Yeni Azerbaidžano partija (YAP) — istorija, ideologija, lyderiai
Yeni Azerbaidžano partija (YAP): nuo įkūrimo iki šiandienos — istorija, ideologija, lyderiai, politinė galia ir poveikis Azerbaidžanui.
Naujoji Azerbaidžano partija (Yeni Azərbaycan Partiyası, YAP) - nuo 1993 m. valdančioji Azerbaidžano politinė partija.
Ją 1992 m. gruodžio 18 d. įkūrė buvęs Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas, kuris jai vadovavo iki savo pasitraukimo ir mirties 2003 m. Dabar jai vadovauja jo sūnus Ilhamas Alijevas, kuris nuo 2003 m. spalio 31 d. pakeitė tėvą partijos vadovo ir Azerbaidžano prezidento poste. Partijos įkūrėjas Heidaras Alijevas iki 1991 m. liepos mėn. buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys, kol vėliau tais pačiais metais žlugo Sovietų Sąjunga ir buvo paskelbta Azerbaidžano nepriklausomybė. Partijos būstinė yra sostinėje Baku.
Partijos ideologija - teisėtumas, sekuliarizmas ir azerbaidžanietiškas nacionalizmas. Ji nori kurti "socialiai orientuotą" ekonomiką, t. y. vidurio kelią tarp socializmo ir "laissez-faire" kapitalizmo (mišrią ekonomiką), o savo ideologijos pagrindu nurodo pilietinį solidarumą ir socialinį teisingumą.
Trumpa istorija ir politinė raida
Naujoji Azerbaidžano partija buvo įkurta po sovietinės eros pradžios, siekiant sukurti stiprų nacionalinį politinį judėjimą, kuris suvienytų įvairias jėgas aplink stabilumo ir valstybės atkūrimo programą. Po 1993 m. grįžimo į valdžią Heidaro Alijevo, YAP tapo pagrindine politine jėga šalyje. Partija palaipsniui konsolidavo valdžią per prezidento administraciją, vietos valdžią ir parlamentą.
2003 m., po Heidaro Alijevo mirties, jo sūnus Ilhamas Alijevas tapo partijos ir šalies vadovu. Nuo tada YAP palaikė nuoseklų valdymą, dalyvavo visuose svarbiausiuose rinkimuose ir formavo vyriausybes bei regioninę administraciją.
Organizacinė struktūra
- Partijos kongresas: aukščiausiasis YAP organas, kuris renkasi reguliariai ir nustato strategines gaires.
- Politinis taryba ir vykdomasis komitetas: vadovauja partijos kasdieniams reikalams, formuoja politinę taktiką ir koordinuoja veiklą tarp kongresų.
- Regioninės organizacijos: partija turi skyrius visuose regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kurie atsakingi už mobilizaciją, rinkimų kampanijas ir ryšius su vietos bendruomenėmis.
- Jaunimo ir moterų organizacijos: YAP turi jaunimo sparnus bei moterų struktūras, skirtas politiniam įtraukumui ir partijos ideologijos sklaidai jaunimo bei moterų tarpe.
Pagrindinės politikos kryptys
- Ekonomika: partija propaguoja mišrią ekonomiką — rinkos mechanizmai kartu su valstybine intervencija svarbiose srityse (ypač energetikoje ir infrastruktūroje). Daug dėmesio skiriama užsienio investicijoms, naftos ir dujų sektoriaus modernizavimui bei infrastruktūros plėtrai.
- Užsienio politika: YAP palaiko aktyvų diplomatinių ryšių plėtojimą, balansavimą tarp regioninių galių ir glaudžius santykius su Turkija. Partija taip pat akcentuoja Azerbaidžano suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
- Saugumas ir gynyba: po 2020 m. karo dėl Kalnų Karabacho (dėl kurio Azerbaidžanas atgavo dalį teritorijų) partija sustiprino nacionalinio saugumo ir gynybos politiką bei investicijas į kariuomenę.
- Socialinė politika: YAP deklaruoja socialinio teisingumo tikslus — pensijų, sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų gerinimą, nors kritikai teigia, kad šių reformų tempai ir apimtis nevienodi regione.
- Sekuliarizmas: partija remia valstybės ir religijos atskyrimą viešojo gyvenimo srityse.
Rinkimai ir politinė įtaka
Per visą savo egzistavimo laikotarpį YAP užėmė dominuojančią padėtį šalies politinėje scenoje. Partija dažnai laimi daugumą vietų nacionaliniame parlamente ir formuoja vyriausybę. Jos ilgametė valdančioji padėtis lėmė nuolatinį įtakos išplėtimą įvairiuose valstybės sektoriuose.
Kritika ir teisėsauga
Nors YAP deklaruoja teisėtumą ir socialinį teisingumą, partija susiduria su tarptautinių ir vietinių stebėtojų kritika dėl rinkimų laisvės, žodžio laisvės ir opozicijos galimybių. Žiniasklaidos laisvės apribojimai, nevienodas prieigos prie finansavimo pasiskirstymas tarp partijų ir opozicinių judėjimų spaudimas dažnai minimi kaip problemas mažinančios konkurencingumą politinėje arenoje.
Įtaka ir ateities perspektyvos
Kaip ilgametė valdančioji jėga, YAP toliau formuoja šalies politinę ir ekonominę politiką. Partijos gebėjimas prisitaikyti prie vidaus ir tarptautinių iššūkių, spręsti socialines problemas ir vykdyti ekonomines reformas lems jos populiarumą ateityje. Kartu su tuo politinė pluralizmo plėtra ir laisvių stiprinimas yra dažnai minimų uždavinių, kuriuos iškelia opozicija ir tarptautiniai partneriai.
Apibendrinant, Naujoji Azerbaidžano partija yra centrinė Azerbaidžano politinė jėga, kurios veikla apima tiek ekonomikos ir užsienio politikos formavimą, tiek viešosios valdžios stiprinimą, tačiau kartu susiduria su reikšmingais iššūkiais demokratijos ir žmogaus teisių srityse.
Naujosios Azerbaidžano partijos būstinė Baku.
Dabartinis ir istorinis atstovavimas Azerbaidžano Nacionalinėje Asamblėjoje
- 2000 m. lapkričio 5 d.
75 / 125
Parlamento nariai
- 2005 m. lapkričio 6 d.
62 / 125
Parlamento nariai
- 2010 m. lapkričio 7 d.
72 / 125
Parlamento nariai
Susiję puslapiai
- Azerbaidžano politinių partijų sąrašas
- Azerbaidžano nacionalinė asamblėja
- Azerbaidžano prezidentas
- Azerbaidžano Ministras Pirmininkas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Naujoji Azerbaidžano partija?
A: Naujojo Azerbaidžano partija (Yeni Azərbaycan Partiyası, YAP) yra valdančioji Azerbaidžano politinė partija nuo 1993 m.
K: Kas įkūrė šią partiją?
A: Partiją 1992 m. gruodžio 18 d. įkūrė buvęs Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas.
K: Kas šiuo metu vadovauja partijai?
A: Dabar partijai vadovauja jo sūnus Ilhamas Alijevas, kuris nuo 2003 m. spalio 31 d. pakeitė tėvą partijos vadovo poste ir Azerbaidžano prezidento poste.
K: Kokia buvo ankstesnė Heidaro Alijevo priklausomybė?
A: Partijos įkūrėjas Heidaras Alijevas iki 1991 m. liepos mėn. buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys, kol žlugo Sovietų Sąjunga, o vėliau tais pačiais metais Azerbaidžanas tapo nepriklausomas.
Klausimas: Kur yra jos būstinė?
Atsakymas: Partijos būstinė yra Baku, kuris taip pat yra Azerbaidžano sostinė.
K: Kokių ideologijų laikosi ši politinė partija?
A: Šios politinės partijos skelbiamos ideologijos yra teisėtumas, sekuliarizmas ir azerbaidžanietiškas nacionalizmas. Ji nori sukurti "socialiai orientuotą" ekonomiką, reiškiančią vidurinį kelią tarp socializmo ir "laissez-faire" kapitalizmo (mišrią ekonomiką), o kaip savo ideologijos pagrindą nurodo pilietinį solidarumą ir socialinį teisingumą.
Ieškoti