Rinkos struktūra ir formos: konkurencijos tipai ir pavyzdžiai

Sužinokite rinkos struktūras: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopsonija — aiškūs tipai, pavyzdžiai ir poveikis kainoms bei verslo strategijoms.

Ekonomikoje rinkos struktūra (dar vadinama rinkos forma) apibūdina rinkos būklę konkurencijos atžvilgiu: kiek daug ar mažai pardavėjų ir pirkėjų dalyvauja rinkoje, ar produktai yra vienarūšiai ar diferencijuoti, kokios yra įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos kliūtys, bei kaip keičiasi kainos ir kiekiai reaguojant į pasiūlą ir paklausą.

Pagrindinės rinkos formos ir jų ypatybės

Daugumoje žemiau pateiktų rinkos formų kalbama apie vienarūšį produktą, t. y. tokią prekę ar paslaugą, kurią pirkėjai laiko pakeičiamu (pvz., tam tikros rūšies cukrus, pagrindinės žemės ūkio prekės). Toliau pateikiami pagrindiniai rinkos tipai su aiškesnėmis charakteristikomis ir pavyzdžiais:

• Tobula konkurencija: daug pirkėjų ir daug pardavėjų; visi pardavėjai siūlo vienarūšį produktą; nė vienas rinkos dalyvis neturi galios nustatyti kainos (kaina yra priimama); nėra įėjimo ir išėjimo kliūčių; ilgalaikėje perspektyvoje įmonių pelnas linkęs prie nulio. Pavyzdžiai: kai kurie žemės ūkio produktai arba labai skaidrios prekės standartinėje gamyboje.
• Monopolinė konkurencija (dažnai vadinama konkurencine rinka): daug nepriklausomų įmonių, kiekviena užima nedidelę rinkos dalį; produktai yra panašūs, bet diferencijuoti (prekinis ženklas, kokybė, reklama); įmonės turi tam tikrą kainodaros laisvę dėl diferenciacijos; įėjimo į rinką kliūtys yra santykinai žemos, todėl ilgalaikėje perspektyvoje ekonominis pelnas linksta prie nulio. Pavyzdžiai: restoranų rinka, mažmeninė apranga, kai kurios paslaugų sritys.
• Oligopolija: rinką kontroliuoja nedaug didelių įmonių, kurių bendros rinkos dalys dažnai sudaro reikšmingą dalį (kartais viršijančią 40 %); įmonės gali turėti reikšmingą kainodaros galios laipsnį; rinkoje gali vykti konkurencija arba koordinacija (kokių nors formų susitarimai ar kainų lyderystė); reikšmingos įėjimo kliūtys. Pavyzdžiai: automobilių gamyba, komercinės aviacijos pramonė, mobiliojo ryšio operatoriai.
• Oligopsonija: rinka, kurioje daug pardavėjų ir nedaug pirkėjų; keli dideli pirkėjai turi derybinę galią prieš daug smulkių tiekėjų; tai gali lemti žemesnes supirkimo kainas ir mažesnį tiekėjų pelną. Pavyzdžiai: kai tam tikras regionas turi kelis didelius mažmenininkus, kurie supirkinėja produkciją iš daugelio smulkių gamintojų.
• Monopolija: rinkoje yra tik vienas pardavėjas ir daug pirkėjų; monopolistas turi galimybę nustatyti kainą (price-maker); dažnai egzistuoja didelės įėjimo kliūtys arba teisinės privilegijos; monopolija gali lemti aukštesnes kainas ir mažesnį gamybos kiekį nei konkurencinėje rinkoje. Pavyzdžiai: tam tikri vietiniai komunaliniai paslaugų tiekėjai, jei nėra alternatyvų.
• Natūralioji monopolija: specifinė monopolijos forma, kai dėl masto ekonomijos (didėjant gamybos kiekiui vidutinės sąnaudos mažėja) efektyviausia, kad paslaugą teiktų viena įmonė; tokiu atveju konkurencija gali būti ekonomiškai nenaudinga. Paprastai tokias rinkas reguliuoja valstybė arba nustatomos kainos. Pavyzdžiai: vandens tiekimas, centralizuota elektros energijos perdavimo infrastruktūra.
• Monopsonija: rinka, kurioje yra tik vienas pirkėjas; toks pirkėjas turi derybinę galią prieš daugelį tiekėjų ir gali nustatyti supirkimo sąlygas. Pavyzdžiai: vietovėse, kur pagrindinis darbdavys yra vienintelis didelis užimtumo šaltinis.

Netobula konkurencija ir realios rinkos

Terminas „netobula konkurencija“ apima tas rinkos formas, kuriose neegzistuoja visos tobulo konkurencijos prielaidos. Realiame pasaulyje dauguma rinkų yra netobulos: jose gali vyrauti monopolinė konkurencija, monopolija, oligopolija ar duopolija (dviejų stiprių konkurentų situacija). Tokios abstrakčios modelių klasifikacijos padeda suprasti esmines kiekvienos rinkos sistemos taisykles, tačiau konkrečioje rinkoje bus papildomų niuansų — naujų technologijų poveikis, reguliavimas, vartotojų elgsena, tarptautinė konkurencija ir kt.

Skiriamieji kriterijai

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos atskiriamos rinkos struktūros, yra:

• gamintojų ir vartotojų skaičius ir dydis rinkoje;
• prekių ir paslaugų, kuriomis prekiaujama, pobūdis — ar jos vienarūšės ar diferencijuotos;
• įėjimo į rinką ir išėjimo kliūčių dydis (teisinių, technologinių, kapitalo reikalavimų);
• informacijos apie kainas ir kokybę laisvumas (informacijos judėjimas) ir rinkos skaidrumas;
• rinkos dalys, koncentracija ir galimybė formuoti kainas;
• pirkėjų ir pardavėjų derybinė galia.

Konkurencingumo seka ir ekonominės pasekmės

Tendencinė seka nuo labiausiai konkurencingos iki mažiausiai konkurencingos rinkos (pagal kainų ir kiekių nustatymo laisvę ir vartotojų naudos galimybes) dažnai pateikiama taip: tobula konkurencija → monopolinė konkurencija → oligopolija → monopolija. Kuo labiau mažėja dalyvių skaičius ir didėja rinkos koncentracija, tuo didesnė tikimybė, kad kainos bus aukštesnės, o pasirinkimo įvairove — mažesnė. Tačiau mažesnė konkurencija kartais leidžia pasiekti masto ekonomijas, investuoti į tyrimus ir plėtrą, arba užtikrinti finansinį stabilumą (pvz., tinklų infrastruktūra).

Įtakos vartotojams ir reguliavimas

Skirtingos rinkos struktūros skirtingai veikia vartotojus, tiekėjus ir ekonomiką: monopolijos ir oligopolijos gali mažinti vartotojų gerovę per aukštesnes kainas ar ribotą pasiūlą; monopsonijos gali bloginti tiekėjų ar darbuotojų padėtį; tuo tarpu konkurencinga rinka skatina efektyvumą ir naujoves. Dėl to valstybės politika dažnai apima:

• konkurencijos ir antimonopolinį reguliavimą (konkurencijos tarybos, antitrust įstatymai);
• reguliavimą natūraliuose monopoliuose (tarifų nustatymas, paslaugų kokybės kontrolė);
• viešąsias intervencijas siekiant apsaugoti smulkiuosius rinkos dalyvius ir vartotojus.

Apibendrinant: rinkos struktūra lemia, kaip formuojasi kainos, kokia yra įmonių elgsena, kokias galimybes turi nauji konkurentai įeiti į rinką ir kokią naudą gaus vartotojai. Supratimas apie rinkos formas padeda vertinti ekonominius sprendimus, reguliavimo poreikius ir verslo strategijas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra rinkos struktūra?

K: Kas yra homogeninis produktas?

K: Kokios yra pagrindinės rinkos formos?

K.: Kaip atskirti skirtingas rinkos struktūras?

K: Kokia yra netobulos konkurencijos struktūra?

Klausimas: Kokia tvarka - nuo labiausiai konkurencingo iki mažiausiai konkurencingo?

Paieška pagal raidę