Daugiau informacijos apie gyvūnus galima rasti svetainėje sponge
Kempinė yra įrankis, naudojamas valyti, plauti arba sugerinti skysčius. Tradiciškai kempinės gaminamos iš dviejų pagrindinių tipų medžiagų: natūralios (gyvūninės) kempinės, kurios yra sudarytos iš tam tikrų jūrinių bestuburių skeletų, ir dirbtinės kempinės, pagamintos iš sintetinių medžiagų, pvz., poliuretano. Kempinėlė turi daug porų arba skylių — todėl ji gerai sugeria skystį ir leidžia mechaniškai pašalinti nešvarumus.
Kas yra natūrali (gyvūninė) kempinė?
Natūralios kempinės — tai tam tikrų jūrų bestuburių, dažniausiai Demospongiae (Demosponges) klasės, skeletai. Šios kempinės sudarytos iš balastinių skaidulų (spongino) ir porų sistemos, kuri leidžia joms būti minkštoms, elastingoms ir labai sugeriančioms.
- Užgavimas ir apdorojimas: natūralių kempinių gaudymas vyksta jūroje arba jūrų ūkiuose, po to kempinės valomos, balinamos ir apdorojamos, kad tiktų naudoti kaip vonios ar valymo kempinės.
- Naudojimas: dažnai naudojamos vonioje, kosmetikoje, meninėje tapyboje ir švelniam paviršių valymui, kur reikalinga minkšta, nebraižanti medžiaga.
- Pliusai: biodegraduojamos, švelnios odai, natūrali išvaizda ir struktūra.
- Minusai ir tvarumas: per didelis gaudymas gali pakenkti vietinėms ekosistemoms; todėl verta rinktis kempines iš atsakingų šaltinių.
· 
Dirbtinė kempinė, pagaminta iš poliuretano
Kas yra dirbtinė kempinė?
Dirbtinės kempinės dažniausiai gaminamos iš poliuretano putų, celuliozės arba specialių putų (pvz., melamino putų, naudojamų „magic eraser“ tipo kempinėms). Jos būna įvairaus tankio ir struktūros: vienos skirtos indams, kitos — voniai arba intensyviam valymui.
- Privalumai: pigesnės, vienodos kokybės, atsparios tam tikroms cheminėms medžiagoms, galima gaminti specialiai abrazyvias arba itin minkštas kempines.
- Trūkumai: daug sintetinių kempinių nėra biologiškai skaidomos ir gali prisidėti prie plastiko atliekų; kai kurios (pvz., melamino) gali greitai susidėvėti arba braižyti jautresnius paviršius.
· 
Dirbtinės kempinės vaizdas iš arti
Kaip pasirinkti tinkamą kempinę?
- Skirtas naudojimas: vonios kempinė — minkšta ir švelni; indų kempinė — tvirtesnė, gali turėti abrazyvų sluoksnį; valymo kempinė — pagaminta iš tvirto sintetinio mišinio.
- Medžiaga: natūrali kempinė tinka odai ir yra ekologiškesnė; celuliozės kempinė — natūrali ir biologiškai skaidoma; poliuretano kempinė — ilgaamžė, bet nebiologiškai skaidoma.
- Tankis ir dydis: tankesnės kempinės ilgiau tarnauja ir geriau valosi; mažesnės gali būti tinkamesnės smulkiems darbams.
· 
Natūrali kempinė. Tai kempinės iš Demosponges kempinės skeletas.
Priežiūra ir higiena
Kempinės yra linkusios kaupti bakterijas, jei jos ilgai lieka drėgnos. Štai keli paprasti patarimai:
- Po naudojimo gerai išskalaukite ir išgręžkite kempinę, palikite išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje.
- Periodiškai dezinfekuokite: panardinkite karštame vandenyje, naudokite acto tirpalą arba nedidelį kiekį baliklio (atsargiai, laikykitės instrukcijų), arba kaitinkite šlapias kempines mikrobangų krosnelėje ~1 minutę (tik kempines be metalinių dalių ir tik jei gamintojas leidžia).
- Keiskite kempinę reguliariai: vonios kempinė — kas kelias savaites ar pagal naudojimą; indų kempinė — kas 1–4 savaites, priklausomai nuo dėmių ir kvapo.
- Atminkite, kad natūralios kempinės elgiasi kitaip nei sintetinės — jas taip pat reikia džiovinti ir retkarčiais dezinfekuoti.
Saugos ir aplinkosaugos aspektai
Jei rūpi aplinka, verta žinoti skirtumus:
- Natūralios kempinės: biodegraduojamos, bet tikros natūralios kempinės kilmė turi būti atsakinga — rinkitės pažymėtas arba reguliuojamas tiekimo grandines, kad būtų išvengta pergaudymo.
- Sintetinės kempinės: ilgaamžės ir funkcionalesnės kai kuriuose darbuose, tačiau jos gali prisidėti prie plastiko atliekų; kai kurios gali skleisti mikroplastiką skalaujant ar trinant.
- Alternatyvos: loofah (augalinės kilmės), celuliozės kempinės, silikoninės kempinėlės ir kietesnės šepetėlių formos — visi variantai turi savo privalumų ir trūkumų.
Trumpa istorija ir papildomas panaudojimas
Kempinės naudojamos tūkstančius metų — tiek kaip vonios reikmenys, tiek kaip valymo priemonės. Be įprastų buities funkcijų, kempinės plačiai taikomos mene (įspaudai, faktūros), automobilių priežiūroje, medicinoje (tam tikros medicininės kempinės) ir pramonėje (sugeriamosios kempinės, filtrai).
Trumpas santrauka
- Kempinė gali būti natūrali (gyvūninė) arba dirbtinė (sintetinė).
- Natūralios kempinės — švelnios ir biodegraduojamos, bet reikalauja atsakingo tiekimo.
- Dirbtinės kempinės — universalios ir pigesnės, tačiau mažiau draugiškos aplinkai.
- Rūpinkitės higiena: reguliariai skalaukite, dezinfekuokite ir keiskite kempines.
Jei norite, galiu parašyti trumpą pirkimo gaires konkrečiai naudojimo sričiai (pvz., indams, voniai arba valymui), arba nurodyti, kaip saugiai dezinfekuoti konkrečią kempinių rūšį.