Šuklafantos nacionalinis parkas

Šuklafantos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija Nepalo Tolimųjų vakarų regiono Terai regione. Jis užima 305 km² (118 kv. mylių) plotą. Teritoriją dengia atviros pievos, miškai, upių vagos ir tropinės pelkės. Ji yra nuo 174 iki 1386 m aukštyje. Įsteigtas 1976 m. kaip Karališkasis Šuklafantos laukinės gamtos rezervatas. Nedidelė rezervato dalis yra šiaurinėje Rytų-Vakarų greitkelio pusėje. Jis ten įrengtas siekiant sukurti kelią sezoninei laukinių gyvūnų migracijai į Sivaliko kalvas. Rytinę šio nacionalinio parko ribą sudaro Syali upė. Tarptautinė siena su Indija sudaro pietinę ir vakarinę nacionalinio parko ribą.

Indijos tigrų rezervatas Kišanpuro laukinės gamtos draustinis yra pietinėje šio rezervato dalyje. Tai 439 km²169 kv. mylių) saugoma teritorija. Jis atstovauja Tigrų apsaugos vienetui (TUV) Sukla Panta-Kišanpūras. Jis apima 1,897 km (²0,732 kv. mylios) ploto aliuvinių pievų ir subtropinių drėgnų lapuočių miškų bloką.

Saugoma teritorija priklauso Terai-Duaro savanų ir pievų ekoregionui. Tai vienas geriausiai išsaugotų užliejamų pievų pavyzdžių. Ji įtraukta į Terai lanko kraštovaizdį.

Istorija

Ši vietovė buvo Nepalo valdančiosios klasės medžioklės vieta. 1969 m. ji buvo paskelbta karališkuoju medžioklės rezervatu. 1973 m. vietovė buvo pervadinta į Karališkąjį Sukla Phanta laukinės gamtos rezervatą. Iš pradžių jo plotas buvo 155 km (²60 kv. mylių). XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje teritorija buvo padidinta iki dabartinio dydžio. 2004 m. gegužės mėn. buvo pridėta 243,5 km (²94,0 kv. mylių) buferinė zona. 2017 m. saugomos teritorijos statusas pakeistas į nacionalinį parką.

Pavadinimas Suklaphanta kilęs nuo vienos iš pievų, esančių saugomoje teritorijoje. Pagrindinė pieva, vadinama Sukla Phanta, yra didžiausia ištisinė pieva Nepale. Ji užima apie 16 km (²6,2 kv. mylios) plotą.

Šuklafantos nacionalinio parko džiunglės kadaise buvo senovės karalystės teritorija. Kai kuriose vietose vis dar galima pamatyti tos karalystės griuvėsių. Netoli Rani Talo, parke esančio ežero, tebėra išlikęs plytų diržas. Juostos apskritimo ilgis siekia 1 500 m (59 000 col.). Vietiniai gyventojai mano, kad tai yra Tharu karaliaus Singpalo tvirtovės liekanos.

Sukla Phanta laukinės gamtos rezervato ir buferinės zonos žemėlapis, Nepa

Klimatas

Regiono klimatas yra subtropinis musoninis. Vidutinis metinis kritulių kiekis šiame regione yra 1579 mm. Kritulių iškrenta nuo birželio iki rugsėjo, o daugiausia jų būna rugpjūtį. Žiemos mėnesiai - gruodis ir sausis - yra gana šalti. Dienos temperatūra šiuo metų laiku yra 7-12 °C (45-54 °F). Kartais galima pastebėti ir šalnų. Nuo vasario mėnesio temperatūra pakyla iki 25 °C (77 °F) kovo mėnesį. Balandžio pabaigoje temperatūra pasiekia iki 42 °C (108 °F). Gegužės mėn. prasidėjus pirmiesiems priešvasariniams lietums, padidėja drėgmė.

Augalai

Parke auga apie 700 rūšių augalų. Iš jų 553 vaskuliariniai augalai, 18 pteridofitų, 410 dviskilčių ir 125 vienskilčių. Beveik pusę rezervato augalijos sudaro pievos. Pagrindinės žolių rūšys yra Imperata cylindrica ir Heteropogon contortus. khagra nendrės (Phragmites karka) ir Saccharum spontaneum. Jos auga pelkėse aplink septynis mažus ežerėlius. Pagrindinis miško tipas - salos. Šalia upių auga hair ir sissoo. Medžiais apaugusios pievos kelia didelę grėsmę ilgalaikiam pagrindinių augalų egzistavimui. Medžiai uždengia visas po jais augančias žoles, daugiausia tas, kurioms reikia daugiau saulės šviesos. Medžių sėklos pasklinda po visas pievas. Jos dažniausiai sudygsta šalia esamų medžių. Be to, medžiai padeda augti pavėsį mėgstančioms žolėms ir neleidžia augti saulę mėgstančioms rūšims. Šis sukcesijos procesas paprastai laikui bėgant pievas paverčia miškais.

Imperata cylindrica yra viena iš pagrindinių žolių rūšių, aptinkamų parko fantuose.

Gyvūnai

Didelę teritoriją aplink ežerus užima atviros pievos ir pelkės. Šioje teritorijoje gyvena įvairių rūšių gyvūnai. Upėse, ežeruose ir tvenkiniuose užfiksuotos 28 žuvų rūšys ir 12 roplių ir varliagyvių rūšių. užfiksuota. Tarp jų - mahseer ir rohu, krokodilas murgas, Indijos uolinis pitonas, monitorinis driežas, Indijos kobra, paprastasis kraitas ir rytietiškoji žiurkėnaitė.

Žinduoliai

Dabartiniuose kontroliniuose sąrašuose yra 46 žinduolių rūšys. Iš jų 18 yra saugomos pagal CITES, pavyzdžiui, Bengalijos tigras, Indijos leopardas, lokys tinginys, pelkinis elnias, dramblys ir kiškis. Didieji vienaragiai raganosiai buvo perkelti iš Čitvano nacionalinio parko.

Parko pievose susibūrę pelkiniai elniai yra didžiausi pasaulyje. Kiškių populiacija gali būti tarptautinės reikšmės. 2013 m. duomenimis, rezervate buvo 2170 pelkinių elnių. 2016 m. pavasarį saugomoje teritorijoje pirmą kartą fotoaparatu-gaudykle buvo nufotografuota rūdžių spalvoskatė.

Paukščiai

Iš viso užregistruotos 423 paukščių rūšys. Parke gyvena didžiausia Nepale bengališkųjų giesmininkų populiacija. Tai vakarinė pelkinio frankolino, Džerdono krūmokšnio, rudagalvio žolinio paukščio, kaštoninės kregždės ir Džerdono kregždės augavietės riba. Geltonkaklių giesmininkams tai yra šiaurės vakarų riba, o Finn's weaver'iui - rytinė riba. Tai taip pat svarbiausia nuolatinė Hodgsono krūmokšnio žiemavietė. Tarp miško paukščių yra dėmėtoji pelėda, sutemų pelėda, rudagalvė pelėda ir rytinis ragas. Miškai taip pat svarbūs didžiajam dančiasnapiui ir baltajam gandrui. Perintys gyventojai yra baltasis grifas, lieknasis grifas, mažasis adjutantas, pilkasis erelis žuvininkas, dagilis ir rudagalvis žiogelis. Vasarą čia lankosi sarios gervės, dažytieji eršketai ir šermuonėliai. Žiemos svečiai yra didysis raktažolė, baltasis garnys, rudagalvė musinukė ir rudagalvė musinukė, tačiau jie nėra dažni.

2005 m. sausio mėn. atliktos apklausos metu iš viso užregistruota 19 Hodgsono krūmokšnių. Po metų, 2006 m., buvo užregistruoti tik 8 patinai.

Stebimas driežas

Pelkinis elnias

Geltonausiai giesmininkai

Pilkasis erelis žuvininkas

Klausimai ir atsakymai

K: Kur yra Šuklafantos nacionalinis parkas?

A: Šuklafantos nacionalinis parkas yra Nepale, Tolimųjų vakarų regiono Terai regione.

K: Kokio tipo reljefas yra šiame nacionaliniame parke?

A: Teritoriją dengia atviros pievos, miškai, upių vagos ir tropinės pelkės.

K: Koks šio nacionalinio parko aukščio diapazonas?

A: Šio nacionalinio parko aukščio diapazonas yra nuo 174 iki 1386 m (nuo 571 iki 4547 pėdų).

K: Kada šis nacionalinis parkas buvo įsteigtas kaip karališkasis laukinės gamtos rezervatas?

A: Jis buvo įsteigtas 1976 m. kaip Karališkasis Šuklafantos laukinės gamtos rezervatas.

K: Kas sudaro rytinę šio nacionalinio parko ribą?

A: Rytinę šio nacionalinio parko ribą sudaro Syali upė.

K: Kokio dydžio yra Kišanpuro laukinės gamtos draustinis?

A: Kišanpuro laukinės gamtos draustinis užima 439 km2 (169 kv. mylių) plotą.

K: Kokiam ekoregionui priklauso šis draustinis?

A: Jis priklauso Terai-Duar savanų ir pievų ekoregionui.