Sundarbanų nacionalinis parkas (Vakarų Bengalija, Indija) — mangrovės ir tigrai
Sunderbano nacionalinis parkas yra nacionalinis parkas, tigrų rezervatas ir biosferos rezervatas Sunderbano deltoje. Jis yra Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje. Šią teritoriją tankiai dengia mangrovių miškai — tarp svarbiausių medžių rūšių ypač žinoma Sundari (Heritiera fomes), nuo kurios kilęs ir parko pavadinimas. Tai vienas didžiausių bengališkųjų tigrų rezervatų; šioje unikalioje ekosistemoje tigrai prisitaikė gyventi ir medžioti sūriavandeniame mangroviniame kraštovaizdyje. Čia taip pat gyvena daugybė paukščių, roplių ir bestuburių rūšių, tarp jų ir sūriavandenis krokodilas. 1984 m. gegužės 4 d. jis tapo nacionaliniu parku.
Geografija ir hidrologija
Sunderbanų delta susidarė Gango, Brahmaputros ir jų intakų nuosėdoms kauptis; deltoje teka kelios pagrindinės upės ir daugybė kanalų, sudarančių tankų kanalų tinklą. Visos jos teka į pietus jūros link. Pakrantės zonoje yra plačios dumblynų ir pelkių juostos — tai idealios sąlygos mangrovėms, kurios stabilizuoja krantus, sulaiko nuosėdas ir veikia kaip natūrali audrų bei potvynių apsauga.
Augalija ir gyvūnija
Mangrovės čia sukuria daugiasluoksnę, drėgną aplinką, kurioje randasi tiek specializuotų mangrovinių augalų, tiek plačiai paplitusių pelkinių augalų. Be bengališkojo tigro ir sūriavandenių krokodilų, regione sutinkami salų ir pakrančių paukščiai (pvz., gervės, kormoranai, žuvėdros), varliagyviai, įvairūs ropliai, vėžiagyviai ir gausybė bestuburių. Mangrovės vaidina svarbų vaidmenį kaip jauniklių veisimosi buveinė žuvims, o taip pat kaip maisto ir prieglobstis įvairioms rūšims.
Žmogus, grėsmės ir apsauga
Sunderbano ekosistema susiduria su daugeliu grėsmių: nelegalus brakonieriavimas, buveinių nykimas dėl žemės naudojimo pokyčių ir akvakultūros, klimato kaitos poveikis (pakylančio jūros lygio ir dažnesniais bei intensyvesniais ciklonais), druskingumo didėjimas ir žmonių bei laukinių gyvūnų konfliktai. Dėl šių priežasčių regione vykdomos įvairios apsaugos priemonės: parko administracija organizuoja patrulius ir kovą su brakonieriais, vykdomi atkuriamieji sodinimai, įgyvendinamos bendruomenių paramos bei alternatyvių pragyvenimo šaltinių programos, taip pat stebima tigro populiacija ir kitų svarbių rūšių būklė.
Turizmas ir lankymasis
Sunderbanų nacionalinis parkas pritraukia lankytojus, norinčius pamatyti unikalias mangroves, stebėti paukščius ir, saugiu atstumu, vietinę laukinę gamtą. Daug ekskursijų vyksta laivais arba valtimis per tinklą kanalų; yra pažintinių takų, stebėjimo bokštelių ir informaciniai centrai. Svarbu laikytis parko taisyklių: lankymasis dažnai reikalauja leidimų, gido ar apsaugos priemonių, taip pat būtina gerbti vietinės aplinkos ir gyvūnijos poreikius, nepalikti šiukšlių ir neblikinti gyvūnų.
Reikšmė ir ateitis
Sunderbano nacionalinis parkas yra ekologinės ir kultūrinės svarbos vieta: mangrovės padeda saugoti užliejamus krantus ir veikia kaip anglies kaupimo rezervuaras, o biologinė įvairovė turi pasaulinę reikšmę. Ateityje parko valdymo iššūkiai – derinti gamtos apsaugą su vietinių bendruomenių socialinėmis ir ekonominėmis reikmėmis bei prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Sėkminga apsauga reikalauja koordinuotų veiksmų tarp valdžios institucijų, mokslininkų ir vietos gyventojų.
Praktiniai patarimai lankytojams: planuokite kelionę su akredituotu gidu, pasidomėkite reikalaujamais leidimais, gerbkite parko taisykles ir pasiruoškite permainingam klimatui (karštis, drėgmė, galimi potvyniai). Tokiu būdu lankymas gali būti saugus ir tausojantis unikalią Sunderbanų gamtą.
Flora
Sundarbanso mangrovių augmenijoje auga 64 augalų rūšys. Jos gali atlaikyti estuarines sąlygas ir didelį druskos kiekį. Balandžio ir gegužės mėnesiais galima pamatyti liepsnojančius raudonus genvos (Excoecaria agallocha) lapus, į krabus panašius raudonus kankros (Bruguiera gymnorrhiza) žiedus ir geltonus khalsi (Aegiceras corniculatum) žiedus. Kiti parke dažniausiai aptinkami augalai ir medžiai: dhundal (arba patrankų kamuolys, Xylocarpus granatum), passur (Xylocarpus mekongensis), garjan (Rhizophora spp.), sundari (Heritiera fomes) ir goran (Ceriops decandra).
Fauna
Sundarbanso miške gyvena daugiau kaip 400 tigrų. Karališkieji bengališkieji tigrai turi unikalią savybę plaukioti sūriame vandenyje. Jie garsėja savo žmogėdriškais polinkiais. Lapkričio-vasario mėn. tigrus galima pamatyti ant upės krantų deginantis.
Be bengališkojo tigro, čia taip pat gyvena daugybė žvejybinių kačių, leopardinių kačių, makakų, laukinių šernų, Indijos pilkųjų mangustų, lapių, džiunglių kačių, skraidančių lapių, pangolinų, čitalų.
Paukščiai
Šiame regione dažniausiai aptinkami šie paukščiai: raudonosios džiunglės, dėmėtieji pelikanai, didieji garniai, kormoranai, jūrinės antys, paprastieji zylės, sėjamieji sakalai, kikiliai, šiauriniai tilvikai ir švilpikai.
Gyvenimas vandenyje
Kai kurios parke aptinkamos žuvys ir varliagyviai: pjūklažuvės, sviestžuvės, elektrinės rajos, sidabriniai karpiai, žvaigždėtosios žuvys, paprastieji karpiai, karališkieji krabai, krevetės, krevetės, gandžiniai delfinai, šokinėjančios varlės, paprastosios rupūžės ir medinės varlės.
Ropliai
Sundarbano nacionaliniame parke taip pat gyvena daug roplių, įskaitant estuarinius krokodilus, chameleonus, monitorinius driežus, vėžlius, įskaitant Olive Ridley, Hawksbill ir žaliuosius vėžlius. Gyvatės - pitonai, karališkosios kobros, žiurkėnų gyvatės, Russelio vipetai, šunų veidą turinčios vandens gyvatės, šachmatinės kregždės ir paprastieji kraitai.
Nykstančios rūšys
Sundarbane gyvena šios nykstančios rūšys: karališkasis bengališkasis tigras, sūriavandenis krokodilas, upinis vėžlys, Alyvinis vėžlys, Gangetinis delfinas, žemės vėžlys, balinis vėžlys ir mangrovių podukra.
Ekosistema
2001 m. Sunderbanas tapo biosferos rezervatu. Ekosistema pripažinta UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" (MAB) dalimi.
Galerija
·
Sundarbane pastebėtas melsvasis karališkasis žuvėdra
·
Krokodilas Sundarbane
Susiję puslapiai
- Indijos pasaulio paveldo objektų sąrašas