Priesaiką 1789 m. birželio 20 d. teniso korte netoli Versalio rūmų pasirašė 576 iš 577 Prancūzijos trečiosios valdos narių ir keli pirmosios valdos nariai. Įvykis įėjo į istoriją kaip „Teniso korto priesaika“ (fr. Serment du Jeu de Paume) ir tapo reikšmingu momentu Prancūzijos revoliucijos pradžioje.

Iki tol karaliaus sušaukti Generaliniai etatai susirinkdavo pagal luomus: klasė (luomas) turėjo atskirą balsavimą. Vidurinioji klasė (Trečioji valdžia) protestavo, nes, nors ji turėjo daugiausiai atstovų, jų balsai buvo nustumti į antrą planą dėl tradicinės procedūros. Trečioji valdžia reikalavo, kad balsavimas vyktų ne pagal luomus, bet „pagal apklausą“ (pagal atstovų skaičių), bei kad visa Generalinių estatų sesija susirinktų kaip vienas organas.

Posėdžių salė, kur turėjo vykti Generalinių estatų susirinkimas, netikėtai buvo užrakinta. Trečioji valdžia tai suprato kaip bandymą juos sustabdyti arba atskirti, todėl persikėlė į netoliese esantį uždarą teniso kortą. Ten, prižiūrint Tam tikriems lyderiams — tarp jų buvo tokie veikėjai kaip Jean-Sylvain Bailly (sesijos pirmininkas), Abbé Sieyès ir Honoré de Mirabeau — deputatai nusprendė imtis ryžtingesnių veiksmų. Jie prisiekė, kad nepajudės iš vietos, kol "tautos balsas nebus išgirstas" ir kol nebus patenkinti jų reikalavimai. Prie jų prisijungė didikai ir dvasininkai, kurie tam tikromis aplinkybėmis palaikė pakeitimus.

Teniso kortoje duota priesaika skambėjo aiškiai: deputatai pasižadėjo neatsiskirti, kol nebus parengta ir patvirtinta konstitucija, užtikrinanti teisėtas ir nuolatines valstybės reformų gaires. Šis pareiškimas simbolizavo perėjimą nuo senosios tvarkos (ancien régime) link idėjos, kad suverenitetas kyla iš tautos, o ne vien iš karaliaus valios.

Kontekstas ir pasekmės:

  • Prieš Teniso kortos priesaiką karalius Liudvikas XVI buvo sušaukęs Generalinius etatus 1789 m. dėl finansinės krizės ir mokesčių reformų, tačiau procedūriniai nesutarimai parodė gilų luomų konfliktą.
  • Trečioji valdžia reikalavo balsavimo pagal atstovų skaičių ir vieningos asamblėjos formos — tai turėjo didinti jos politinę įtaką.
  • Teniso kortos priesaika sustiprino pasitikėjimą vienos nuomonės tarp deputatų ir padėjo sutelkti opoziciją prieš tradicinę luomų sistemą ir monarchinę valdžią.
  • Po kelių dienų spaudimo ir politinių pokyčių karalius galiausiai leido, kad Generalinis estatas veiksmingai funkcionuotų kitaip: tautos atstovai ir dalis kitų luomų pradėjo veikti kaip vienas organas — tai tapo žingsniu link to, ką Trečioji valdžia vadino "Nacionaline asamblėja".

Teniso kortos priesaika laikoma vienu iš kritinių žingsnių, kurių seka paruošė dirvą radikalesnėms revoliucijos fazėms — taip pat ir Bastyilijos šturmui 1789 m. liepos 14 d. — ir ženklino politinės galios persikėlimą nuo privilegijuotų luomų ir monarchijos prie platesnių tautos atstovų.

Pastaba dėl šaltinių ir interpretacijų: istorikai pabrėžia, kad detalės (pavyzdžiui, kiek tiksliai deputatų prisiekė, kas tiksliai buvo pasakyta) kartais skiriasi pagal šaltinį. Vis dėlto Teniso kortos priesaikos reikšmė — kaip simbolinio apreiškimo, kad suverenitetas turi pereiti prie tautos atstovų — yra plačiai pripažinta.