Tiksotropija
Tiksotropija - tai tam tikrų gelių ar skysčių savybė, kuri įprastomis sąlygomis yra klampi (tiršta), tačiau purtant, maišant ar kitaip paveikus, jie teka (tampa ploni, mažiau klampūs).
Technine kalba: kai kurių neneutoninių skysčių klampa kinta; kuo ilgiau skystis patiria šlyties įtempį, tuo mažesnė jo klampa. Tiksotropinis skystis - tai skystis, kurio klampos pusiausvyra pasiekiama per ribotą laiką, kai šlyties greitis keičiasi laipsniškai. Daugelis gelių ir koloidų yra tiksotropinės medžiagos, kurios ramybės būsenoje yra stabilios formos, tačiau maišant tampa skystos.
Kai kurie skysčiai yra antitiksotropiniai: kurį laiką veikiant pastoviam šlyties įtempiui, didėja klampa ar net kietėja. Nuolatinis šlyties įtempis gali būti taikomas kratant arba maišant. Jie yra daug retesni.
Natūralūs pavyzdžiai
Vaikščiojant po smėlį įprasta, kad jis vietomis suskystėja. Tai tiksotropinė reakcija į spaudimą. Kraštutiniais atvejais judrus smėlis gali kelti pavojų žmonėms ir gyvūnams.
Kai kurie moliai yra tiksotropiniai, o jų savybės labai svarbios statybų ir geotechnikos inžinerijoje. Tai įrodo nuošliaužos, pavyzdžiui, paplitusios Lyme Regis uolose Dorsete ir Aberfano katastrofoje Velse. Taip pat ir laharas - tai vulkaninio reiškinio metu suskystinta žemės masė, kuri greitai sustingsta.
Geotechnikoje naudojami gręžimo purvai gali būti tiksotropiniai. Tam tikromis sąlygomis šią savybę gali turėti ir bičių medus (viržių medus).
Kitas tiksotropinio skysčio pavyzdys yra sinovinis skystis, esantis sąnariuose tarp kai kurių kaulų.
Kai kurioms molio sankaupoms, rastoms tyrinėjant urvus, būdingas tiksotropizmas: iš pradžių kietai atrodęs dumblo krantas, kai į jį kasama ar kitaip pažeidžiama, pasidaro sūrus ir pasisavina drėgmę. Praeityje šiuos molius nusodino mažo greičio srautai, kurie paprastai nusodina smulkiagrūdes nuosėdas.
Šios savybės dažnai naudojamos komerciniuose produktuose, kuriais padengiami paviršiai, pavyzdžiui, dažai ar dantų pasta. Dažų skystumas greitai išnyksta, o paviršius išgaravus vandeniui (arba aliejui) visam laikui sustingsta.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra tiksotropija?
A: Tiksotropija - tai tam tikrų gelių ar skysčių savybė, kurie įprastomis sąlygomis yra klampūs, bet suplaka, kai yra purtomi ar maišomi.
K: Kas yra neneutoniniai skysčiai?
A: Nenuotoniškieji skysčiai - tai skysčiai, kurių klampumas kinta. Kuo ilgiau skystis patiria šlyties įtempį, tuo mažesnė jo klampa.
K: Kas yra tiksotropinis skystis?
A: Tiksotropinis skystis - tai skystis, kurio klampos pusiausvyra pasiekiama per ribotą laiką, kai šlyties greitis keičiasi laipsniškai.
K: Kokios medžiagos yra tiksotropinių medžiagų pavyzdžiai?
A: Daugelis gelių ir koloidų yra tiksotropinių medžiagų pavyzdžiai, kurie ramybės būsenoje yra stabilios formos, bet maišant tampa skysti.
K: Kas yra antitiksotropiniai skysčiai?
A: Antitiksotropiniai skysčiai - tai skysčiai, kurių klampumas didėja arba jie net kietėja, kai veikiami pastovaus šlyties įtempimo.
K: Kaip skysčiui gali būti taikomas pastovus šlyties įtempimas?
A.: Nuolatinis šlyties įtempimas skysčiui gali būti taikomas purtant arba maišant.
K: Ar dažnai pasitaiko antitiksotropinių skysčių?
Atsakymas: Ne, antitiksotropiniai skysčiai pasitaiko daug rečiau nei tiksotropiniai skysčiai.
