Pliniano išsiveržimas

Pliniano išsiveržimas - tai vulkanų išsiveržimas, panašus į Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kristaus. Jis pavadintas Plinijaus Jaunesniojo, kuris parašė vienintelį išlikusį šio išsiveržimo liudininko pasakojimą, vardu. Tas Vezuvijaus išsiveržimas pražudė Plinijaus Jaunesniojo dėdę Plinijų Vyresnįjį.

Pliniano išsiveržimų metu dujų ir vulkaninių pelenų stulpai kyla aukštai į stratosferą. Į atmosferą išmetama daug pemzos ir vyksta labai galingi dujų sprogimo išsiveržimai.

Trumpi išsiveržimai gali baigtis greičiau nei per dieną. Ilgesni išsiveržimai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Šie išsiveržimai prasideda vulkaninių pelenų debesimis ir kartais piroklastiniais srautais. Kartais išsiveržusios magmos kiekis būna toks didelis, kad ugnikalnio viršūnė sugriūva. Po to lieka kaldera. Smulkūs pelenai gali nusėsti didelėse teritorijose. Plinijiniai išsiveržimai dažnai būna garsūs, pavyzdžiui, tokie, kokius sukėlė Krakatujos ugnikalnis.

1822 m. nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojama, kaip galėjo atrodyti 79 m. po Kr. išsiveržęs Vezuvijaus kalnas.Zoom
1822 m. nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojama, kaip galėjo atrodyti 79 m. po Kr. išsiveržęs Vezuvijaus kalnas.

Dideli plinijiniai išsiveržimai

Kai kurie didelių plinijinių išsiveržimų, suformavusių kalderas, pavyzdžiai:

  • 1991 m. Pinatubo kalno išsiveržimas Luzone, Filipinuose;
  • 1980 m. išsiveržus Sent Heleno kalnui;
  • 1883 m. Indonezijoje įvykusį Krakatujos išsiveržimą;
  • 1815 m. Tamboros kalno išsiveržimas, taip pat Indonezijoje;
  • 1667 m. ir 1739 m. Tarumae kalno išsiveržimai Japonijoje;
  • 1645 m. pr. m. e. Graikijoje įvykusį Santorinio kalderos išsiveržimą.
  • 4860 m. pr. m. e. prieš Kristų įvykusį išsiveržimą, kurio metu susidarė Kraterio ežeras;
  • Long Valley kalderos išsiveržimas rytinėje Kalifornijos dalyje prieš 760 000 metų.
  • ir, žinoma, Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. po Kr., kuris buvo tipiškas pliniano išsiveržimas.

Paprastai ši lava yra riolitinė ir turi daug silikatų. Bazaltinės lavos plinijiniams išsiveržimams nebūdingos; naujausias pavyzdys - 1886 m. įvykęs Taraveros kalno išsiveržimas.

Plinijaus aprašymas

Plinijus rašė apie tai, ką darė jo dėdė, pirmą kartą pamatęs išsiveržimą:

Rugpjūčio 24 d., apie pirmą valandą po pietų, mano mama paprašė, kad jis pastebėtų debesį, kuris pasirodė labai neįprasto dydžio ir formos. Jis ką tik buvo pasikaitinęs saulėje ir, išsimaudęs šaltame vandenyje bei pavalgęs lengvus pietus, grįžo prie savo knygų. Debesis, neaišku, iš kurio kalno, šiuo atstumu (bet vėliau paaiškėjo, kad iš Vezuvijaus kalno), kilo į viršų, kurio išvaizdos negaliu apibūdinti tiksliau, kaip tik palygindamas jį su pušimi, nes jis šovė į didelį aukštį labai aukšto kamieno pavidalu, kuris viršuje išsiskleidė į savotiškas šakas; mano manymu, tai lėmė arba staigus oro gūsis, kuris jį pastūmėjo ir kurio jėga mažėjo jam kylant aukštyn, arba pats debesis, spaudžiamas savo svorio, išsiplėtė taip, kaip minėjau; kartais jis atrodė šviesus, o kartais tamsus ir dėmėtas, priklausomai nuo to, ar jis buvo daugiau, ar mažiau prisotintas žemių ir žarijų. Tokiam išsilavinusiam ir tyrinėjančiam žmogui, kaip mano dėdė, šis reiškinys atrodė nepaprastas ir vertas tolesnio nagrinėjimo.

- Šeštoji laiškų knyga, 16 laiškas

Plinijus Vyresnysis nuvyko gelbėti kai kurių aukų. Jis plaukė per Neapolio įlanką į Stabiją (netoli dabartinio Castellammare di Stabia miesto). Plinijus Jaunesnysis parašė savo mirties aprašymą ir išsakė prielaidą, kad jis nugriuvo ir mirė įkvėpęs ugnikalnio skleidžiamų nuodingų dujų. Jo kūnas buvo rastas palaidotas po Vezuvijaus pelenais be akivaizdžių sužalojimų rugpjūčio 26 d., išsisklaidžius pliūpsniui. Tai patvirtino mirtį dėl uždusimo arba apsinuodijimo.

Akmeninė pušis - medžio rūšis, kurią Plinijus naudojo apibūdindamas išsiveržimą.Zoom
Akmeninė pušis - medžio rūšis, kurią Plinijus naudojo apibūdindamas išsiveržimą.

1990 m. balandžio 21 d. Reduto ugnikalnio išsiveržimo debesis, žiūrint į vakarus nuo Kenajaus pusiasalioZoom
1990 m. balandžio 21 d. Reduto ugnikalnio išsiveržimo debesis, žiūrint į vakarus nuo Kenajaus pusiasalio

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra pliniano išsiveržimas?


A: Pliniano išsiveržimas - tai vulkanų išsiveržimas, panašus į Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kristaus.

K: Kas yra Plinijus Jaunesnysis?


A: Plinijus Jaunesnysis yra asmuo, parašęs vienintelį išlikusį Vezuvijaus kalno išsiveržimo 79 m. po Kristaus liudininko pasakojimą.

K: Kaip mirė Plinijus Jaunesnysis?


A: Plinijus Vyresnysis, kuris buvo Plinijaus Jaunesniojo dėdė, žuvo per Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kr.

K: Kas išmetama per plinijinius išsiveržimus?


A: Per plinijinius išsiveržimus aukštai į stratosferą išmetami dujų ir vulkaninių pelenų stulpai, taip pat daug pemzos.

K: Kiek laiko paprastai trunka plinijiniai išsiveržimai?


A: Priklausomai nuo išsiveržimo stiprumo, plinijiniai išsiveržimai gali trukti nuo mažiau nei vieną dieną iki kelių dienų ar mėnesių.

K: Kas gali nutikti dėl plinijinių išsiveržimų metu išsiveržusios magmos kiekio?


A: Kartais per plinijinius išsiveržimus išsiveržiančios magmos kiekis būna toks didelis, kad ugnikalnio viršūnė sugriūva ir po savęs palieka kalderą.

K: Kokios yra kai kurios plinijinių išsiveržimų ypatybės?


A: Paprastai plinijiniai išsiveržimai būna labai triukšmingi ir susiję su vulkaninių pelenų debesimis, kartais - su piroklastiniais srautais. Dėl šių išsiveržimų smulkieji pelenai gali nusėsti didelėse teritorijose.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3