Uraganas Vilma (2005) — meteorologinė istorija ir rekordinis stiprumas

Formulavimas

Uragano "Vilma" kilmė yra sudėtinga. Antrąją spalio savaitę virš didžiosios Karibų jūros dalies susiformavo neįprastai didelė, į musonus panaši žemutinio lygio cirkuliacija ir didelė sutrikdytų orų sritis. Sistema sustiprėjo dėl difluencijos - skysčio judėjimo greičio - iš aukštesnio lygio žemumos pietvakarių Atlante. Iki spalio 13 d. apie 150 mylių (240 km) į pietryčius nuo Jamaikos susidarė ir išsilaikė plati žemo slėgio sritis, kuriai galbūt padėjo tuo metu per šią teritoriją perėjusios tropinės bangos. Konvekcija sustiprėjo ir tapo šiek tiek geriau organizuota, nors viršutinio lygio vėjo šlytis iš pradžių stabdė plėtrą. Sistema judėjo į vakarus, o spalio 14 d. pradžioje konvekcija tapo labiau koncentruota ir šiek tiek geriau organizuota, nes šiek tiek sumažėjo viršutinio lygio vėjo kirpimas.

Vėliau, spalio 14 d., sistema tapo kur kas geriau organizuota, vis dažniau kilo liūčių ir perkūnijų aktyvumas, nes sąlygos atmosferos viršutiniuose sluoksniuose tapo kur kas palankesnės. Tuomet Nacionalinis uraganų centras pirmą kartą pareiškė, kad šioje teritorijoje gali išsivystyti tropinė depresija. Spalio 15 d. buvo pradėta klasifikuoti Dvorak klasifikacija. Sistema toliau organizavosi, o Nacionalinis uraganų centras pažymėjo, kad sistema galiausiai gali tapti uraganu. Spalio 15 d. pabaigoje paviršinė cirkuliacija tapo pakankamai aiškiai išreikšta, su pakankamai organizuota gilia konvekcija, kad Nacionalinis uraganų centras galėtų ją pavadinti dvidešimt ketvirtąja tropine depresija, kai ji buvo apie 220 mylių (345 km) į rytus ir pietryčius nuo Didžiojo Kaimano.

Depresija lėtai judėjo į vakarus, o tai lėmė silpnos nukreipiamosios srovės, kurias sukėlė į šiaurę nuo jos per Meksikos įlanką besidriekianti aukšto slėgio sistema. Iš pradžių cirkuliacijos centras buvo platus, be apibrėžto vidinio branduolio; prognozuotojas Liksionas Avila pastebėjo: "Minimalaus slėgio sritis galėjo būti bet kurioje vietoje per 60 mylių (95 km) nuo jos [pradinės patariamosios padėties]". Iš pradžių buvo prognozuojama, kad atogrąžų depresija, prieš pasukdama į šiaurę, dreifuos vakarų-pietvakarių kryptimi; po 120 valandų nuo prognozės paskelbimo buvo prognozuojama, kad sistema bus apie 80 mylių (130 km) į pietus nuo Jaunimo salos kaip 105 mylių per valandą (170 km/h) uraganas. Tačiau Nacionalinis uraganų centras pirmojoje rekomendacijoje dėl depresijos pažymėjo, kad yra "visi požymiai, jog po 3-5 dienų Karibų jūros šiaurės vakaruose gali kilti pavojingas uraganas". Taip nutiko dėl to, kad depresija buvo labai idealioje vystymuisi aplinkoje, konkrečiai - maža vėjo slinktis ir labai šilta vandens temperatūra.

Dvidešimt ketvirtoji atogrąžų depresija slinko į pietvakarius, ji nuolat organizavosi; spalio 16 d. pradžioje lietaus juostos ėmė pamažu konsoliduotis, o virš depresijos susiformavo didelis viršutinio lygio anticiklonas. Nors gilios konvekcijos ir juostų požymiai stiprėjo, tačiau sausas oras viduriniame lygyje iš šiaurės neleido smarkiai susiorganizuoti, ir konvekcija suskilo į dvi pagrindines sritis. Paviršiniai plūdurų pranešimai rodė, kad dėl didelio dydžio sistema nesugebėjo sustiprėti ir peržengti tropinės depresijos statuso, nors Nacionalinio uraganų centro Tropinių reiškinių analizės ir prognozių skyrius bei Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Palydovinės analizės skyrius jai suteikė tropinės audros stiprumo Dvorako klasifikaciją. Tęsiant žvalgomuosius skrydžius buvo pranešta apie didžiausius maždaug 30 mylių per valandą (50 km/val.) vėjus.

Didžiausias stiprumas

Spalio 17 d. anksti ryte išorinės lietaus juostos, kurios anksčiau kontroliavo ciklono struktūrą, išsisklaidė, o netoli centro ir į pietus nuo jo išsivystė gili konvekcija. Kompiuteriniai modeliai prognozavo nuolatinį stiprėjimą depresijai judant į vakarus, kol ji pasisuko į šiaurę. Iš intensyvumo modelių Geofizinių skysčių dinamikos laboratorija prognozavo 135 mph (215 km/h) intensyvumą per 36 valandas, kitos prognozės buvo konservatyvesnės. Į pietus nuo centro toliau vystėsi gili konvekcija, o spalio 17 d. 06:00 UTC depresija sustiprėjo iki atogrąžų audros "Vilma", būdama apie 200 mylių (320 km) į pietryčius nuo Didžiųjų Kaimanų. Nacionalinis uraganų centras iškart po to, kai tapo tropine audra, prognozavo, kad "Vilma" judės vakarų-šiaurės vakarų kryptimi ir pasieks 105 mylių per valandą (170 km/val.) greitį, kol pasieks Jukatano pusiasalio šiaurės rytinę dalį. Audra toliau slinko į pietvakarius, o gili konvekcija nusidriekė netoli centro. Nacionalinio uraganų centro prognozuotojas Džeimsas Franklinas (James Franklin) sakė: "Pasitikėjimas vėlesniais [prognozuojamo kelio] intervalais buvo neįprastai mažas", nes kompiuteriniai modeliai labai skyrėsi. Spalio 17 d. vėlai vakare "Uraganų medžiotojų" skrydžio į Vilmą metu užfiksuotas 50 mylių per valandą (80 km/h) vėjas, tačiau neįprastai žemas slėgis - 989 mbar (29,21 inHg), kuris labiau būdingas minimaliam uraganui. Taip atsitiko dėl to, kad visame regione buvo daug neįprastai žemo slėgio, todėl slėgio gradientas buvo mažesnis, o vėjai silpnesni. Konvekcija toliau plėtėsi netoli centro ir tapo daug simetriškesnė.

Spalio 18 d. atogrąžų audra "Wilma" pradėjo suktis į vakarus-šiaurės vakarus, o jos metu susiformavo nedidelė, nutrūkstanti ir nelygi akis bei vidutinio lygio akis. Ji ir toliau stiprėjo, o spalio 18 d. 1200 UTC Vilma sustiprėjo iki pirmos kategorijos uragano, būdama maždaug už 225 mylių (360 km) į pietryčius nuo Didžiojo Kaimano. Netrukus po to, kai pasiekė uragano stiprumą, uraganas ėmė sprogstamai gilėti, po to susidarė 9 mylių (14 km) skersmens "skylės" akis. Šią mažą akį supo gilios konvekcijos žiedas, o debesų viršūnės temperatūra siekė apie -125 °F (-87 °C).

Spalio 19 d. pradžioje "Vilma" įgijo didžiojo uragano statusą ir toliau sparčiai stiprėjo, o 6.00 val. UTC didžiausias nuolatinis audros vėjas pasiekė 170 mylių per valandą (275 km/val.), todėl pagal Saffiro-Simpsono uraganų skalę "Vilma" tapo pavojingu penktos kategorijos uraganu. Vos per 24 valandas Vilma sustiprėjo nuo 70 mylių per valandą (110 km/h) tropinės audros iki 175 mylių per valandą (280 km/h) penktos kategorijos uragano, o tokio įvykio Atlanto uraganui dar nėra buvę. Akis toliau mažėjo iki maždaug 5 km skersmens - mažiausio žinomo Atlanto uragano akies skersmens, o spalio 19 d. 1200 UTC Wilma pasiekė didžiausią 185 mph (300 km/h) vėjo greitį. Nuo 0000 iki 0600 UTC centrinis slėgis greitai nukrito 54 mbar (1,65 inHg).

8.00 val. UTC uraganų medžiotojų skrydžio metu netoli itin mažos akies centro esančiame dropsonde užfiksuotas mažiausias centrinis slėgis - 884 mbar (26,10 inHg). Kadangi dropsonde nepasiekė ramaus vėjo centre, slėgis buvo įvertintas 882 mbar (26,05 inHg) - mažiausias užfiksuotas slėgis Atlanto uragane. Uraganų medžiotojams palikus uraganą slėgis toliau mažėjo, todėl gali būti, kad slėgis buvo šiek tiek žemesnis. Operatyviniais duomenimis, didžiausias intensyvumas buvo apie 175 mph (280 km/h). Didžiausio intensyvumo metu uragano stiprumo vėjai siekė tik 50 mylių (85 km) nuo nedidelio "Vilmos" centro, o atogrąžų audros stiprumo vėjai siekė tik apie 160 mylių (260 km).

Pirmasis išlipimas į krantą

Netrukus po to, kai pasiekė didžiausią intensyvumą, aplink akį esančios šalčiausios debesų viršūnės šiek tiek atšilo ir pradėjo formuotis išorinė akies siena, o tai reiškia, kad vyko akies sienos keitimo ciklas. Spalio 19 d. vėlai vakare uragano "Wilma" vėjas sumažėjo iki 260 km/h, nes vidinė 5 mylių (8 km) pločio akis susilpnėjo, o vėjo laukas išsiplėtė. Spalio 20 d. pradžioje uraganas susilpnėjo iki 4 kategorijos, kai maža vidinė akis išsisklaidė, o naująja akimi tapo 45 mylių pločio išorinė akies siena. Tuo metu slėgis siekė 892 mbar (26,34 inHg) - mažiausią žinomą ketvirtos kategorijos uragano slėgį, o pasukusi į šiaurės vakarus "Vilma" išlaikė didelę akies sieną. Iš pradžių buvo prognozuojama, kad uraganas vėl sustiprės ir taps penktos kategorijos uraganu, o viena prognozė numatė, kad jis pasieks sausumą Jukatano pusiasalyje ir jo vėjo greitis sieks 165 mylių per valandą (265 km/h), nors Vilma išliko stiprus ketvirtos kategorijos uraganas, nes judėjo į šiaurės vakarus.

Valdomosios srovės išliko silpnos, nors kelios įdubos susilpnino aukšto slėgio sistemą Meksikos įlankoje, todėl ji pasisuko į šiaurės šiaurės vakarus. Aplinkos sąlygos išliko palankios, o spalio 21 d. pradžioje akys tapo ryškesnės. Spalio 21 d. apie 2145 UTC Vilma pasiekė sausumą Kozumelio saloje, vėjo greitis siekė 150 mylių per valandą (240 km/h). Toliau judėdama į šiaurės vakarus ji šiek tiek susilpnėjo ir spalio 22 d. 0330 UTC netoli Puerto Moreloso pasiekė Meksikos žemyninę dalį, kur vėjo greitis siekė 135 mph (215 km/h), o gūsiai - iki 170 mph (270 km/h).

Antrasis išlipimas į krantą ir žūtis

Spalio 22 d. į šiaurę nuo "Wilma" esantis vidutinio lygio keteros kalnagūbris vėliau išsisklaidė ir uraganas judėjo į šiaurę per Jukatano pusiasalio šiaurės rytus. Uraganui judant tolyn į šalies gilumą, akis užsipildė debesimis, nes giliausia konvekcija ėmė šilti, o vėjai pamažu silpnėjo jam kylant virš sausumos. Praėjus maždaug 26 valandoms po to, kai pasiekė sausumą ties Kozumeliu, "Vilma" išniro į pietinę Meksikos įlankos dalį ties Kabo Katoše, kur vėjo greitis siekė apie 100 mylių per valandą (160 km/h). Pasiekęs atvirus vandenis, žvalgybinis lėktuvas pranešė apie vidinės ir išorinės 70-90 mylių (110-145 km) skersmens akių sienelių likučius. Aplink akiduobes sustiprėjo konvekcija, o vidinis konvekcijos branduolys, kuris prieš tai buvo sutrikęs virš sausumos, tapo šiek tiek labiau organizuotas.

Dėl galingos į rytus judančios vidutinio lygio įdubos per centrinę JAV dalį uraganas pasuko į šiaurės rytus ir pamažu greitėjo. Stiprėjant stipriam pietvakarių oro srautui viršutiniame lygyje, sustiprėjo vertikalus vėjo šlytis, tačiau, nepaisant šlyties, "Wilma" toliau stiprėjo. Spalio 24 d. pradžioje "Vilma" vėl įgijo didžiojo uraganostatusą, būdama maždaug už 120 mylių (195 km) į vakarus-pietvakarius nuo Keivesto (Florida). Ji pamažu tapo geriau organizuota, o didelė 50 mylių (80 km) akis tapo labai ryški palydoviniuose ir radiolokaciniuose vaizduose. Vilma sugebėjo išlaikyti savo jėgą, nes didelės tropinių ciklonų akys yra stabilesnės ir atsparesnės vertikaliam vėjo kirpimui. Nepaisant to, kad vėjo šlyties vertė siekė apie 48 km/h, "Vilma" dar labiau sustiprėjo ir pasiekė 125 km/h (200 km/h) greitį. Artėdama prie Floridos ji šiek tiek susilpnėjo, o spalio 24 d. apie 1030 UTC ji pasiekė sausumą ties Romano kyšuliu, kur vėjo greitis siekė 120 mph (195 km/h).

Uraganas "Vilma" per maždaug 4,5 valandos kirto Floridos pusiasalį, toliau judėdamas į šiaurės rytus, ir netoli Jupiterio į Atlanto vandenyną įžengė kaip susilpnėjęs 110 mylių per valandą (175 km/h) uraganas. Į vakarus nuo "Vilmos" per teritoriją slinko stiprus šaltasis frontas, susijęs su vidutinio lygio įduba, tačiau vėsesnis ir sausesnis oras, esantis už fronto, negalėjo visiškai prasiskverbti į uragano vidinį branduolį ir jį susilpninti. Netrukus po to, kai paliko Floridos pakrantę, "Wilma" vėl ėmė stiprėti - manoma, kad taip atsitiko dėl sumažėjusios akies sienos ir šiltų Golfo srovės vandenų trinties. Spalio 25 d. anksti ryte uraganas pasiekė antrinį maksimalų 125 mylių per valandą greitį, būdamas maždaug už 340 mylių (545 km) į rytus nuo Džeksonvilio, Floridos valstijoje. Tuo metu didelė "Vilmos" cirkuliacija absorbavo mažesnę atogrąžų depresiją "Alfa" virš Bahamų salų. Netrukus po to dėl vėjo šlyties ir greito judėjimo į priekį, kuris siekė 50 mylių per valandą (80 km/val.), ji lėtai silpnėjo. Bendras debesų modelis ėmė dezorganizuotis, akis tapo mažiau matoma, o konvekcija - mažiau simetriška. Spalio 25 d. 1170 UTC centras buvo į šiaurės vakarus nuo pirminės konvekcijos, nes šaltas oras iš pietvakarių sutrikdė cirkuliaciją. Likusi konvekcija ir toliau mažėjo, o spalio 26 d. pradžioje Wilma virto ekstratropiniu ciklonu, būdama apie 230 mylių (370 km) į pietryčius nuo Halifakso (Naujoji Škotija). Ekstratropinės audros liekana tęsėsi į rytus-šiaurės rytus, kol spalio 27 d. ją sugėrė kita ekstratropinė audra.

Susiję puslapiai

• Uraganas Vilma
• 2005 m. Atlanto uraganų sezonas