Plinijinis išsiveržimas – apibrėžimas, požymiai ir pasekmės

Pliniano išsiveržimas – tai ypač intensyvus vulkanų išsiveržimas, pavadintas pagal Plinijų Jaunesnįjį, vienintelį išlikusį liudininką, aprašiusį 79 m. po Kristaus įvykusį Vezuvijaus išsiveržimą. Tas įvykis taip pat pražudė Plinijų Jaunesniojo dėdę, Plinijų Vyresnįjį.

Apibrėžimas ir mechanizmas

Plinijiniai išsiveržimai pasižymi aukštai į atmosferą kylančiais dujų ir vulkaninių pelenų stulpais. Dėl didelio slėgio ir dujų kiekio išsiveržimo metu išmetama daug pemzos ir smulkių pelenų; dažni ir labai energingi dujų sprogimai. Tam tikromis sąlygomis magmos kiekis gali būti toks didelis, kad ugnikalnio viršūnė sugriūva ir susidaro kaldera.

Dažni požymiai

• Stiprus stulpas iš pelenų ir dujų, kylantis į aukštas atmosferos sluoksnis, kartais net į stratosferą.
• Išsiveržimai prasideda pelenų debesimis ir gali pereiti į piroklastinius srautus – karštus, greitai judančius uolienų ir pelenų srautus, kurie sunaikina viską pakeliui.
• Išmetama daug pemzos, kurios plaukioja vandenyje ir užkemša vandens kelius bei uostas.
• Garsūs sprogimai ir stiprus garso pliūpsnis (gali girdėtis labai toli).

Trukmė ir dinamikos variantai

Plinijiniai išsiveržimai gali būti trumpi ir baigtis per mažiau nei parą arba tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Išsiveržimo intensyvumas gali kisti: pradedama pelenų debesimi, o vėliau gali vykti nuolatiniai sprogimai, piroklastinių srautų epizodai arba ilgalaikis plyšinės srovės talpos išmetimas.

Pasekmės ir pavojai

• Platus pelenų nuosėdų plotas: smulkūs pelenai nusėda didelėse teritorijose, kenkia augalijai, pastatų stogams, vandens tiekimui ir elektros tinklams.
• Piroklastiniai srautai: lokalūs, bet mirtini – sunaikina infrastruktūrą ir gyvenvietes.
• Vandens ir oro tarša: smulkūs pelenai ir toksiškos dujos kenkia sveikatai (kvėpavimo takams) ir gyvuliams.
• Aviacijos pavojai: smulkūs pelenai gali sugadinti lėktuvų variklius ir elektroninius įrenginius.
• Klimatinės pasekmės: pelenai ir sieros junginiai, patekę į stratosferą, gali formuoti aerosolius, kurie laikinai sumažina saulės spinduliuotės kiekį ir sukelti regioninį ar net globalų atšalimą.
• Kalderos susidarymas: jei išsiveržta daug magmos, ugnikalnio viršūnė gali sugriūti ir susiformuoti kaldera, pakeičianti kraštovaizdį ir vulkaninę aktyvumą ateityje.

Istoriniai pavyzdžiai

Vienas žinomiausių plinijinių išsiveržimų – minėtas Vezuvijaus įvykis 79 m. taip pat kaip ir garsus Krakatujos išsiveržimas, kuriame kartu su pelenų stulpais įvyko ir smarkūs garso pliūpsniai bei dideli piroklastiniai reiškiniai.

Stebėjimas, prevencija ir saugos rekomendacijos

Vulkanologai stebi ugnikalnius naudodami seismiką (žemės drebėjimų analizę), dujų matavimus, geodeziją (žemės paviršiaus pakitimus) ir palydovinę įrangą. Kelios praktinės apsaugos priemonės gyventojams:

• Vadovautis vietos valdžios nurodymais ir evakuacijos planais.
• Jei pelenai krenta – likti patalpose, užkimšti tarpus aplink langus ir duris, uždengti vandens talpas.
• Naudoti veido kaukes arba drėgnas skareles – saugant kvėpavimo takus nuo smulkių pelenų.
• Nerašyti transporto priemonių ir vengti vairavimo, kol matomumas yra blogas dėl pelenų.
• Saugoti elektroninę ir kitos svarbios įrangos nuo pelenų patekimo.

Plinijiniai išsiveržimai yra vieni pavojingiausių vulkaninės veiklos tipų dėl jų didelio masto, greitos poveikio zonoms ir galimų klimatinių pasekmių. Ankstyvas stebėjimas ir efektyvūs civilinės saugos veiksmai gali gerokai sumažinti nuostolius ir žmonių aukas.

Plinijaus aprašymas

Plinijus rašė apie tai, ką darė jo dėdė, pirmą kartą pamatęs išsiveržimą:

Rugpjūčio 24 d., apie pirmą valandą po pietų, mano mama paprašė, kad jis pastebėtų debesį, kuris pasirodė labai neįprasto dydžio ir formos. Jis ką tik buvo pasikaitinęs saulėje ir, išsimaudęs šaltame vandenyje bei pavalgęs lengvus pietus, grįžo prie savo knygų. Debesis, neaišku, iš kurio kalno, šiuo atstumu (bet vėliau paaiškėjo, kad iš Vezuvijaus kalno), kilo į viršų, kurio išvaizdos negaliu apibūdinti tiksliau, kaip tik palygindamas jį su pušimi, nes jis šovė į didelį aukštį labai aukšto kamieno pavidalu, kuris viršuje išsiskleidė į savotiškas šakas; mano manymu, tai lėmė arba staigus oro gūsis, kuris jį pastūmėjo ir kurio jėga mažėjo jam kylant aukštyn, arba pats debesis, spaudžiamas savo svorio, išsiplėtė taip, kaip minėjau; kartais jis atrodė šviesus, o kartais tamsus ir dėmėtas, priklausomai nuo to, ar jis buvo daugiau, ar mažiau prisotintas žemių ir žarijų. Tokiam išsilavinusiam ir tyrinėjančiam žmogui, kaip mano dėdė, šis reiškinys atrodė nepaprastas ir vertas tolesnio nagrinėjimo.

- Šeštoji laiškų knyga, 16 laiškas

Plinijus Vyresnysis nuvyko gelbėti kai kurių aukų. Jis plaukė per Neapolio įlanką į Stabiją (netoli dabartinio Castellammare di Stabia miesto). Plinijus Jaunesnysis parašė savo mirties aprašymą ir išsakė prielaidą, kad jis nugriuvo ir mirė įkvėpęs ugnikalnio skleidžiamų nuodingų dujų. Jo kūnas buvo rastas palaidotas po Vezuvijaus pelenais be akivaizdžių sužalojimų rugpjūčio 26 d., išsisklaidžius pliūpsniui. Tai patvirtino mirtį dėl uždusimo arba apsinuodijimo.

Akmeninė pušis - medžio rūšis, kurią Plinijus naudojo apibūdindamas išsiveržimą.


1990 m. balandžio 21 d. Reduto ugnikalnio išsiveržimo debesis, žiūrint į vakarus nuo Kenajaus pusiasalio

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra pliniano išsiveržimas?

K: Kas yra Plinijus Jaunesnysis?

K: Kaip mirė Plinijus Jaunesnysis?

K: Kas išmetama per plinijinius išsiveržimus?

K: Kiek laiko paprastai trunka plinijiniai išsiveržimai?

K: Kas gali nutikti dėl plinijinių išsiveržimų metu išsiveržusios magmos kiekio?

K: Kokios yra kai kurios plinijinių išsiveržimų ypatybės?

Paieška pagal raidę