Kalbos garsų kaita: apibrėžimas, pavyzdžiai ir pasekmės

Sužinokite, kas yra kalbos garsų kaita, jos pavyzdžiai (pvz. Didysis balsių pokytis) ir pasekmės rašybai, tarmėms bei kalbų vystymuisi.

Autorius: Leandro Alegsa

Kalbos garsų kaita – tai procesas, kai kalbos garsai (fonemos arba jų realizacijos) per laiką keičiasi: jie artikuliuojami kitaip, susilieja arba išsiskiria, kinta jų ilgis ar tonas. Garsų kaita vyksta dėl įvairių priežasčių: kalbų ir tarmių sąlyčio, socialinių pokyčių, supaprastinimo komunikacijos metu, arba dėl vidinių kalbos sistemai būdingų dėsningumų. Kadangi skirtingų žmonių grupės bendrauja tarpusavyje, jų tarimai gali įtakoti vienas kitą, todėl kalbos ilgainiui skamba kitaip negu anksčiau. Kai kuriems pokyčiams reikia šimtmečių, kitų – kelių kartų.

Kas vyksta garsų kaitos metu

Garsų kaitos pasekmė gali būti:

  • sujungimai (mergers) – du anksčiau skirtingi garsai tampa nebeatskiriami (pvz., kai skamba vienodai);
  • išskyrimai (splits) – vienas garsas su laiku padalijamas į kelis naujus garsus;
  • lenicija ir forticija – susilpnėjimas (pvz., sustabarėjusių priebalsių zyzimas ar jų praradimas) arba sustiprėjimas (stiprėjanti artikuliacija);
  • palatalizacija – priebalsio kaita dėl šalia esančio priebalsio ar balsio (dažnai susijusi su /i/ ar /j/);
  • balsių poslinkiai – ilgėjimas, trumpėjimas, tarpinės pozicijos užpildymas arba grandininiai pokyčiai (chain shifts), kai visi balsiai „slinka“ savo tarpusavio padėtyse).

Mechanizmai ir pobūdžiai

Garsų kaitą nagrinėja istorinė fonologija. Svarbios idėjos:

  • reguliarumas – daug garsų kaitų vyksta pagal tam tikras taisykles, taikomas tam tikroms fonetinėms aplinkybėms; Neogramatinė teorija teigė, kad garso pokyčiai yra beveik be išimčių, tačiau analoginiai procesai ir skolinimasis gali sukurti išimtis;
  • sąlygotas vs. nesąlygotas – kai kurie pokyčiai vyksta tik tam tikroje fonetinėje aplinkoje (pvz., balsio įtakoje), kiti yra laisvi (spread);
  • sociolingvistiniai veiksniai – socialinė klasė, amžius, identitetas ir migracija gali pagreitinti arba kanalizuoti pokyčius;
  • kalbų kontaktas – skolinimasis, dvikalbystė ir kampuotis tarpusavyje gali sukelti garsų perėmimą ir adaptaciją.

Pavyzdžiai

Anglų kalbos garsų kaitos iškiliausias pavyzdys – Didysis balsių pokytis, kai viduriniosios anglų kalbos ilgieji balsiai (long vowels) per kelis šimtmečius pasikeitė į tuos, kuriuos girdime dabartinėje anglų leksikoje. Dėl to anglų rašyba išliko daugelyje atvejų konservatyvi, todėl rašyba neatitinka tiesiogiai šnekamosios kalbos tarimo.

Platesnis istorinis pavyzdys – germanų priebalsių kaita, žinoma kaip Grimm'o dėsnis: tam tikri indoeuropietiški priebalsiai sistemingai kito, formuodami germanų kalbų priebalsių sistemą. Tai rodo, kaip vienas platus, reguliarus priebalsių poslinkis gali pakeisti daugelio žodžių garsinę struktūrą.

Dar vienas morfologiškai svarbus procesas – i-mutation arba umlaut, kuris senovės germanų kalbose paveikė balsių kokybę ir vėliau atsispindėjo žodžių sistemose (pvz., angl. foot → feet tipas reiškiniams, kuriems anksčiau turėjo įtakos ateinantis i-garsas).

Kitas, mažesnio masto, bet reikšmingas pokytis daugelyje anglų dialektų yra cot-caught susijungimas, kai žodžiai su žemesniais galiniais balsiais, pavyzdžiui, cot ir caught, tam tikrų anglų kalbos dialektų gimtakalbiams skamba vienodai.

Dar paminėtina balsių redukcija ar centrinimas daugelyje kalbų (pvz., silpnoji balsė tarime tampa švaresnis už balsį), taip pat priebalsių praradimas galūnėse (pvz., prancūzų kalboje istorinis terminalinis -s daugelyje atvejų pranyko tarime).

Rašyba ir garsų kaitos pasekmės

Rašybos sistemos, kurios nesikeičia kartu su kalbos garsų pokyčiais, dažnai tampa mažiau fonetiškos ir sunkesnės išmokti skaityti bei tarti teisingai. Tokios iškastinės (conservative) rašybos sistemos paminėtos tekste – anglų, prancūzų, mongolų ir tajų kalbos – per pastaruosius kelis šimtus metų rašyboje išliko gana stabilios, nors šnekamoji kalba pasikeitė. Priešingai, kai rašyba keičiama arba reformuojama kartu su tarimu, mokytis skaityti dažnai lengviau; tokių pavyzdžių yra japonų, turkų (žymiai pertvarkyta rašyba XX a.) ir vokiečių (kurių rašyba taip pat patyrė reformas).

Pasekmės kalbų ir visuomenės lygiu

  • Garsų kaita gali mažinti arba didinti tarpusavio suprantamumą tarp dialektų ir kartų, skatinti naujų dialektų arba net naujų kalbų susidarymą;
  • Ji veikia žodyno paveldą, morfologiją (pvz., pluralų formų susidarymą) ir sintaksę netiesiogiai per analogiją;
  • Stabilios rašybos ir kintantis tartinys gali sudaryti kliūtis užsieniečiams mokytis kalbos ir net jaunimui – gali kilti neatitikimų tarp rašomųjų ir tariamų formų;
  • Kalbų istorikai ir lingvistai remiasi garsų kaitos ženklais rekonstruodami protėvių kalbas ir suprasdami kalbų giminystes.

Kaip garsų kaitą tiria mokslas

Tyrimai naudoja:

  • komparatyvinę metodiką – lyginant giminingų kalbų žodžius ir rekonstruktuojant bendrą protėvį;
  • istorinius tekstus ir rašytinius šaltinius – siekiant sekti, kada ir kaip pasikeitė tarimas;
  • akustinius ir eksperimentinius metodus – fonoakustinei analizės ir tarminiams tyrimams;
  • sociolingvistinius tyrimus – stebint, kaip vartotojų socialinės charakteristikos susijusios su pokyčiais.

Praktiniai patarimai

Kalbos besimokantiesiems verta žinoti, kad:

  • rašyba nebūtinai atspindi dabartinį tarimą – ypač anglų ir prancūzų kalbose;
  • kartais smulkūs tarimo skirtumai tarp regionų yra natūralūs ir nekeičia bendro suprantamumo;
  • supratimas apie garsų kaitą padeda geriau suvokti žodžių istoriją, etimologiją ir dialektinį raidą.

Apibendrinant – kalbos garsų kaita yra nuolatinis, daugialypis procesas, veikiamas fonetinių, morfologinių, sociokultūrinių ir kontaktinių veiksnių. Ji formuoja kalbų skambesį, rašybos ir tarimo santykį bei kalbų įvairovę, kurią stebime šiandien.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra garsų kaita kalboje?


Atsakymas: Garsų kaita kalboje yra tada, kai kalbos garsai laikui bėgant istorinėje kalbotyroje ima skirtis.

K: Kaip tai vyksta?


Atsakymas: Taip atsitinka, kai skirtingų kalbų ar tarmių žmonės dažnai kalbasi tarpusavyje ir jų kalbėjimo būdas tampa panašesnis į kitų kalbėjimo būdą.

K: Koks yra garsų kaitos anglų kalboje pavyzdys?


A: Anglų kalbos garsų kaitos pavyzdys yra Didžioji balsių kaita, kai visi ilgųjų balsių garsai vidurinėje anglų kalboje pasikeitė į dabartinius.

K: Kokias rašybos sistemas mokiniams sunkiau išmokti skaityti?


Atsakymas: Dažnai sunkiau išmokti skaityti, jei rašybos sistemos nesikeičia kartu su kalbos garsų pokyčiais. Tai tokios rašybos sistemos kaip anglų, prancūzų, mongolų ir tajų kalbos.

K: Kokias rašybos sistemas besimokantiesiems lengviau išmokti skaityti?


A: Dažnai besimokantiesiems lengviau išmokti skaityti rašybos sistemas, kurios keičiasi kartu su garsų pokyčiais. Tai tokios kalbos kaip japonų, turkų ir vokiečių.

K: Koks yra nedidelio garsų pokyčio pavyzdys daugelyje anglų kalbos tarmių?


A: Mažo garsų poslinkio daugelyje anglų kalbos tarmių pavyzdys yra cot-caught junginys, kai žodžiai su apatiniais galiniais balsais, pavyzdžiui, cot ir caught, skamba visiškai vienodai ir tam tikrų tarmių gimtakalbiai juos taria be jokio skirtumo.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3