Šaligatvis
Kelio danga arba grindinys (amerikiečių kalba) - tai patvari paviršiaus medžiaga, paklota transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui skirtoje teritorijoje. Ji pirmiausia naudojama kaip kelio danga. Pavement (britų k.) paprastai reiškia šaligatvį arba pėsčiųjų taką. Anksčiau buvo plačiai naudojamos žvyruotos kelių dangos, grindinys ir granito grindinys. Šias dangas dažniausiai pakeitė asfaltas arba betonas, paklotas ant sutankinto pagrindo sluoksnio. Kelio dangos dažnai žymimos, kad būtų galima nukreipti eismą. Šiandien mažo poveikio keliams ir pėsčiųjų takams pradedami naudoti pralaidūs dangos klojimo būdai.
Istorija
1984 m. Laura Ingalls Wilder, knygos "Namelis prerijose" autorė, keliaudama su tėvais vagone, rašė apie tai, kaip pirmą kartą pamatė šaligatvį:
| " | "Pačiame miesto viduryje žemę dengė kažkokia tamsi medžiaga, kuri nutildė visus ratus ir prislopino kanopų garsą. Tai buvo panašu į degutą, bet tėtis buvo tikras, kad tai ne degutas, ir kažkas panašaus į gumą, bet tai negalėjo būti guma, nes guma kainavo per daug. Matėme damas, visas vilkinčias šilkais ir su raukiniais skėčiais, einančias su savo palydovais per gatvę. Jų kulniukai įdubdavo į gatvę, o mums stebint, tos įdubos pamažu užsipildydavo ir išsilygindavo. Atrodė, tarsi tas daiktas būtų gyvas. Tai buvo tarsi magija." | " |
Pirmuosius asfaltuotus kelius sukūrė kartaginiečiai apie 600 m. pr. m. e. Senovės Romair sunaikino Kartaginą, tačiau galėjo pasiskolinti asfaltuotų kelių idėją. Jie visoje savo imperijoje nutiesė daugiau kaip 87 000 km (54 000 mylių) kelių.
Thomas Telfordas (1757-1834) - škotų statybos inžinierius. Jis pasižymėjo tiesdamas lygius kelius, kuriems reikėjo mažiau arklių vežimams traukti. Jo keliai buvo gerai suprojektuoti ir atlaikydavo didelius krovinius. John Loudon McAdam (1756-1836), škotų inžinierius ir kelių tiesėjas. Jis išrado naują procesą - makadamavimą, skirtą keliams su lygia kieta danga, kuri greitai nusausėja, tiesti. Jo sukurti keliai buvo patvaresni ir mažiau purvini nei dirvožemiu grįsti keliai.
Asfaltas
Iki 1870 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose keliai buvo tiesiami naudojant grėbliais barstomą asfaltą, kurį sutankindavo garo volai. 1894 m. amerikiečių inžinierius Cliffordas Richardsonas nustatė, kad asfaltu padengtuose keliuose nepakanka stambaus žvyro. Jis parengė patvariausios to meto dangos specifikaciją.
Iki 1907 m. 1907 m. natūralus asfaltas keliams buvo naudojamas mažiau nei naftos pagrindu pagamintas asfaltas. Populiarėjo automobiliai, todėl reikėjo daugiau kelių. Dėl to atsirado naujų asfalto gamybos būdų. Antrojo pasaulinio karo metu atsirado geresnės ir tvirtesnės asfalto dangos, ant kurios galėtų leistis sunkieji lėktuvai, poreikis.
Betonas
Senovės romėnai buvo pirmieji didelio masto betono naudotojai. Tačiau žlugus Vakarų Romos imperijai, betonas buvo naudojamas labai retai. Betonas, kaip statybinė medžiaga, iš naujo pradėtas naudoti XVIII a. viduryje. Vienas svarbiausių betono dangos panaudojimo būdų atsirado XX a. šeštajame dešimtmetyje, pradėjus kurti tarpvalstybinių greitkelių sistemą JAV. JAV yra apie 45 000 mylių tarpvalstybinių greitkelių. Apie 60 proc. jų yra betoniniai.
