Nasalis larvatus — Borneo beždžionė: mangrovės, mityba ir elgesys

Nasalis larvatus — Borneo proboscis beždžionė: gyvenimas mangrovėse, sezoninė mityba (55+ augalų rūšys), socialinis elgesys ir poilsis upių pakraščiuose.

Beždžionė Nasalis larvatus gyvena tik Borneo saloje Pietryčių Azijoje.

Jie gyvena mangrovių miškuose ir žemumų atogrąžų miškuose. Jos ilsisi ir miega prie upių pakraščių esančiose mangrovėse. Jie vengia iškirstų miškų ir vengia žmonių gyvenviečių.

Beždžionės proboscis daugiausia minta vaisiais ir lapais. Jos taip pat valgo gėles, sėklas ir vabzdžius. Minta mažiausiai 55 skirtingomis augalų rūšimis. Pirmenybė teikiama jauniems lapams, o ne subrendusiems, o ne prinokusiems vaisiams. Kadangi beždžionės valgo sezoniškai, sausio-gegužės mėn. jos daugiausia valgo vaisius, o birželio-gruodžio mėn. - lapus. Grupės paprastai miega gretimuose medžiuose. Beždžionės linkusios miegoti prie upių, jei jos yra netoliese. Beždžionės grobuonys dieną pradeda ieškodamos maisto, o paskui ilsisi toliau nuo upės. Proboscis beždžionių kasdienę veiklą sudaro poilsis, kelionės, maitinimasis ir budrumas.

Išvaizda ir anatominės ypatybės

Proboscis beždžionės pasižymi aiškiu lyčių dimorfizmu: patinai turi didelį ir išraiškingą nosį, kurią naudoja kitų patinų atbaidymui ir patrauklumui patelėms. Kūno spalva dažniausiai ruda ar raudonai ruda viršuje ir šviesesnė pilvo srityje; kojos ir rankos dažnai tamsesnės. Jos turi ilgą uodegą, ilgus galinius galūnes ir masyvų pilvą – tai susiję su sudėtingu virškinimu, skirtu žalio maisto fermentacijai.

Habitas ir teritorija

Beždžionės gyvena mangrovių juostose, upių pakraščiuose ir žemumų atogrąžų miškuose, kur jos randa daug maisto ir vietų poilsiui. Dėl gyvenimo priklausomybės nuo vandens kelių jos dažnai sutinkamos palei upes ir estuarijas. Dėl intensyvios miškų kirtimo ir žemės pavertimo plantacijoms populiacijos padalintos į fragmentus, todėl judėjimo koridoriai tarp pakrančių miškų yra labai svarbūs išlikimui.

Mityba ir virškinimas

Nasalis larvatus yra mišrus lapėdžius–vaisėdžius gyvūnas: pagrindą sudaro jauni lapai ir vaisiai, taip pat valgomi žiedai, sėklos ir retkarčiais vabzdžiai. Jie valgo sezoninėmis bangomis — vaisius dažniau vartoja vaisingesniuose mėnesiuose, o sausuoju arba vaisiams mažiau gausiu periodu pereina prie lapų. Kaip ir kitos kolobinų šeimos beždžionės, proboscis turi sudėtingą, daugiasskyrių skrandžių sistemą, leidžiančią fermentuoti celiuliozę ir neutralizuoti tam tikras toksines medžiagas iš lapų.

Elgesys ir socialinė struktūra

Šios beždžionės yra dieninės ir daugiausia medyje gyvenančios. Jos gerai įveikia didelius tarpus tarp medžių, turi stiprias galines galūnes ir gali sklandžiai šokinėti bei judėti po vainikus. Netikėtas bruožas – jos yra puikios plaukikės: dažnai kerta upes ir gali nardyti, todėl upės ne visuomet yra barjeras.

Socialiai jos gyvena kelių tipų grupėse: haremų tipo vienpatinė grupė (vienas patinas su keliose patelėmis ir jaunikliais) arba vienalyčiai jauniklių grupės (jauni patinai). Grupės dydis svyruoja, bet dažnai būna nuo kelių iki keliolikos individų; kartais mažesnių grupių susiliejimas sukelia laikinas didesnes koncentracijas.

Kasdienė veikla ir miego įpročiai

Kaip minėta, proboscis beždžionės kasdienę veiklą dalija tarp maitinimosi, poilsio, kelionių ir budrumo. Dienomis jos aktyviausios ieškodamos maisto, po to ilsisi — ypač karštesnėmis valandomis. Grupės dažnai naktį miega šalia upių, pasirinkdamos medžius, kurie suteikia saugų įnirtimą nuo plėšrūnų ir greitą prieigą prie vandens.

Veisimosi ypatybės

Veisimosi sezonai gali skirtis priklausomai nuo maisto gausos, tačiau dauguma poravimosi ryšių ir gimimų sutampa su periodais, kai vaisiai yra gausesni, kad padidintų jauniklių išgyvenimo tikimybę. Gimdymo laikotarpis trunka apie 6–8 mėnesius (maždaug keletas mėnesių), jaunikliai prisitvirtina prie motinos, palaipsniui pradeda judėti su grupe ir maitintis augaliniu maistu per kelis pirmus mėnesius.

Išsaugojimas ir grėsmės

Proboscis beždžionės susiduria su rimtomis grėsmėmis: miško kirtimu, mangrovių naikinimu, žemės pavertimu palmių aliejaus plantacijomis, žmogaus įsikišimu ir kartais medžiokle. Dėl to jų populiacijos daugelyje regionų mažėja, o gyvūnai tampa izoliuotais fragmentuose. Išsaugojimo priemonės apima apsauginių teritorijų steigimą, buveinių atkūrimą, prijaukinimo ir paleidimo programas retais atvejais bei visuomenės švietimą bei ekoturizmą, skatinantį saugoti natūralias teritorijas.

Praktiniai patarimai stebint gamtoje

• Jei lankotės Borneo upių pakrantėse, stebėkite medžius rytais ir vėlyvais popietės laikais — tada beždžionės dažniausiai aktyvios.
• Laikykitės atokiau, nebandykite šerti ar pritraukti gyvūnų; žmogaus maistas jiems gali pakenkti.
• Remkite atsakingą turizmą ir saugomų teritorijų projektus, kurie padeda išsaugoti jų buveines.

Proboscis beždžionės yra vieni iš labiausiai išskirtinių Borneo primatų — jų unikali išvaizda, specializuota mityba ir prie upių priderintas gyvenimo būdas daro jas svarbiu regiono ekosistemos komponentu, kurį būtina saugoti.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kur randama skiauterėtoji beždžionė?

K.: Kokio tipo miškuose gyvena skiauterėtosios beždžionės?

K.: Dėl ko proboscis beždžionės priklauso nuo mangrovių?

K: Kokių vietovių vengia beždžionės grobuonys?

K: Kokia beždžionių grobuonių mityba?

Klausimas: Kada proboscis beždžionės valgo vaisius?

K: Kokia yra kasdienė beždžionių grobuonių veikla?

Paieška pagal raidę