Makvario sala yra didelė sala Pietų vandenyne. Ji yra maždaug už 1500 km į pietryčius nuo Tasmanijos ir maždaug pusiaukelėje tarp Australijos ir Antarktidos. Sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo unikalios geologijos ir svarbios biologinės įvairovės. Makvario sala yra apie 34 km ilgio ir 5 km pločio.

Pirmą kartą ją 1810 m. liepos mėn. atrado kapitonas Haselburgas, ieškojęs vietų banginių ir ruonių medžioklei. Šiandien saloje nėra nuolatinės civilinės gyvenvietės: nėra miestų ar kaimų, tačiau saloje periodiškai dirba mokslininkai ir apsaugos darbuotojai, prižiūrintys tyrimų stotį ir stebėjimus. Administraciniu požiūriu sala priklauso Australijai ir yra saugoma kaip rezervatas.

Geologija ir kraštovaizdis

Makvario sala yra ypač įdomi geologine prasme – tai viena iš nedaugelio vietų žemėje, kurioje virš jūros lygio iškyla uolienos, susijusios su žemės mantija ir vandenyno plutos formavimusi. Salos reljefas yra kalvingas, su uolėtomis pakrantėmis, aukštais nuolydžiais ir plikomis žemėmis, kurias formuoja stiprūs pietiniai vėjai ir griežtas jūrinis klimatas.

Gamta ir biologinė įvairovė

Makvario sala yra svarbi paukščių ir jūrinių žinduolių perimvietė. Joje gausu kolonijų, kur veisiasi įvairūs pingvinai, jūros paukščiai ir ruoniai. Dėl izoliacijos ir šaltų vandenų pobūdžio sala turi didelę ekosisteminę vertę – tiek paukščių, tiek dumblių ir kitų jūrinių organizmų bendrijoms.

  • Didelės paukščių kolonijos (pingvinai, albatrosai ir kt.).
  • Ruonių ir kitų jūrinių žinduolių populiacijos.
  • Specifinė augalija, pritaikyta atšiauriam klimatui ir sūriam vėjui.

Apsauga ir tvarkymas

Salos ekosistema buvo pažeista atvykusių invazinių rūšių (pvz., triušių, žiurkių), todėl pastaraisiais dešimtmečiais vykdyti aktyvūs atkūrimo ir apsaugos projektai. Vyriausybinės ir tarptautinės priemonės siekia atkurti natūralų buveinių balansą, apsaugoti svarbias veisimosi vietas ir užtikrinti ilgalaikį biologinės įvairovės išsaugojimą.

Patekimas ir logistika

Vienintelis būdas patekti į salą – jūra. Komercinių uostų ar prisišvartavimo vietų, pritaikytų dideliems laivams, saloje nėra; dažniausiai laivai laukia užuovėjo vandenyse, o keleiviai ir kroviniai perkelti mažesnėmis valtims arba helikopteriais. Dėl atšiaurių oro sąlygų ir griežtos apsaugos režimo lankymasis yra ribojamas: į salą leidžiama vykti tik su specialiais leidimais mokslinių arba valstybinio pobūdžio misijų metu.

Makvario sala yra reikšminga tiek mokslui, tiek gamtosaugai: jos geologinės ypatybės ir turtinga fauna daro ją vienu iš vertingiausių Pietų vandenyno gamtos objektų.