Popėjos karūnavimas (L'incoronazione di Poppea)
"Popėjos karūnavimas" (L'incoronazione di Poppea, liet. "Popėjos karūnavimas") - Claudio Monteverdi trijų veiksmų opera. Libretą parašė Giovanni Francesco Busenello. Pirmasis spektaklis įvyko 1643 m. Venecijos teatre "Teatro Santi Giovanni e Paolo". Tai buvo paskutinė Monteverdžio sukurta opera.
Dauguma XVII a. pradžios operų buvo apie mitologines ar krikščionių religijos istorijas. Tačiau ši istorija pasakoja apie tai, kas nutiko senovės Romos istorijoje. Ji pasakoja apie piktąjį imperatorių Neroną ir apie tai, kaip jis vedė Popėją. Operoje vis dar vaidina dievai, ypač Kupidonas.
Nors opera vadinasi "Popėjos karūnavimas", iš tikrųjų nematome jokios karūnavimo ceremonijos.
Rašydamas šią operą Monteverdis buvo patyręs kompozitorius, ir ši opera yra viena geriausių jo muzikos kūrinių. Orkestrą sudaro tik nedidelė grupė instrumentų: styginiai, mušamieji, kornetai (senosios rūšies trimitai), mušamieji, arfa, liutnios ir gambos. Muzikoje nėra ryškaus skirstymo į rečitatyvą (pasakojamąją muziką) ir ariją (giesmių rinkinį), bet švelniai pereinama iš vienos rūšies į kitą.
Klausantis šios operos svarbu prisiminti, kad XVII a. vyrai dažnai dainuodavo moterų, o moterys - vyrų partijas. Tokią Nerono partiją turėjo dainuoti kastratas. Šiais laikais jį gali dainuoti kontratenoras (vyras) arba mecosopranas (moteris). Šioje operoje yra scenų, kuriose aktoriai persirengia priešingos lyties atstovais. XVII a. operos žiūrovams neatrodė nieko neįprasto, kai vyras apsimeta moterimi, apsimetančia vyru, arba atvirkščiai.
Operos pabaigoje esantį Nerono ir Popėjos duetą galėjo parašyti kitas kompozitorius.
Monteverdi
Operos istorija
Prologas
Deivės Fortūna ir Dorybė ginčijasi. Jos viena kitai yra nemalonios, kiekviena sako, kad yra geresnė ir galingesnė už kitą. Ateina Kupidonas (meilės dievas) ir sako, kad jis yra dar geresnis už jas ir kad valdo jas abi. Fortūna ir Dorybė nedrįsta su juo nesutikti.
I veiksmas
Otonas, Popėjos meilužis, grįžta į savo namus ir pamato, kad imperatorius Neronas praleidžia naktį su Popėja. Nerono sargybiniai apsupo namus. Neronas sako Popėjai, kad dabar turi eiti, bet myli ją ir greitai grįš. Jam išvykus, Popėjos slaugė Arnalta įspėja ją, kad jos romanas su Neronu atneš rūpesčių. Oktavija, Nerono žmona, labai liūdi, kad jos vyras užmezgė romaną su kita, ir tikisi, kad dievai jį nubaus. Slaugė ją guodžia, sakydama, kad ji turėtų susirasti sau naują meilužį, kad Neronas susikryžiuotų, tačiau Oktavija turi per daug garbės, kad taip pasielgtų. Filosofas Seneka jai sako, kad ji tiesiog turėtų susitaikyti su savo likimu. Pavėžėjas sako filosofui, kad jis yra kvailas.
Neronas sako Senekai, kad ketina atsikratyti savo žmonos ir vesti Popėją. Seneka įspėja Neroną, kad žmonėms tai nepatiks, bet Neronui tai nerūpi. Jis yra imperatorius ir gali daryti, ką nori. Neronas pasako Popėjai, kad taip ją myli, jog nori padaryti ją imperatore. Popėja sako Neronui, kad Seneka mano, jog Neronas galingas tik todėl, kad jis (Seneka) gali jam vadovauti. Neronas iškart ja patiki ir sako, kad Seneką reikia nužudyti. Otonas stebi šią sceną. Jis nueina pas Popėją ir bando susigrąžinti jos meilę, bet Popėja sako, kad dabar ji priklauso Neronui. Otonas supranta, kad Popėja nori tik valdžios, ir žino, kad Neronas įsakys jį nužudyti, kai sužinos, kad jis buvo Popėjos meilužis, todėl nusprendžia, kad turės nužudyti Popėją.
Otonas eina pas Drusilą, kuri jį įsimylėjusi. Jis pasako jai, kad ją myli, bet tyliai sako, kad Popėja vis dar jo širdyje.
II veiksmas
Dievas Merkurijus įspėja Seneką, kad jis mirs. Seneka šia žinia labai džiaugiasi, nes tai reiškia, kad jis gyvens su dievais danguje. Pasiuntinys Liberto (jo vardas reiškia "išlaisvintas vergas") ateina pranešti Senekai, kad Neronas ketina jį nužudyti. Jis nustemba, kai Seneka jau žino. Yra trumpa scena, kurioje Page'as flirtuoja su laukiamąja dama. Neronas kartu su savo draugu Lukanu gieda giesmes Popėjos garbei.
Oktavija liepia Otonui persirengti moteriškais drabužiais ir eiti nužudyti Popėjos. Ji sako, kad jei to nepadarys, jis papasakos apie Neroną blogų dalykų. Įvyko komiška scena tarp Pjūklininko ir Slaugės. Drusilė leidžia Otonui pasiskolinti jos drabužius, kad galėtų persirengti. Popėją savo sode užmigdo Arnalta. Kupidonas gieda giesmę, žadėdamas ją apsaugoti. Kai Otonas, persirengęs Drusile, ateina jos nužudyti, Kupidonas jį sustabdo.
III veiksmas
Drusilla džiaugiasi, nes jos varžovė mirs. Sargybiniai iškart ją suima manydami, kad ji bandė nužudyti Popėją (iš tikrųjų tai buvo persirengęs Otonas). Drusilė supranta, kad buvo kvaila paskolinti Otonui savo drabužius. Ji pasako Neronui, kad yra kalta. Tada Otonas prabyla ir papasakoja Neronui, kas nutiko. Neronas jį nubaudžia liepdamas palikti Romą ir išvykti gyventi į tolimą dykumą. Neronas taip pat išsiunčia Oktaviją iš Romos. Jis sako, kad ji turi būti įkelta į valtį ir palikta vėjų malonei. Oktavija dainuoja atsisveikinimo su Roma dainą. Arnalta dainuoja komišką dainą apie tai, koks svarbus jis dabar yra imperatorienės slaugytojas. Opera baigiama gražiu Nerono ir Popėjos meilės duetu.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks operos pavadinimas?
A: Opera vadinasi "Popėjos karūnavimas" (L'incoronazione di Poppea).
K: Kas parašė operos libretą?
A: Libretą parašė Giovanni Francesco Busenello.
K: Kada įvyko pirmasis šios operos spektaklis?
A: Pirmasis spektaklis įvyko 1643 m. Venecijos teatre "Santi Giovanni e Paolo".
K: Kokią istoriją pasakoja ši opera?
A: Istorija paremta istoriniu senovės Romos įvykiu, ypač imperatoriaus Nerono ir jo santuokos su Popėja istorija.
K: Kokie instrumentai naudojami šios operos orkestre?
A: Orkestrą sudaro styginiai, styginiai instrumentai, kornetai, mušamieji, arfa, liutnia ir gambos.
K: Kaip XVII a. operose buvo sprendžiamas lyčių vaidmenų klausimas renkantis dainininkus?
A: XVII a. operose vyrai dažnai dainuodavo moteriškas partijas, o moterys - vyriškas. Tokį vaidmenį kaip Neronas būtų dainavęs kastratas. Šiandien ją gali dainuoti kontratenoras (vyras) arba mecosopranas (moteris). Kai kuriose scenose aktoriai persirengia priešingos lyties atstovais, kas tuo metu nebuvo laikoma neįprasta.
Klausimas: Ar yra kokių nors įrodymų, kad muziką šiai operai galėjo sukurti kitas kompozitorius?
A: Taip, yra įrodymų, kad operos pabaigoje esantį Nerono ir Popėjos duetą galėjo sukurti kitas kompozitorius.
