Pterygotus anglicus — išnykęs euripteridas, žinomas kaip jūrų skorpionas
Pterygotus anglicus — milžiniškas išnykęs „jūrų skorpionas“ (iki 1,6 m): fosilijos visame pasaulyje, milžiniškos žnyplės ir sudėtinės akys — atrask silūro ir denovo apledėjusį pasaulį.
Pterygotus anglicus - išnykęs euripteridas, giminingas arachnidams (vorų šeimai) ir paprastai vadinamas "jūrų skorpionu". Jis gyveno silūro ir devono perioduose. Šis vabzdžių giminės tipo artimas ryšys reiškia, kad euripteridai yra nariuotakojai – turi segmentuotą kūną, chitininį išorinį apvalkalą ir sąnariuotus galūnių elementus.
Geografinis paplitimas ir fosilijos
Fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Randami įrašai leidžia spręsti, kad Pterygotus gyveno įvairiose pakrančių ir lagūnų aplinkose, kartais taip pat pasitaikė ir gėlavandeniuose ar pusiau sūdruose baseinuose. Dėl plataus geografinio paplitimo šios rūšies liekanos randamos daugelyje senųjų jūrinių nuosėdų – jos padeda atkurti senovės ekosistemas ir klimato sąlygas.
Morfoligija ir dydis
Pterygotus galėjo pasiekti iki maždaug 1,6 m ilgio (kai kurių rūšių palaikai rodo didesnius egzempliorius), todėl buvo vienas iš didesnių euripteridų. Jis giminingas didesniam Jaekelopterus, kuris kartais pasiekdavo dar didesnius dydžius, o panašumų aptinkama ir su gėlavandeniu Slimonia. Kūnas buvo segmentuotas, su aiškiai atskirtomis galvos (prosomos) ir krūtininės bei uodeginės (opistosomos) dalimis.
Galvos ir regėjimas
Jis turėjo porą didelių sudėtinių akių, pritaikytų geram regėjimui vandenyje ir grobio aptikimui. Be to, galvos centre dažnai matoma dar viena pora mažesnių akių (median eyes), kurios kartu su sudėtinėmis akimis suteikdavo plataus kampo regėjimą ir giluminio suvokimo galimybes. Geros regos ypatybės liudija aktyvų plėšrūno gyvenimo būdą.
Galūnės ir judėjimas
- Turėjo keturias poras vaikščiojančių kojų – jas naudojosi vaikščiojimui dugne ar užsiimant grobio gaudymu.
- Penktoji kojų pora – modifikuoti plaukimo irklai (paddle-like appendages) – leido efektyviai plaukti ir manevruoti vandenyje.
- Taip pat turėjo porą didelių žnyplių, skirtų grobiui sučiupimui ir laikymui; jos buvo svarbi gynybos ir medžioklės priemonė.
Mityba ir ekologinė rolė
Pterygotus anglicus buvo plėšrūnas: greičiausiai medžiojo žuvis, moliuskus, mažesnius nariuotakojus ir kitus jūrinius organizmus. Didelės žnyplės ir gerai išvystytos akys leido jam aktyviai ieškoti ir pulti grobį, o plaukimo irklai padėdavo išlaikyti greitį bei manevringumą.
Išnykimas ir reikšmė paleontologijoje
Rūšys gyvavo nuo silūro iki devono ir vėliau išnyko. Jos liekanos yra svarbios rekonstruiojant senovinius pakrančių ir lagūnų biotopus bei suprasti, kaip vandenynų bendruomenės keitėsi per geologinius laikotarpius. Euripteridai taip pat padeda suprasti nariuotakojų evoliuciją ir ryšius su šiandieninėmis vorų grupėmis.
Moksliniai radiniai ir kolekcijos
Fosilijos dažnai yra eksponuojamos gamtos istorijos muziejuose ir naudojamos mokslo tyrimuose. Išsami morfologinė analize, įskaitant akies, galūnių ir žnyplių struktūrų tyrimus, mokslininkai atkuria gyvenimo būdą ir elgseną, todėl Pterygotus lieka viena įdomiausių devono jūrų faunos grupių.
Restauravimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Pterygotus anglicus?
A: Pterygotus anglicus yra išnykęs Eurypteridų būrys, paprastai vadinamas "jūrų skorpionais".
K: Kada gyveno Pterygotus?
A: Pterygotus gyveno silūro ir devono perioduose.
K: Kur rasta Pterygotus fosilijų?
A: Pterygotus fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Australijoje.
K: Su kuo giminingas Pterygotus?
A: Pterygotus yra giminingas voragyviams (vorų šeimai).
K: Kokio dydžio yra Pterygotus?
A: Pterygotus gali būti 1,6 m ilgio.
K: Kiek kojų turėjo Pterygotus ir kam jos buvo naudojamos?
A: Pterygotas turėjo 4 poras vaikščiojančių kojų, o penktoji kojų pora buvo plaukimo irklai.
K: Kokį ypatingą bruožą turėjo Pterygotas ant galvos?
A: Pterygotus ant galvos turėjo porą didelių žnyplių.
Ieškoti