Neokonservatizmas
Neokonservatizmas reiškia proamerikietiškus nacionalistinius interesus tarptautiniuose reikaluose. Tai apima didesnę kariuomenę, demokratiją, nacionalizmą, antikomunizmą. Jis atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. septintajame dešimtmetyje. Neokonservatoriai palaikė Vietnamo karą, bet nemėgo Demokratų partijos, Didžiosios visuomenės ir Naujosios kairės.
Kartais neokonservatoriais vadinami žmonės, kurie iš pradžių buvo antistalinistai, o vėliau, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, tapo Amerikos konservatoriais.
Pavyzdžiai
Kai kurie neokonservatoriai yra respublikonai, pavyzdžiui, prezidentai nuo 1970-ųjų iki 2000-ųjų. Pavyzdžiui, Džordžas Bušas pradėjo 2003 m. invaziją į Iraką. Tarp jo draugų neokonų yra Polas Volfovicas (Paul Wolfowitz), Eliotas Abramsas (Elliott Abrams), Ričardas Perlis (Richard Perle) ir Polas Bremeris (Paul Bremer). Šių neokonų taip pat klausėsi Dikas Čeinis (Dick Cheney) ir Donaldas Ramsfeldas (Donald Rumsfeld). Kartu jie rėmė Izraelio gynybą ir Amerikos invaziją į Artimuosius Rytus.
Iš kur jis atsirado?
Neokonservatyvizmas prasidėjo šeštajame dešimtmetyje nuo žydų žurnalo "Commentary", kurį redagavo Normanas Podhoretzas ir leido Amerikos žydų komitetas. Jie priešinosi naujajai kairei ir taip pradėjo neokonų judėjimą.
