Stopanska rijeka (taip pat minima kaip Stopanski arba Stopanski potok, vietiniuose šaltiniuose — Burča) yra dešinysis Vrbanjos upės intakas Kotoro-Varošo savivaldybėje, Šipragės vietos bendruomenėje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ji prasideda į šiaurės rytus nuo Stopanio kaimo, susidarydama iš Subanj upelio (apie 1100 m) ir Pečano šaltinio (apie 1000 m), tarp Pirevište (šiaurės vakaruose, 1042 m) ir Lepenicos (pietryčiuose, 1016 m) aukštumų.
Viršutiniame upelio ruože ji dažniausiai vadinama Burča, pagal to paties pavadinimo kaimą, pro kurį teka Buračka. Vietinis ir geografinis pavadinimas Stopanska siejamas su sąsiauriu po viena iš Lepenicos viršūnių (807 m), kurio apylinkėse susiformuoja upės tėkmė ir slėnis.
Upė teka iš pradžių šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi (kaip Burča), vėliau, įgaudama daugiau vandens ir susijungusi su keliomis mažesnėmis šaltinių atkarpomis, jau kaip Stopanska pasuka į šiaurės vakarus ir teka iki Stopano kaimo. Netoli Stopano ji sudaro pietvakarių lanką ir įteka į Vrbanją ties Todorovici kaimu, esančiu apie 460 m aukštyje.
Hidrologija ir kraštovaizdis
Stopanska upė teka per kalnuotą, miškingą reljefą, kurio status nusako kalkinės ir uolėtos atkarpos, siauri slėniai ir kirtimai, skirti ganykloms bei medienos iškrovimui. Upės baseine dominuoja kalnų žemė, tad sezoniniai vandens lygio svyravimai — dažni: pavasarį dėl sniego tirpsmo ir po gausesnių liūčių vanduo pakyla, o vasarą, šiltesniais ir sausesniais periodais, tėkmė susilpnėja.
Kultūra, istorija ir panaudojimas
Iki XX a. septintojo dešimtmečio Stopanska upėje, jos upeliuose ir intakuose veikė 12 vandens malūnų. Šie malūnai liudija tradicinį vietos gyventojų gyvenimo būdą — vietovė ilgą laiką rėmėsi smulkia agrikultūra, vietinių pasėlių apdirbimu ir savarankišku maisto gaminimu. Nors dauguma malūnų dabar nebeveikia, jų liekanos tebėra peizažo dalis ir atminties ženklai.
Vietos gyventojai upę naudojo ir naudoja vandens telkiniams, mažoms drėkinimo reikmėms, gyvulių ganykloms ir vietinei pramonei. Upės slėnis taip pat svarbus medžioklei, miškų ūkiui ir sezoniniam turistiniam lankymuisi — žygiams, fiskavimui ir gamtos stebėjimui.
Gamtinė vertė ir apsauga
Stopanska upė ir jos aplinkiniai miškai turi reikšmingą biologinę įvairovę: čia auga įvairūs lapuočiai ir spygliuočiai, gyvena mažesni žinduoliai, paukščiai ir vabzdžiai, o upėje galima rasti vietinių žuvų populiacijų. Nors apie oficialią apsaugą specifinių duomenų šiame tekste neaprašoma, upės slėnis turi vertę kaip regioninis ekologinis koridorius ir vietos bendruomenės gamtinių išteklių šaltinis.
Prieinamumas
Stopanska upė yra pasiekiama per vietinius keliukus ir pėsčiųjų takus, kuriuos naudoja vietiniai gyventojai bei turistai. Aplinkinė infrastruktūra yra ribota: kaimai ir sodybos aptarnauja savo poreikius, tačiau lankytojams patartina pasiruošti — turėti tinkamą aprangą, maistą ir žemėlapį bei gerbti privatų turtą ir gamtą.
Apibendrinant, Stopanska (Burča) yra mažesnė, bet kraštovaizdžiui ir vietos bendruomenei svarbi upė, kurią reiškia jos kalninis šaltinių pobūdis, tradicinė žmogaus ir gamtos sąveika bei kultūrinis palikimas.