais avangardiniais tapytojais. Dėl šios priežasties Les Demoiselles d'Avignon dažnai minima kaip vienas iš esminių XX a. meno poslinkių pradžios taškų.

Kur yra dabar

Šiuo metu paveikslas saugomas ir eksponuojamas Niujorko Modernaus meno muziejuje (Museum of Modern Art, MoMA). Jo didelis mastelis, radikali forma ir istorinis kontekstas dar ir šiandien įkvepia tyrimus, parodas ir viešas diskusijas apie kolonializmo, primityvizmo ir modernizmo ryšius meno istorijoje.

Santrauka: Pikaso „Avinjono merginos“ — tai ne tik provokuojantis vaizdas penkių moterų; tai radikalus bandymas pertvarkyti vaizduojamojo meno taisykles, sintetinant įtaką iš Cézanne’o, Afrikos ir Iberijos meno, ir atverdama kelią kubizmo raidai.