Santa Katarina

Istorija

Europos kolonijos prasidėjo ispanų įsikūrimu Santa Katarinos saloje, esančioje 1542. Portugalai perėmė kontrolę 1675. Santa Katarinos kapitonija buvo įsteigta 1738. XIX a. pradžioje pradėjo atvykti daug imigrantų iš Europos, ypač iš Vokietijos. Vėliau atvyko imigrantai iš Italijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Japonijos ir kitų Europos šalių. Dėl to valstijoje atsirado daug mažų, šeimyninių ūkių.

2004 m. kovo pabaigoje valstiją nusiaubė pirmasis Pietų Atlante užfiksuotas uraganas. Kadangi Brazilijoje nėra tokio įvykio pavadinimo sistemos, Brazilijos meteorologai jį pavadino Katarina, pagal valstijos pavadinimą.

Etninės grupės

• 92 % baltos spalvos
• Vokiečių kalba (35 %);
• italų kalba (30 %);
• portugalų kalba (22 %);
• 5% kitų (lenkų, rusų, norvegų ir kt.)
• 8 % kitų

Europos gyvenvietė

Santa Katarina yra viena iš Brazilijos valstijų, kurioje pastebima daugiausia neseniai vykusios europiečių kolonizacijos požymių. Dauguma gyventojų yra europiečių kolonistų palikuonys.

Portugalų kalba

Portugalai pradėjo atvykti XVII a. šeštajame dešimtmetyje. Jie daugiausia atvyko iš Azorų salų ir kolonizavo pakrantę. XVIII a. pabaigoje pusė Santa Katarinos gyventojų buvo portugalų kilmės. Šie portugalai sukūrė daug svarbių valstijos miestų, pavyzdžiui, sostinę Florianopolį.

Vokiečiai

Vokiečiai pradėjo atvykti 1828 m. Jie buvo valstiečiai, atvykę į Braziliją, kad gautų nuosavos žemės. Jie tai darė, nes Vokietijoje gyveno daug žmonių, o daugelis neturėjo žemės, kurią galėtų dirbti. Vokiečių imigracija buvo labai maža, kol 1850 m. į Pietų Braziliją pradėjo atvykti daug vokiečių. Siekdama, kad Pietų Brazilijoje būtų daugiau vokiečių, Brazilijos vyriausybė įsteigė daugybę vokiečių kolonijų. Daugelis šių vokiškų kolonijų tapo dideliais miestais, tokiais kaip Blumenau ir Joinville, didžiausias miestas Santa Katarinoje.

Vokiečiai šiose bendruomenėse dešimtmečius gyveno atskirai. Jie mažai bendravo su kitais Brazilijos gyventojais. Ištisas kartas jie galėjo kalbėti vokiškai ir išlaikyti vokiškas tradicijas Brazilijoje. Tai pasikeitė XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai 1942 m. Brazilija paskelbė karą Vokietijai. Vokiečių imigrantai išmoko portugalų kalbą ir ėmė laikytis braziliško gyvenimo būdo.

Šiuo metu vokiečių įtaka Santa Katarinos valstijoje vis dar labai stipri. Daugelyje miestų tebėra nemažai vokiškos kultūros elementų. Pavyzdžiui, Pomerodė yra nedidelis miestelis, kuriame 90 % gyventojų yra vokiečių kilmės brazilai. Dauguma žmonių laisvai kalba vokiškai. Kitas pavyzdys - Oktoberfestas Blumenau ir daugelyje kitų regiono miestų. Architektūra ir maistas taip pat rodo vokiečių įtaką.

Italai

Italų kolonistai į Santa Katariną pradėjo atvykti 1875. Jie gausiai atvyko iki XX a. 10-ojo dešimtmečio. Tai buvo valstiečiai iš Šiaurės Italijos. Jie kūrė italų kolonijas netoli pakrantės. Iš pradžių italų gyvenvietės buvo nesėkmingos. Taip atsitiko todėl, kad daug italų mirė nuo tropinių ligų arba paliko kolonijas ieškodami geresnių sąlygų. Tačiau pietinėje Santa Katarinos dalyje jie rado vėsesnį orą ir geresnes žemes, todėl kolonijoms sekėsi labai gerai. Daug italų dirbo anglių pramonėje.

Pagrindiniai miestai

• Balneário Camboriú
• Blumenau
• Brusque
• Chapecó
• Criciúma
• Florianopolis
• Itajaí
• Itapema
• Jaraguá do Sul
• Joaçaba
• Joinville
• Lages
• San Chosė

Florianopolis, Santa Katarinos sostinė.