Saksonija-Altenburgas: Tiuringijos hercogystė (1672–1920) – istorija ir valdovai
Atraskite Saksonija-Altenburgo (1672–1920) istoriją, Tiuringijos hercogystės raidą, valdovų dinastijas ir politinius pokyčius nuo įsikūrimo iki integracijos į Tiuringiją.
Saksonija-Altenburgas (vok. Sachsen-Gotha-Altenburg) buvo viena iš Ernestinų hercogysčių, esanti dabartinėje Tiuringijos žemėje Vokietijoje. Tai — istorinė politinė ir administracinė teritorija, kuri gyvavo skirtingomis formomis nuo XVII a. iki XX a. pradžios ir buvo valdoma Wettinų dinastijos Ernestinų šakos.
Istorija
Valstybės pagrindai susiformavo po 1672 m., kai mirus paskutiniam Sakse‑Altenburgo hercogui Frydrichui Vilhelmui III, jo žemes paveldėjo Sakse‑Gotos hercogas Ernestas I (Ernestas Gairusis), kuris buvo susijęs giminystės saitais su Altenburgo rūmu. Pergabentos valdos buvo pertvarkytos, o po Ernesto mirties 1675 m. įprasmintas teritorinis perskirstymas: 1675 m. ir vėliau, 1680 m., jo vyriausiasis sūnus Frydrichas perėmė Gotos ir Altenburgo žemes ir oficialiai susiformavo Sakse‑Gotha‑Altenburgo paveldas.
Saksonijos-Altenburgo statusas priklausė platesniam Vokietijos politiniam kontekstui: iki 1806 m. jis buvo dalis Šventosios Romos imperijos, po kurios žlugimo regionas pateko į naujas sąrangas (Vokietijos konfederacija po 1815 m., vėliau — Šiaurės Vokietijos konfederacija ir 1871 m. — Vokietijos imperija). 1825 m. išnykus Sakse‑Gotha‑Altenburgo pagrindinei giminei, įvyko didesnė Ernestinų hercogysčių pertvarka: Sakse‑Gota atiteko Saksonijai-Koburgui-Šalfeldui, o Saksonija-Altenburgas teko Saksonijos-Hildburghauzeno hercogui. Po šio pertvarkymo Altenburgas vėl tapo atskira hercogyste, bet jau kita linija valdančiųjų rankose.
Po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir Vokietijos revoliucijos 1918 m. visos Vokietijos monarchijos buvo panaikintos — hercogai abdi kavo. 1920 m. buvusios hercogystės teritorijos tapo naujai sukurtoje Tiuringijos žemėje, kartu su kitomis mažomis hercogystėmis, kunigaikštystėmis ir laisvaisiais miestais.
Valdovai ir valdymas
- Dinastinė priklausomybė: valdė Ernestinų šaka, priklausanti Wettinų dinastijai.
- 1672–1680: po mirus Sakse‑Altenburgo hercogui, žemes trumpam valdė Sakse‑Gotos hercogas Ernestas I, vėliau teritorijos buvo padalintos jo sūnums.
- 1680–1825: Sakse‑Gotha‑Altenburgas egzistavo kaip vieninga linija (Gota + Altenburg) su savo hercogais iš Ernestinų giminės.
- Po 1825 m. reorganizacijos: kai pagrindinė Gotha‑Altenburgo linija išnyko, Altenburgas atiteko Sakse‑Hildburghausen hercogui, kuris tapo naujos Sakse‑Altenburgo linijos pirmuoju hercogu (pertvarka įsigaliojo 1826 m.).
- 1918–1920: po monarchijų panaikinimo paskutiniai hercogai neteko vykdomosios valdžios, o teritorija integruota į civilinę administraciją kaip dalis Tiuringijos.
Teritorija, administracija ir kultūra
Kapitalai ir svarbūs centrai: Altenburg — svarbus miestelis ir simbolinis administracijos centras su viduramžių pilimi (Altenburgo pilis), o istoriniu požiūriu Gota taip pat buvo reikšmingas kultūros ir valdžios centras regiono istorijoje.
Ekonomika tradiciškai rėmėsi žemės ūkio, amatų ir smulkaus pramonės (ypač tekstilės) veikla. Regionas garsėjo kultūros gyvenimu: Altenburge ir netoliese veikė salonai, bibliotekos, taip pat miestą sieja su kortų žaidimo „skat“ atsiradimu — šis žaidimas buvo suformuotas ir išpopuliarintas būtent Altoeno/Altenburgo apylinkėse XIX a. pradžioje.
Politinis statusas kito priklausomai nuo didžiųjų Europos permainų: Saxe‑Altenburg kaip hercogystė turėjo savarankišką valdžią savo ribose, bet buvo integruota į platesnes vokietines sąrangas (Šventoji Romos imperija, Vokietijos konfederacija, vėliau Vokietijos imperija).
Paveldas ir reikšmė
Saksonija‑Altenburgas paliko kultūrinį ir architektūrinį paveldą: pilys, rūmai, bažnyčios ir archyvai, kurie saugo vietos istoriją. Administraciniai ir teritoriniai pokyčiai po 1825–1826 m. bei po Pirmojo pasaulinio karo parodė, kaip smulkios istorinės valstybinės struktūros Vokietijoje susiliejo į didesnius politinius vienetus.
Santrauka: Sakse‑Altenburgas buvo mažesnė, bet istoriškai reikšminga Ernestinų hercogystė Tiuringijoje. Ji susiformavo XVII a., keitėsi per dinastines perleidimo operacijas (ypač 1680 ir po 1825 m.), egzistavo kaip atskira hercogystė iki XX a. pradžios ir galutinai įsiliejo į Tiuringijos žemę 1920 m.
Saksonijos-Gotos-Altenburgo kunigaikščiai
- Ernestas I Pamaldusis (1640-1675), 1675 m. paveldėjęs Saksoniją-Altenburgą
- Frydrichas I (1675-1691), Ernesto Pamaldžiojo sūnus ir pirmasis, kuris buvo vadinamas Saksonijos-Gotos-Altenburgo hercogu.
- Frydrichas II (1691-1732), sūnus
- Frydrichas III (1732-1772), sūnus
- Ernestas II (1772-1804), sūnus
- Emilis (1804-1822), sūnus
- Frydrichas IV (1822-1825), brolis
Padalytas tarp Saksonijos Koburgo Zalfeldo ir Saksonijos Hildburghauzeno
| · v · t · e | |
| Saksonija-Veimaras (1572-1806) - Saksonija-Koburgas-Eizenachas (1572-1596) - Saksonija-Koburgas (1596-1633; 1681-1699) - Saksonija-Eizenachas (1596-1638; 1640-1644; 1672-1806) - Saksonija-Altenburgas (1603-1672; 1826-1918) - Saksonija-Gota (1640-1680) - Saksonija-Gota-Altenburgas (1681-1826) - Saksonija-Marksulas (1662-1672) - Saksonija-Jena (1672-1690) - Saksonija-Eizenbergas (1680-1707) - Saksonija-Hildburghauzenas (1680-1826) - Saksonija-Römhild (1680-1710) - Saksonija-Saalfeldas (1680-1735) - Saksonija-Meiningenas (1681-1918) - Saksonija-Koburgas-Saalfeldas (1735-1826) - Saksonija-Veimaras-Eizenachas (1806-1918) - Saksonija-Koburgas ir Gota (1826-1918) | |
|
| |
| · v · t · e
| ||
| Rangas, kurį pakėlė |
| |
| Sukurtos valstybės | Karalystės: Vestfalija Didžiosios kunigaikštystės: | Frankfurtas prie Maino | Viurcburgas Kunigaikštystės: Aschaffenburg† | Leyen | Regensburg† | |
| Išankstinės būklės | Kunigaikštystės: Anhaltas: Meklenburgas: Bernburgas, Dessau, Köthen | Arenbergas | Meklenburgas: Meklenburgas: Šverinas, Štrelicas | Nasau | Oldenburgas | Saksonija: Saksonija: Koburgas-Zaalfeldas, Gota-Altenburgas, Hildburghauzenas, Meiningenas, Veimaras*, Eizenachas*, Veimaras-Eizenachas**. | |
| ||
| · v · t · e
| ||
| Imperijos | Austrija |
|
| Karalystės | Prūsija | Bavarija | Saksonija | Hanoveris | Viurtembergas | |
| Rinkimų apygardos | Hesse | |
| Didžiosios kunigaikštystės | Badenas | Hesenas | Liuksemburgas | Meklenburgas-Šverinas | Meklenburgas-Štrelicas | Oldenburgas | Saksonija-Veimaras-Eizenachas | |
| Kunigaikštystės | Anhaltas: Bernburgas¹, Dessau¹, Köthen² | Brunswick | Holstein | Limburg | Nassau | Saksonija: Altenburg³, Coburg-Saalfeld4, Coburg-Gotha³, Gotha-Altenburg4, Hildburghausen4, Lauenburg, Meiningen | |
| Kunigaikštystės | Hesenas-Homburgas | Hohenzollernas: Hechingenas5, Sigmaringenas5 | Lichtenšteinas | Lipė | Reuß: Seniūnas, Jaunesnysis | Schaumburg-Lippe | Schwarzburg: Rudolstadt, Sondershausen | Waldeck ir Pyrmont | |
| Miestai-valstybės | Brėmenas | Frankfurtas | Hamburgas | Liubekas | |
| 1: nuo 1863 m. prijungtas prie Anhalto; 2: iki 1847 m.; 3: nuo 1826 m.; 4: iki 1826 m.; 5: iki 1850 m. | ||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Saksonija-Altenburgas?
A: Saksonija-Gota-Altenburgas buvo valstybė dabartinėje Tiuringijoje, Vokietijoje.
K.: Kaip ji susiformavo?
A: Ji buvo sukurta 1672 m., kai mirė paskutinis Saksonijos-Altenburgo hercogas Frydrichas Vilhelmas III, o jo valdas paveldėjo Saksonijos-Gotos hercogas Ernestas I.
K: Kada oficialiai atsirado Saksonijos-Gotos-Altenburgo kunigaikštystė?
A: Saksonijos-Gotos-Altenburgo kunigaikštystė oficialiai atsirado 1680 m., kai Ernesto vyriausiasis sūnus Frydrichas perėmė Gotos ir Altenburgo žemės dalių kontrolę.
K: Kas nutiko Saksonijos-Gotos ir Altenburgo karališkiesiems rūmams, kai 1825 m. jie išnyko?
Atsakymas: 1825 m. išnykus Saksonijos Gotos ir Altenburgo karališkiesiems rūmams, Saksonija-Gota atiteko Saksonijos Koburgo Salio laukui, o Saksonija-Altenbergas - Saksonijos Hildburghauzeno hercogui.
K: Kas nutiko po Pirmojo pasaulinio karo?
A: Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir panaikinus Vokietijos monarchijas, Saksegota ir Saksonijos Altenburgas 1920 m. buvo prijungti prie naujai sukurtos Tiuringijos valstybės.
K: Kas paveldėjo Frydricho Vilhelmo III valdas?
A: Saksegotos hercogas Ernestas I buvo vedęs Frederiko Vilhelmo pusseserę Elžbietą Sofiją ir paveldėjo Frederiko Vilhelmo III valdas, kai šis mirė1672 m.
Ieškoti