Kalnų lasikas (lot. Mustela altaica) kartais vadinamas blyškiuoju lasiku, Altajaus lasiku arba solongoi. Tai smulkus ermininių (Mustelidae) šeimos plėšrusis žinduolis, prisitaikęs gyventi aukštumose ir uolėtose vietovėse.
Aprašymas
Kalnų lasikas yra mažas, liesas žvėrelis su ilgoku kūnu ir palyginti trumpomis kojomis. Kūno ilgis dažniausiai siekia apie 18–26 cm, uodega — 8–13 cm, o svoris gali svyruoti tarp maždaug 50–200 g, priklausomai nuo lyties ir metų laiko. Kailis vasarą paprastai rudas arba rusvai-rudis su šviesesnėmis pažastyčių ir pilvo sritimis; žiemą kailis tampa blyškesnis, tačiau dažniausiai nevisiškai baltas (skirtumas nuo ermino).
Galvai būdingas siauras snukis, mažos iškilios ausys ir aštrios iltys. Kalnų lasikas gerai lipa ir pralenda pro siauras plyšius — jo kūno sandara leidžia slėptis uolose ir vernaciniame apgyvendinime.
Buveinė ir paplitimas
Šis lasikas gyvena aukštai virš jūros lygio, taip pat uolėtoje tundroje ir žolėtuose miškuose. Jis dažnai ilsisi uolų plyšiuose, medžių drevėse ir kitų gyvūnų arba anksčiau sumedžiotų gyvūnų apleistose urvuose. Buveinės arealo dydis nėra tiksliai nustatytas — rūšė turi gana didelį, bet išsklaidytą paplitimą.
Geografiškai kalnų lasikas paplitęs Azijoje: nuo Kazachstano, per Tibeto ir Himalajų zonas iki Mongolijos, šiaurės rytų Kinijos, pietų Sibiro, Korėjos bei kai kurių Rusijos dalių. Rečiau stebimas ir kai kuriose Indijos aukštumose — ypač Ladake.
Elgsena ir mityba
Kalnų lasikai yra vienišiai ir teritoriniai gyvūnai. Jie aktyvūs ir dieną, ir naktį (katemerališki), prireikus intensyviai medžioja mažus graužikus. Pagrindinė mityba susideda iš puskriaučių — pykų (pikas), žiurkių, pelinių ir kitų smulkių žinduolių; taip pat lesia paukščių kiaušinius, smulkius paukščius ir vabzdžius. Dėl mažo kūno dydžio ir vikrumo kalnų lasikas dažnai grobuoniauja siaurų plyšių ar urvų gyventojus.
Veisimas
Dauginimasis vyksta pavasarį. Patelių reprodukcinis ciklas panašus į kitų mažųjų ermininių: po apvaisinimo įprasta apie 30–34 dienų trukmės nėštumo fazė, po kurios gimsta 3–8 jaunikliai (kartais daugiau ar mažiau). Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, juos augina patelė; brandos jie pasiekia per kelis mėnesius. Lauke gyvenimo trukmė dažniausiai nedidelė — paprastai 2–5 metai.
Grėsmės ir apsauga
IUCN šiuo metu rūšį įvertina kaip mažiausiai rūpestingą (Least Concern), nes jos paplitimas yra platus ir bendra populiacija laikoma pakankamai didelė. Tačiau vietinės populiacijos gali mažėti dėl kelių priežasčių: buveinių nykimo ir fragmentacijos (ganymas, žemės ūkio plėtra, žemės naudojimo pokyčiai), grobio (pagr. graužikų) skaičiaus mažėjimas, persekiojimas ar gaudymas tam tikrose teritorijose, taip pat klimato kaitos poveikis aukštumų ekosistemoms.
Siekiant išsaugoti kalnų lasiką, rekomenduojama: stebėti populiacijas ir buveinių būklę, saugoti aukštumų pievas, uolėtas ir miškines zonas, apsaugoti grobio išteklius, riboti neigiamą žmogaus poveikį (pvz., neatsakingą auginimą ir ganymą) bei plėtoti švietimo priemones vietinėms bendruomenėms. Kai kuriose šalyse rūšis yra saugoma įstatymais arba randama saugomose teritorijose.
Apibendrinant, kalnų lasikas ( Mustela altaica ) yra specializuotas aukštumų plėšrūnas, turintis plačią, bet išsklaidytą arealą Azijoje. Nors globaliai jis šiuo metu nėra laikomas kritiškai nykstančiu, lokalios grėsmės ir buveinių pokyčiai reikalauja stebėjimo ir taikomų apsaugos priemonių.
