San Choakino upė: aprašymas, ekologinės problemos ir atkūrimo projektai

San Choakino upė: sužinokite apie ekosistemų nykimą, taršą, vandens išteklių problemas ir ambicingus atkūrimo projektus, siekiančius atkurti tėkmę ir biologinę įvairovę.

San Choakino upė yra viena iš dviejų pagrindinių upių Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos ilgis yra apie 330 mylių (530 km), todėl ji yra antra pagal ilgį Kalifornijos upė po Sakramento upės. San Choakinas prasideda vakariniuose Siera Nevados kalnuose ir teka į vakarus bei šiaurę, kol galiausiai patenka į San Francisko įlanką per Sakramento–San Choakino deltą. Upės baseino plotas siekia maždaug 32 000 kvadratinių mylių (82 879 kvadratinius kilometrus) ir daugiausia jį užima dirbamos žemės. San Choakino vandenys tiekia geriamąjį vandenį daugiau nei 22 milijonams Kalifornijos gyventojų. Trys didžiausi jos intakai yra Mercedo, Tuolumno ir Stanislauso upės.

Hidrologija ir žmonių įtaka

Anksčiau San Choakino upė palaikė turtingas ir įvairias ekosistemas, įskaitant migruojančioms lašišoms reikalingas buveines. Tačiau intensyvus vandens išėmimas drėkinimui, užtvankų statyba ir kanalizacija labai pakeitė upės natūralų režimą. Dėl Friant užtvankos ir išteklių nukreipimo ilgose upės atkarpose sumažėjo natūralus srautas: daugiau kaip 60 mylių (97 km) upės ruožas dažnai būna sausas, išskyrus potvynius. Tiesą sakant, žemiau Friant užtvankos — pastatytos 1942 m. kaip dalis Centrinio slėnio vandens valdymo projektų — apie 95 % upės tėkmės yra nuolat sumažinta arba sausa, nes didžiąją dalį vandens nukreipia į drėkinimo sistemas ir vandens tiekimo tinklus.

Tarša ir biologinė įvairovė

Dėl intensyvios žemdirbystės upės vandenys plauna į save hektarais tręšiamų laukų chemikalus. Daugelyje vietų upė yra užteršta, o tai lėmė istoriškai susiformavusios šinokų lašišų populiacijos — kadaise pietinė lašišų riba Jungtinėse Valstijose — sunykimą. San Choakino baseinas tiekia į San Francisko įlanką didelius kiekius pesticidų, seleno ir kitų nuodingų medžiagų, kurios kaupiasi sedimente ir kenčia estuarijos ekosistemai. Ilgalaikė chemikalų bei drenažo vandens tarša taip pat susijusi su žuvų ir laukinės faunos morfologiniais bei reprodukciniais sutrikimais.

Atkūrimo projektai ir teisiniai sprendimai

Siekiant atkurti upės ekologinę funkciją ir atgaivinti lašišų migraciją, pradėtas vienas iš didžiausių upių atkūrimo projektų Amerikos Vakaruose. 2006 m. rugsėjo 13 d. Gamtos išteklių gynimo taryba pasirašė susitarimą su Frianto užtvankos naudotojais ir Jungtinių Valstijų vidaus reikalų departamentu. Šis teisinis susitarimas (žinomas kaip San Choakino upės atkūrimo susitarimas) įkūrė San Choakino upės atkūrimo programą, kurios tikslai apima:

• atkurti nuolatines ar sezonines vandens paleidimo srautus žemiau Friant užtvankos;
• atkurti ir apsaugoti upės buveines bei sukurti migracijos koridorius lašišoms;
• įgyvendinti vandens kokybės gerinimo priemones, mažinančias pesticidų ir seleno patekimą;
• dokumentuoti ir stebėti atkūrimo poveikį, kartu numatant kompensacijas ir techninę pagalbą vandens naudotojams.

Programoje dalyvauja federalinės, valstybės institucijos, vietinės savivaldos, nevyriausybinės organizacijos ir žemės ūkio bendruomenės. Atkūrimo darbai apima buveinių atkūrimą, užtvankų pralaidumo gerinimą, žuvų paleidimus ir invazinių rūšių kontrolę bei ilgalaikį stebėjimą.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors susitarimas 2006 m. sudarė pagrindą atkūrimui, darbai yra sudėtingi ir brangūs. Pagrindiniai iššūkiai:

• konkurencija dėl vandens tarp miesto, žemės ūkio ir ekologinių poreikių;
• senų taršos šaltinių ir nuosėdų, kuriuose kaupiasi selenas ir pesticidai, poveikis vandens kokybei;
• klimato kaitos poveikis – mažėjantis sniego paklotas Sierra Nevado kalnuose keičia sezoninius vandens srautus ir mažina rezervuarų papildymą;
• finansavimo ir teisinės nuoseklumo užtikrinimas, kad atkūrimo veiksmai būtų tęstiniai ir koordinuoti.

Vis dėlto atkūrimo programa suteikia galimybę pamažu atstatyti lašišų migraciją ir pagerinti upės ekosistemų būklę. Svarbu derinti technologinius sprendimus (pvz., efektyvesnį vandens naudojimą žemės ūkyje, drenažo valymą) su politiniais sprendimais ir vietos bendruomenių įsitraukimu.

Ką gali daryti visuomenė ir vietos bendruomenės

Atkūrimo sėkmė daug priklauso nuo visuomenės palaikymo ir atsakingo vandens vartojimo. Galimos priemonės:

• skatinimas naudoti efektyvesnes drėkinimo technologijas žemės ūkyje;
• stebėti ir mažinti pesticidų bei trąšų naudojimą, įgyvendinant gerąją praktiką ir buferines zonas prie upių;
• dalyvavimas vietos stebėjimo programose, savanoriška priežiūra ir viešasis švietimas apie upės svarbą;
• palaikyti politinius sprendimus, kurie remia ilgalaikį vandens išteklių valdymą ir ekologinį atkūrimą.

San Choakino upės atkūrimas yra ilgalaikis, sudėtingas procesas, reikalaujantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo, mokslo pagrįstų sprendimų ir visuomenės įsitraukimo. Sėkmingai įgyvendinus atkūrimo priemones, upė gali vėl tapti svarbia ekologine arterija, palaikančia tiek vietos bendruomenes, tiek biologinę įvairovę.

Geografija

Šaltinis Siera Nevadoje

Trys San Choakino upės išsišakojimai susijungia į San Choakino upę dviejose vietose, vadinamose Balloon Dome ir Junction Butte.

• Šiaurinė šaka (oficialiai vadinama San Choakino upės šiaurine šaka) prasideda prie neįvardyto ežero vakarinėje Siera Nevados kalnų pusėje. Šios ištakos koordinatės yra 37°43′43″ šiaurės platumos 119°14′38″ vakarų ilgumos / 37.7286° šiaurės platumos 119.2440° vakarų ilgumos / 37.7286; -119.2440. Šaltinis yra Maderos apygardoje, 11 090 pėdų (3 380 m) aukštyje virš jūros lygio.
• Vidurinioji šaka (arba San Choakino upės vidurinioji šaka) prasideda prie ežero, vadinamo Tūkstančio salų ežeru. Šios vietos koordinatės yra 37°37′56″ šiaurės platumos 119°09′28″ vakarų ilgumos / 37.6321° šiaurės platumos 119.1579° vakarų ilgumos / 37.6321; -119.1579.
• Pietinė šaka (arba San Choakino upės pietinė šaka) išteka iš Marta ežero, esančio 11 004 pėdų (3354 m) aukštyje virš jūros lygio. Martos ežero koordinatės yra 37°05′39″ šiaurės platumos 119°14′36″ vakarų ilgumos / 37.0941° šiaurės platumos 119.2434° vakarų ilgumos / 37.0941; -119.2434. Upė yra Maderos ir Fresno apygardose.

Centriniame slėnyje

Upė toliau teka į vakarus, į Kalifornijos centrinį slėnį, ir prie jos prisijungia daug kitų upių, ištekančių iš Siera Nevados kalnų. Didžiausios iš jų yra Stanislavo, Tuolumno ir Mercedo upės. Tuolumno ir Mercedo upės išteka iš Josemičio nacionalinio parko.

Tekėdama į šiaurę ir vakarus, upė įteka į šiuos intakus:

• Mokelumne upė
• Cosumnes upė
• Kalaveraso upė
• Stanislaus upė
• Tuolumno upė
• Mercedo upė
• Bear Creek
• Hospital Creek
• Ingram Creek
• Čovčilos upė
• Pelenų šlaitas
• Berenda Slough
• Fresno upė

San Choakino upė ir jos intakai teka per šiuos ežerus ir rezervuarus:

• Pardee rezervuaras
• Camanche rezervuaras
• Naujasis Hogano rezervuaras
• Naujasis Don Pedro rezervuaras
• McClure ežeras
• Eastmano ežeras
• Henslio ežeras
• Mendotos baseinas
• Millertono ežeras
• Pine Flat rezervuaras
• Kaweah ežeras
• Sėkmės ežeras
• Florencijos ežeras
• Mamuto baseino rezervuaras

Į upės sistemą taip pat įeina keletas dirbtinių kanalų:

• Stoktono giliavandenis laivų kanalas
• Granto linijos kanalas
• Rytų rajono aplinkkelis
• Čovčilos aplinkkelis
• San Luiso drenažas
• Maderos kanalas
• Frianto-Kerno kanalas

Burna

San Choakino upė galiausiai susilieja su Sakramento upe, sudarydama Sakramento ir San Choakino deltą. Tai viena didžiausių Jungtinių Valstijų upių žiočių. Ji yra netoli Antiocho miesto. Šioje vietoje San Choakino upė skyla į dvi upes: Senąją ir Viduriniąją. Senoji upė kartais suklaidina žuvis plaukti jos vagomis. Dėl to tarp San Choakino upės ir Senosios upės pastatyta siena.

San Choakino upės vidurinioji šaka, esanti žemiau Tūkstančio salos ežero.

Poveikis žmogui, ekonomika ir vystymasis

Ekologija prieš plėtrą

Prieš žmonėms pradedant vystyti Centrinį slėnį XVIII a. penktajame dešimtmetyje, San Choakino upė ir aplinkinės žemės buvo viena turtingiausių biologinių buveinių Kalifornijoje. Žiemą upė užtvenkdavo slėnį ir palikdavo pelkes. Šios pelkės tapo turtinga paukščių ir kitų gyvūnų buveine. Prie San Choakino upės buvo ir nykstančių San Choakino lapių ir pakrančių krūmokšnių triušių buveinės.

Frianto užtvanka griauna San Choakino žemupio gyvenimą

1942 m. San Choakino upėje buvo pastatyta didelė Frianto užtvanka. Ši užtvanka iš upės paėmė daug vandens, kuriuo buvo drėkinami pasėliai, tiekiamas geriamasis vanduo ir elektra. Užtvanka sunaikino lašišų buveines upėje, taip pat sunaikino šias pelkes.

Frianto užtvanka yra:

• 319 pėdų (97 m) aukščio
• 3 488 pėdų (1 063 m) ilgio
• 267 pėdų (81 m) storio ties pagrindu
• 20 pėdų (6,1 m) storio viršuje
• yra 2 135 000 kubinių metrų betono.

Navigacija ir laivyba

San Choakino upė daug kartų naudota produktų gabenimui valtimis ir laivais, kitaip vadinama laivyba. Pirmą kartą upė buvo pradėta naudoti laivybai per 1849 m. Kalifornijos aukso karštinę. Valtys plukdė žmones daugiau kaip 200 mylių (320 km) aukštyn upe ieškoti aukso kalnuose. Dabar kanalas eina iki pat Stoktono miesto. Šis kanalas leidžia dideliems laivams plaukti upe iki šios vietos. Tačiau nuosėdos užkimšo didelę dalį upės kanalo aukščiau šio taško, todėl dideli laivai negali plaukti toliau.

Frianto užtvanka.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra San Choakino upė?

K: Kur ji prasideda ir baigiasi?

K: Kokio dydžio yra jos baseinas?

K: Kokie yra trys didžiausi jos intakai?

K: Kiek jos vandens buvo paimta drėkinimui?

Paieška pagal raidę