Roper prieš Simmons
Roper v. Simmons, 543 U.S. 551 (2005 m.), buvo svarbus Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Teismas nusprendė, kad mirties bausmės vykdymas asmeniui už nusikaltimus, kuriuos jis padarė iki 18 metų, prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas turėjo įtakos 25 šalies valstijoms, kuriose vis dar buvo leidžiama vykdyti mirties bausmes jaunesniems nei 18 metų vaikams. Be to, šiuo sprendimu buvo panaikintas ankstesnis Teismo sprendimas byloje Stanford prieš Kentukį, 492 U.S. 361 (1989 m.), kuriame buvo teigiama, kad 16-18 metų amžiaus vaikų egzekucijos kartais yra teisėtos.
Istorija
Pirmasis žinomas nepilnametis (jaunesnis nei 18 metų vaikas), kuriam Amerikoje buvo įvykdyta mirties bausmė, buvo Thomas Grangeris. 1642 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė už sodomiją, kai jam buvo 16 ar 17 metų. Nuo 1642 m. iki 2016 m. Jungtinėse Valstijose mirties bausmė įvykdyta 364 nepilnamečiams.
Iki 1988 m. Aukščiausiasis Teismas nenustatė jokių apribojimų, kokio amžiaus asmuo turi būti, kad jam būtų įvykdyta mirties bausmė. Tai reiškė, kad kiekviena valstija galėjo nustatyti savo taisykles. Kai kuriose valstijose minimalus amžius, nuo kurio galima įvykdyti mirties bausmę, buvo vos 14 metų. Pavyzdžiui, 1944 m. Pietų Karolinoje elektros kėdėje mirties bausmė įvykdyta 14 metų berniukui Džordžui Stinniui. Stinnis buvo jauniausias Jungtinėse Valstijose nuteistas asmuo, kuriam XX a. buvo įvykdyta mirties bausmė.
Anksčiau nepilnamečių egzekucijos buvo daug dažnesnės. Tačiau 1976-2005 m. mirties bausmė buvo įvykdyta dvidešimt dviem nepilnamečiams.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Aukščiausiasis Teismas ėmė nustatyti tam tikrus apribojimus nepilnamečių egzekucijoms. 1988 m. Aukščiausiasis Teismas byloje Thompson prieš Oklahomą nusprendė, kad jaunesniems nei šešiolikos metų vaikams mirties bausmė negali būti įvykdyta. Tačiau kitais metais byloje Stanford prieš Kentukį Teismas nusprendė, kad šešiolikos ir septyniolikos metų amžiaus nepilnamečiams gali būti skiriama mirties bausmė.
George'as Stinney, 14 metų, sušaudytas Pietų Karolinoje 1944 m.
Fonas
Nusikaltimas ir teismas
Simmonso byla pradėta nagrinėti 1993 m. Misūryje. Septyniolikmetis Kristoferis Simmonsas suplanavo nužudyti moterį, vardu Širlė Kruk (Shirley Crook). Į šį planą jis įtraukė du jaunesnius draugus - Charlesą Benjaminą ir Johną Tessmerį. Jie planavo įsilaužti į Crook namus, pavogti daiktus, surišti Crook ir numesti ją nuo tilto. Paskutinę minutę Tessmeris atsisakė šio plano. Tačiau Simmonsas ir Benjaminas įsilaužė į Krouko namus, nusivežė ją į valstybinį parką ir numetė nuo tilto.
Simmonsas ir Benjaminas buvo sugauti ir teisiami. Buvo daugybė įrodymų apie tai, ką jie padarė. Simmonsas prisipažino įvykdęs žmogžudystę. Tessmeris liudijo prieš Simmonsą ir sakė, kad Simmonsas iš anksto suplanavo nusikaltimą. (Amerikos teisėje išankstinis sumanymas nužudyti žmogų reiškia pirmojo laipsnio žmogžudystę.) Prisiekusieji pripažino Simmonsą kaltu ir rekomendavo skirti mirties bausmę. Teisėjas sutiko.
Apeliaciniai skundai
Simmonsas apskundė nuosprendį. Visi jo bylą nagrinėję apeliaciniai teismai pritarė pirminiam prisiekusiųjų nuosprendžiui skirti mirties bausmę. Tuomet Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas byloje Atkins prieš Virdžiniją (Atkins v. Virginia, 536 U.S. 304, 2002 m.) nusprendė, kad mirties bausmės vykdymas sutrikusio intelekto žmonėms prieštarauja Konstitucijai. Padrąsintas Simmonsas pateikė naują peticiją Misūrio Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas nusprendė, kad "susiformavo nacionalinis konsensusas prieš nepilnamečių nusikaltėlių egzekuciją", t. y. visoje šalyje dauguma amerikiečių nepritarė mirties bausmės vykdymui nepilnamečiams. Teismas nusprendė, kad mirties bausmės vykdymas nepilnamečiams yra žiauri ir neįprasta bausmė, pažeidžianti Jungtinių Valstijų Konstitucijos aštuntąją pataisą. Jie pakeitė Simmonsui skirtą bausmę iš mirties į kalėjimą iki gyvos galvos.
Misūrio valstija apskundė sprendimą Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui. Teismas sutiko nagrinėti bylą.
Sprendimas
Ši byla padalijo Aukščiausiąjį Teismą. Balsavimu 5-4 jie nusprendė, kad žiauri ir neįprasta bausmė yra mirties bausmė žmonėms, kurie nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnamečiai. Tai reiškia, kad mirties bausmės vykdymas šiems žmonėms prieštarauja aštuntajai pataisai ir yra antikonstitucinis. Dėl šio sprendimo tapo neteisėta bet kurioje šalies valstijoje įvykdyti mirties bausmę asmeniui, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo jaunesnis nei 18 metų.
Šį sprendimą Teismas priėmė dėl kelių priežasčių. Pirma, jie teigė, kad nepilnamečiai nėra tokie brandūs kaip suaugusieji. Jie rašė, kad tai rodo daugybė tyrimų:
- Paaugliai yra labiau neapdairūs ir dažniau priima sprendimus jų gerai neapgalvoję.
- Paaugliai mažiau kontroliuoja savo elgesį
- Paaugliai yra labiau linkę daryti dalykus dėl bendraamžių spaudimo, o ne dėl to, kad patys to nori.
Teismas pažymėjo, kad dauguma valstijų tai suprato, todėl neleido paaugliams balsuoti, būti prisiekusiaisiais ar tuoktis be tėvų sutikimo.
Teismas taip pat pritarė Misūrio Aukščiausiajam Teismui, kad egzistuoja "nacionalinis konsensusas", draudžiantis vykdyti mirties bausmę asmenims, kurie nusikaltimus įvykdė būdami nepilnamečiai.
Galiausiai Audito Rūmai išnagrinėjo, ką padarė kitos pasaulio šalys. Jie rašė, kad:
- Tik 7 šalyse, išskyrus Jungtines Valstijas, nepilnamečiams nusikaltėliams buvo įvykdyta mirties bausmė: Iranas, Pakistanas, Saudo Arabija, Jemenas, Nigerija, Kongo Demokratinė Respublika ir Kinija.
- Tačiau nuo 1990 m. kiekviena iš šių 7 šalių nustojo taikyti mirties bausmę nepilnamečiams nusikaltėliams.
- Jungtinės Valstijos buvo vienintelė pasaulyje likusi šalis, kurioje nepilnamečiams nusikaltėliams buvo įvykdyta mirties bausmė.
Minimalus amžius, nuo kurio gali būti įvykdyta mirties bausmė iki Roper prieš Simmons Bylos dėl mirties bausmės nebuvimo Minimalus amžius 18 metų Minimalus amžius 17 metų Minimalus amžius 14-16 metų
Poveikis
Poveikis kitiems nuteistiesiems, kuriems paskirta mirties bausmė
Kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą Roperio byloje, Jungtinėse Valstijose buvo dar 72 kaliniai, kuriems mirties bausmė skirta už nusikaltimus, kuriuos jie padarė būdami nepilnamečiai:
| Valstybė: | Kalėjimo | Valstybė: | Kalėjimo | |
| 29 | Alabama | 1 | ||
| Misisipė | 5 | 4 | ||
| Luiziana | 4 | 4 | ||
| 3 | Pietų Karolina | 3 | ||
| Gruzija | 2 | 2 | ||
| Nevada | 1 | Virdžinija | 1 |
Šie žmonės nebuvo išlaisvinti. Tačiau jiems skirtos mirties bausmės buvo automatiškai panaikintos, o likusį gyvenimą jie turėjo praleisti kalėjime.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi svarbiausias Aukščiausiojo Teismo sprendimas?
A: Svarbiausias Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo Roper v. Simmons, 543 U.S. 551 (2005 m.).
K: Kaip šis sprendimas paveikė JAV valstijas?
A.: Šis sprendimas turėjo įtakos 25 JAV valstijoms, kuriose vis dar buvo leidžiama vykdyti mirties bausmes jaunesniems nei 18 metų vaikams, nes jis prieštaravo Konstitucijai, kai mirties bausmė įvykdoma už nusikaltimus, kuriuos asmuo įvykdė nesulaukęs 18 metų.
K: Koks buvo bylos Stanford prieš Kentukį, 492 JAV 361 (1989 m.), rezultatas?
A: Stanford prieš Kentukį, 492 U.S. 361 (1989 m.), buvo nuspręsta, kad 16-18 metų amžiaus vaikų egzekucijos kartais yra teisėtos.
K: Kaip Roper prieš Simmonsą pakeitė šį sprendimą?
A: Roper prieš Simmons šį sprendimą pakeitė, paskelbdamas, kad mirties bausmės vykdymas asmeniui už nusikaltimus, kuriuos jis padarė iki 18 metų, neatsižvelgiant į jo amžių mirties bausmės vykdymo metu, prieštarauja Konstitucijai.
K: Kam taikomas šis sprendimas?
A.: Šis sprendimas taikomas bet kuriam asmeniui, kuris padarė nusikaltimą nesulaukęs 18 metų ir kuriam už padarytą (-us) nusikaltimą (-us) gali būti įvykdyta mirties bausmė.
K: Kiek JAV valstijų šis sprendimas paveikė?
A: Šis sprendimas palietė 25 JAV valstijas, kuriose jo priėmimo metu vis dar buvo leidžiama vykdyti mirties bausmes jaunesniems nei 18 metų vaikams.
K: Kada buvo priimtas sprendimas byloje Roper prieš Simmonsą?
A:Roper prieš Simmonsą buvo priimtas 2005 m. ir laikomas svarbiausiu tų metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu.
