Santa Katarina (Brazilija) – pietų valstija: geografinė ir kultūrinė apžvalga
Santa Katarina - valstija pietų Brazilijoje. Joje pragyvenimo lygis yra vienas aukščiausių šalyje. Jos sostinė yra Florianopolis, kuris iš dalies yra Santa Katarinos saloje. Valstija išsiskiria mišriu miesto ir pajūrio gyvenimo būdu: modernūs miestai ir infrastruktūra derinami su populiariomis paplūdimio kurortų zonomis bei saugomomis gamtinėmis teritorijomis.
Geografija ir gamta
Santa Katarina turi įvairią reljefą: pakrantės lygumos, kalvos ir aukštikalnės. Rytuose driekiasi Atlanto pakrantė su smėlio paplūdimiais, lagūnomis ir salomis, o vidaus zonoje kyla Serra do Mar ir Serra Geral kalnų grandinės. Aukščiausias taškas – Morro da Igreja (apie 1822 m) – kartais žiemą gausiai apšlapinamas sniegu. Valstijoje gausu miškų, upių ir rezervatų; aukštikalnių zonose (pvz., São Joaquim, Urubici) vystoma vaisių (ypač obuolių) gamyba.
Padėtis ir kaimynai
Santa Katarina ribojasi su Rio Grande do Sul valstija pietuose ir Paranos valstija šiaurėje. Rytuose ribojasi su Atlanto vandenynu, o vakaruose - su Argentinos Misioneso provincija. Jos pakrantė yra svarbi laivybai ir turizmui; uostai kaip Itajaí–Navegantes aptarnauja eksporto srautus ir prekybą regionu.
Klimatas
Klimatas daugiausia drėgnai subtropinis pakrantėje ir į pietus, o aukštikalnėse vyrauja vėsesnis (o kai kur – ir temperatų aprašymas kaip okeaninės ar žiemą kartais snieguotos) klimatas. Dėl didelių aukščio skirtumų tuo pačiu metu valstijoje gali būti ir karšti, drėgni paplūdimiai, ir vėsūs, šaltoki kalnų regionai.
Gyventojai ir kultūra
Santa Katarina yra labiausiai europietiška Brazilijos valstija. Dauguma čia gyvenančių žmonių yra portugalų, vokiečių ir italų imigrantų palikuonys. Be jų, regione gyvena ir kitų Europos kilmės bendruomenių atstovai, taip pat vietinės indėnų ir afrobrazilų šeimos. Ši etninė įvairovė atsispindi ir vietos virtuvėje, šventėse bei architektūroje: pavyzdžiui, Blumenau garsėja Vokietijos įtaka ir didžiule Oktoberfest švente, o daugelis bendruomenių saugo vietinius dialektus (pvz., vokiškus dialektus ir itališkas kalbų atmainas).
Ekonomika
Santa Katarina turi stiprią ir įvairiapusę ekonomiką: reikšmingos pramonės šakos yra tekstilės, baldų, mašinų ir įrenginių gamyba, metalurgija bei laivų statyba. Žemės ūkis orientuotas į gyvulininkystę (ypač paukštininkystę ir kiaulininkystę), vaisių (obuoliai aukštikalnėse) ir pieno produktus. Valstijos uostai palaiko svarbų eksporto srautą, o technologijų sektorius ir paslaugos (ypač Florianopolis saloje) sparčiai auga.
Didieji miestai ir turizmas
Didžiausias jo miestas yra Džoinvilis, kuris yra svarbus pramonės ir prekybos centras. Kiti reikšmingi miestai: Florianopolis (sostinė, žinoma dėl paplūdimių ir universiteto), Blumenau (vokiškos kilmės kultūra ir Oktoberfest), Itajaí (uostų miestas), Balneário Camboriú (populiarus pajūrio kurortas) bei Criciúma (pramonė ir angliavandeniliai). Santa Katarina pritraukia turistus dėl savo paplūdimių, kalnų kraštovaizdžių, nacionalinių parkų ir kultūrinių renginių (pvz., šokio festivaliuose Joinville).
Transportas ir infrastruktūra
Valstijoje susiformavusi kelių, geležinkelio ir uostų tinklo struktūra, kuri palaiko vidaus ir tarptautinę prekybą. Keliai jungia pagrindinius pramonės centrus su uostais Itajaí ir Navegantes, o Florianopolis yra svarbus oro uostų ir keltų mazgas, jungiantis žemyninę dalį su Sala de Santa Catarina.
Santa Katarina išsiskiria geresniais socialiniais rodikliais nei daugelyje kitų Brazilijos regionų: aukštesniu gyvenimo lygiu, stipria sveikatos priežiūra ir švietimo sistema, todėl ją dažnai vertina kaip vieną labiausiai gyvenimui patrauklių Brazilijos valstijų.
Istorija
Europos kolonijos prasidėjo ispanų įsikūrimu Santa Katarinos saloje, esančioje 1542. Portugalai perėmė kontrolę 1675. Santa Katarinos kapitonija buvo įsteigta 1738. XIX a. pradžioje pradėjo atvykti daug imigrantų iš Europos, ypač iš Vokietijos. Vėliau atvyko imigrantai iš Italijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Japonijos ir kitų Europos šalių. Dėl to valstijoje atsirado daug mažų, šeimyninių ūkių.2004 m. kovo pabaigoje valstiją nusiaubė pirmasis Pietų Atlante užfiksuotas uraganas. Kadangi Brazilijoje nėra tokio įvykio pavadinimo sistemos, Brazilijos meteorologai jį pavadino Katarina, pagal valstijos pavadinimą.
Etninės grupės
- 92 % baltos spalvos
- Vokiečių kalba (35 %);
- italų kalba (30 %);
- portugalų kalba (22 %);
- 5% kitų (lenkų, rusų, norvegų ir kt.)
- 8 % kitų
Europos gyvenvietė
Santa Katarina yra viena iš Brazilijos valstijų, kurioje pastebima daugiausia neseniai vykusios europiečių kolonizacijos požymių. Dauguma gyventojų yra europiečių kolonistų palikuonys.
Portugalų kalba
Portugalai pradėjo atvykti XVII a. šeštajame dešimtmetyje. Jie daugiausia atvyko iš Azorų salų ir kolonizavo pakrantę. XVIII a. pabaigoje pusė Santa Katarinos gyventojų buvo portugalų kilmės. Šie portugalai sukūrė daug svarbių valstijos miestų, pavyzdžiui, sostinę Florianopolį.
Vokiečiai
Vokiečiai pradėjo atvykti 1828 m. Jie buvo valstiečiai, atvykę į Braziliją, kad gautų nuosavos žemės. Jie tai darė, nes Vokietijoje gyveno daug žmonių, o daugelis neturėjo žemės, kurią galėtų dirbti. Vokiečių imigracija buvo labai maža, kol 1850 m. į Pietų Braziliją pradėjo atvykti daug vokiečių. Siekdama, kad Pietų Brazilijoje būtų daugiau vokiečių, Brazilijos vyriausybė įsteigė daugybę vokiečių kolonijų. Daugelis šių vokiškų kolonijų tapo dideliais miestais, tokiais kaip Blumenau ir Joinville, didžiausias miestas Santa Katarinoje.
Vokiečiai šiose bendruomenėse dešimtmečius gyveno atskirai. Jie mažai bendravo su kitais Brazilijos gyventojais. Ištisas kartas jie galėjo kalbėti vokiškai ir išlaikyti vokiškas tradicijas Brazilijoje. Tai pasikeitė XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai 1942 m. Brazilija paskelbė karą Vokietijai. Vokiečių imigrantai išmoko portugalų kalbą ir ėmė laikytis braziliško gyvenimo būdo.
Šiuo metu vokiečių įtaka Santa Katarinos valstijoje vis dar labai stipri. Daugelyje miestų tebėra nemažai vokiškos kultūros elementų. Pavyzdžiui, Pomerodė yra nedidelis miestelis, kuriame 90 % gyventojų yra vokiečių kilmės brazilai. Dauguma žmonių laisvai kalba vokiškai. Kitas pavyzdys - Oktoberfestas Blumenau ir daugelyje kitų regiono miestų. Architektūra ir maistas taip pat rodo vokiečių įtaką.
Italai
Italų kolonistai į Santa Katariną pradėjo atvykti 1875. Jie gausiai atvyko iki XX a. 10-ojo dešimtmečio. Tai buvo valstiečiai iš Šiaurės Italijos. Jie kūrė italų kolonijas netoli pakrantės. Iš pradžių italų gyvenvietės buvo nesėkmingos. Taip atsitiko todėl, kad daug italų mirė nuo tropinių ligų arba paliko kolonijas ieškodami geresnių sąlygų. Tačiau pietinėje Santa Katarinos dalyje jie rado vėsesnį orą ir geresnes žemes, todėl kolonijoms sekėsi labai gerai. Daug italų dirbo anglių pramonėje.
Pagrindiniai miestai
- Balneário Camboriú
- Blumenau
- Brusque
- Chapecó
- Criciúma
- Florianopolis
- Itajaí
- Itapema
- Jaraguá do Sul
- Joaçaba
- Joinville
- Lages
- San Chosė
Florianopolis, Santa Katarinos sostinė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Santa Katarina?
A: Santa Katarina yra pietų Brazilijoje.
K: Kokia yra Santa Katarinos sostinė?
A: Santa Katarinos sostinė yra Florianopolis.
K.: Kuri sala iš dalies yra Santa Katarinoje?
A: Santa Katarinos sala iš dalies yra Santa Katarinoje.
K: Kurios Brazilijos valstijos ribojasi su Santa Katarina?
A: Rio Grande do Sul pietuose ir Parana šiaurėje ribojasi su Santa Katarina.
K: Kuri Argentinos provincija ribojasi su Santa Katarina?
A: Misioneso provincija ribojasi su Santa Katarina.
K: Kokios tautybės žmonių gyvena Santa Katarinoje?
A: Dauguma Santa Katarinoje gyvenančių žmonių yra portugalų, vokiečių ir italų imigrantų palikuonys.
K: Kuris miestas Santa Katarinoje yra didžiausias?
A: Joinville yra didžiausias miestas Santa Katarinoje.
