9-Oji simfonija d-moll,
Ludwigo van Beethoveno 9-oji simfonija d-moll, op. 125 (Chorinė simfonija) - vienas garsiausių kada nors parašytų muzikos kūrinių.
Simfonija - tai muzikos kūrinys orkestrui. Beethovenas parašė devynias simfonijas. Ši, paskutinioji, kurią jis parašė, yra labai neįprasta, nes paskutinėje dalyje taip pat dainuojama: joje dainuoja keturi solistai (sopranas, altas, tenoras ir bosas) ir choras. Todėl ji vadinama "chorine" simfonija ("chorinė" reiškia: "chorui"). Tai labai ilgas, daugiau nei valandą trunkantis kūrinys. Tai irgi buvo neįprasta.
Šią simfoniją sudaro keturios dalys. Pirmoji dalis yra sonatos formos. Antroji ir trečioji dalys išdėstytos atvirkščiai nei įprasta tvarka: antroji dalis yra scherzo, o trečioji - lėtoji dalis. Tai tema ir variacijos. Paskutinėje dalyje skamba neseniai mirusio garsaus poeto Friedricho Schillerio eilėraščio žodžiai. Poema vadinosi "Odė džiaugsmui" (angl. Ode an die Freude). Šioje poemoje skamba aiški žinia visai žmonijai: joje kalbama apie taikų ir darnų gyvenimą kartu. Ji buvo parašyta Prancūzijos revoliucijos metu, kai šios idėjos Europoje tapo labai svarbios.
Pagrindinė paskutinės dalies melodija (dainuojama pagal žodžius: "Freude, schöne Götterfunken, Tochter aus Elysium") yra viena žinomiausių melodijų pasaulyje. Daugelis vaikų mėgsta ją groti instrumentais, nes pirmoje melodijos dalyje naudojamos tik penkios natos (ją galima groti C, D, E, F, G). Kai melodija pirmą kartą skamba simfonijoje, ją groja violončelės ir kontrabosai.
1972 m. "Odė džiaugsmui" buvo priimta kaip Europos nacionalinis himnas, o oficialią aranžuotę orkestrui parašė Herbertas von Karajanas.
Beethovenas nuo jaunystės domėjosi garsiąja Schillerio poema. 1817 m. jis pradėjo rašyti pirmąsias dvi simfonijos dalis. 1822 m. jis nusprendė panaudoti Šilerio poemą simfonijoje. Didžiąją likusią simfonijos dalį jis parašė 1823 m., o baigė 1824 m. Pirmą kartą ji buvo atlikta tų pačių metų gegužę. Atlikimui dirigavo Beethovenas. Pasakojama, kad jis stebėjosi, kodėl publika baigus kūrinį nesulaukia aplodismentų. Jie plojo, bet Bethovenas buvo kurčias, todėl negirdėjo. Kažkas privertė jį atsisukti ir jis pamatė, kad žmonės entuziastingai plojo.
Ludwigas van Beethovenas, rašydamas devintąją simfoniją, buvo beveik visiškai kurčias.
