Pterodaktilus — mažas vėlyvojo juros periodo pterozauras iš Solnhofeno
Pterodaktilus — mažas vėlyvojo juros pterozauras iš Solnhofeno: atradimai, gyvenimo būdas, morfologija ir ryšys su Archeopteriksu. Sužinok daugiau apie pakrantės skraidantį roplį.
Pterodaktilus buvo mažas pterozauras arba skraidantis roplys. Jis gyveno vėlyvuoju juros periodu, tuo pačiu metu kaip ir daugelis dinozaurų. Pterodaktilus yra tipiškas trumpakojų pterozaurų, kurių pošeimis tęsėsi iki kreidos pabaigos, atstovas. Pirmieji egzemplioriai buvo rasti Solnhofene, Bavarijoje, Vokietijoje. Šiuose karbonatiniuose sluoksniuose, susiformavusiuose šiltose lagūnose, taip pat rastas garsusis Archeopteriksas. Pterodaktilus galėjo gyventi nedidelėse marių salose arba pakrantėje.
Aprašymas
Pterodaktilus buvo santykinai mažas pterozauras: suaugusiųjų sparnų iSpančiai dažniausiai siekė apie vieną metrą (kai kurių egzempliorių sparnų plotis galėjo būti tiek mažesnis, tiek šiek tiek didesnis). Kūnas buvo kompaktiškas, su ilga galva ir santykinai trumpu kaklu. Kaukolė dažnai turėjo daug siaurų, kūgio formos dantų prie priekio — jie naudoti mažam grobiui gaudyti, pvz., žuvims ar vabzdžiams.
Kaip jis skraidė ir gyveno
Pošėmiai ir plunksnomis primenanti danga: iš fosilijų matyti, kad sparnų pošėmiai buvo plėvelės tipo, tvirtai pritvirtinti prie kūno ir galūnių. Kai kuriuose Solnhofeno pavyzdžiuose išliko smulkūs audinių įspaudai, rodančiai sparnų struktūrą ir kai kuriais atvejais — plaukuotą dangą (pycnofibres), suteikiančią papildomą izoliaciją.
Elgsena: greičiausiai Pterodaktilus leidosi ant skardžių ar krantų ir medžiojo maistą pakrantinėse zonose. Dėl savo dydžio ir dantų struktūros jis galėjo būti tiek žuvų (pagrindinis mitybos šaltinis), tiek vabzdžių medžiotojas.
Rasta medžiaga ir paveldas
Solnhofeno kalkakmenio sluoksniai suteikė nepaprastai gerai išlikusių pterozaurų ir kitų organizmų fosilijų, todėl Pterodaktilus tapo vienu iš geriausiai žinomų pterozaurų. Ten rasta daugybė beveik visiškai išlikusių skeletų, o kai kuriais atvejais išliko net minkštieji audiniai — tai svarbu mokslui, nes leidžia rekonstruoti sparnų formą, audinių ryšius ir galimus išvaizdos elementus (pvz., galvos kuokštelius ar pycnofibrus).
Taksonomija ir istorinė reikšmė
Istorinis kontekstas: Pterodaktilus yra tarp pirmųjų aprašytų pterozaurų ir dėl Solnhofeno rasčių tapo klasikiniu pterozaurų pavyzdžiu. Jo tyrimai padėjo suprasti, kad šie ropliai gebėjo aktyviai skraidyti ir užėmė įvairias ekologines nišas.
Reikšmė mokslui
- Solnhofeno sluoksniai leido tyrėjams ištirti ne tik kaulus, bet ir minkštųjų audinių struktūras.
- Pterodaktilus pavyzdžiai padėjo atskleisti pterozaurų skrydžio mechaniką, mitybos strategijas ir galimą socialinį elgesį.
- Santykinai gerai išlikę pavyzdžiai prisidėjo prie platesnio vėlyvojo juros periodu gyvenusių ekosistemų supratimo, kartu su tokiomis rūšimis kaip Archeopteriksas.
Santrauka
Pterodaktilus — mažas, bet svarbus pterozauras, gyvenęs vėlyvojo juros periodu Solnhofeno regiono lagūnų ir pakrančių aplinkoje. Jo gerai išlikusios fosilijos leido mokslininkams geriau suprasti pterozaurų anatomiją, skrydžio ypatumus ir ekologinį vaidmenį tuo metu.
Pterodaktilus - Amerikos gamtos istorijos muziejus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pterodaktilus?
A: Pterodaktilus buvo nedidelis pterozauras, gyvenęs vėlyvuoju juros periodu, tuo pačiu metu kaip ir daugelis dinozaurų. Jis buvo tipiškas trumpauodegis pterozauras.
K: Kur buvo rasti pirmieji egzemplioriai?
A: Pirmieji pterodaktilų egzemplioriai buvo rasti Solnhofene, Bavarijoje, Vokietijoje.
K: Kokioje aplinkoje jie gyveno?
A: Pterodaktilus greičiausiai gyveno mažose salose arba šiltų marių pakrantėse, kuriose buvo didelis druskingumas.
K: Kada jis buvo atrastas ir aprašytas?
A: Pirmasis egzempliorius rastas XVIII a., o aprašymas paskelbtas 1784 m. Vėliau Georges'as Cuvier nustatė, kad tai skraidantis roplys.
K: Kiek egzempliorių žinoma šiandien?
A: Šiuo metu žinoma 30 šios genties egzempliorių.
K: Kokių dar rūšių buvo rasta šalia Pterodactylus fosilijų?
A: Kartu su Pterodaktiliaus fosilijomis rasta ir Archeopteriksų fosilijų.
K: Kaip šie gyvūnai maitinosi, jei jų aplinkoje buvo mažai gyvybės?
A: Manoma, kad Pterodaktilus galėjo maitintis kokioje nors kitoje vietovėje, esančioje atokiau nuo jo buveinės, nes joje buvo didelis druskingumas, o tai nebūtų palaikę daug gyvybės.
Ieškoti