Makvario sala

Makvario sala yra didelė sala Pietų vandenyne. Ji yra maždaug už 1500 km į pietryčius nuo Tasmanijos ir maždaug pusiaukelėje tarp Australijos ir Antarktidos. 1992 m. sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Makvario sala yra apie 34 km ilgio ir 5 km pločio. Pirmą kartą ją 1810 m. liepos mėn. atrado kapitonas Haselburgas, kuris ieškojo vietų banginių ir ruonių medžioklei. Dabar čia negyvena nė vienas žmogus. Vienintelis būdas patekti į salą - jūra, o uostų, kuriuose būtų galima prisišvartuoti laivą, nėra.

Geologija

Salą suformavo dvi tektoninės plokštės, kurios susidūrė ir viena kitą stūmė į viršų. Tai vienintelė vieta Žemėje, kur uolienos iš Žemės mantijos, esančios 6 km po vandenyno dugnu, yra stumiamos į viršų virš jūros lygio. Patvirtinimas pateikiamas šioje nuorodoje skirsnyje "Kriterijus (viii)".

Augalai ir gyvūnai

Daugelis paukščių ir gyvūnų Macquarie saloje veisiasi. Kasmet į salą atskrenda apie 3,5 mln. jūros paukščių ir 80 000 dramblinių ruonių. Saloje gyvena keturių rūšių pingvinai. Yra apie 850 000 karališkųjų pingvinų, 200 000 karališkųjų pingvinų, 10 000 gentainių pingvinų ir uolinių pingvinų, kurių, manoma, yra nuo 20 000 iki 1 000 000.

1977 m. Makvario sala tapo biosferos rezervatu. Pakrantės ekosistema pripažinta UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" (MAB) dalimi.

Susiję puslapiai

Australijos pasaulio paveldo objektų sąrašas