Klodas (geologija): apibrėžimas, ypatybės ir pavyzdžiai

Klodas (geologija): aiškus apibrėžimas, ypatybės, sluoksnių atskyrimas ir praktiniai pavyzdžiai — sužinokite apie litostratigrafinius vienetus ir jų geologinę reikšmę.

Autorius: Leandro Alegsa

Geologijoje klodas - tai mažiausias uolienos ar telkinio padalinys. Tai geologinis darinys arba stratigrafinė uolienų serija, pasižyminti aiškiai apibrėžtomis skiriamosiomis plokštumomis (klodo plokštumomis), skiriančiomis ją nuo aukščiau ir žemiau esančių sluoksnių.

Klodas yra mažiausias litostratigrafinis vienetas. Jo storis svyruoja nuo centimetro iki kelių metrų. Nuo aukščiau ir žemiau esančių klodų jį galima atskirti pagal uolienų ar mineralų tipą ir dalelių dydį. Šis terminas paprastai taikomas nuosėdiniams sluoksniams, bet gali būti vartojamas ir vulkaniniams srautams ar pelenų sluoksniams apibūdinti.

Karjere klodas - tai terminas, kuriuo vadinama granito ir panašių uolienų struktūra, leidžianti joms skilti aiškiai apibrėžtomis plokštumomis horizontaliai arba lygiagrečiai žemės paviršiui.

Ypatybės ir atpažinimas

Klodą dažniausiai atskiria viena arba keli apibūdinantys požymiai:

  • uolienos mineraloginė sudėtis (pvz., skirtingas kiekis kvarco, feldšpatų ar karbonatų);
  • grūdėtumas ir dalelių dydis (pvz., smėlis, šliaužas, molis);
  • spalva ir paviršiaus savybės (oksidacijos dėmės, laminacijos);
  • sedimentinės struktūros (laminacija, kryžminė luošuma, bangų ženklai, varvų sluoksniai);
  • fosilijų turinys ar kiti biologiniai žymenys;
  • cheminiai ar geocheminiai indikatoriai (pvz., pH, organinės medžiagos koncentracija).

Klodų ribos (klodo plokštumos) gali būti formuojamos depozicijos pokyčių, pertraukų (hiatu­sų), erozijos paviršių arba staigių įvykių, pvz., vulkaninių pelenų dėjimosi. Lauke klodus fiksuoja ir aprašo geologai, sudarydami stratigrafinius skersinius, matuodami storį, žymėdami pokyčius ir imdami mėginius tyrimams laboratorijoje.

Stratigrafinė vieta ir mastas

Litostratigrafijoje klodas yra smulkiausias vienetas: keli šalia esantys klodai gali sudaryti nario (member) dalį, narys – sudaro formaciją, o formacija gali priklausyti didesnei grupei. Klodai gali turėti labai ribotą lateralinį pasiskirstymą (prasisukti ar nutrūkti per trumpą atstumą), arba būti plačiai išplitę, jeigu jų susidarymo sąlygos buvo vienodos dideliame plote.

Susidarymo priežastys

Klodai atsiranda dėl kintančių depozicijos sąlygų: vandens gylio, srovės stiprumo, tiekimos kiekio, klimato pokyčių arba staigių įvykių (pvz., potvyniai, audrų nuosėdos, vulkaniniai išsiveržimai). Pavyzdžiui, ramiu periodu nusėda smulkiausios dalelės (moliai), o audromis – stambesnis smėlis ar žvirgždas, todėl susiformuoja skirtingų charakteristikų klodai.

Pavyzdžiai

  • Varvinės molio klodai (metinės laminacijos ežero dugne) – aiškiai atskiriami metų ritmui.
  • Smėlio klodai su kryžmine luošuma – tipiniai delta ar upės aplinkai.
  • Kalkakmenio klodai su gausia faunos liekana – seklio jūros sąlygas žymintys sluoksniai.
  • Vulkaninio pelenų sluoksniai – ploni, tačiau kartais išplitę labai plačiai, naudingi correlacijai ir datavimui.
  • Anglies sluoksniai (klojai) – kaupiasi lagūnose ar durpynuose; ekonomiškai svarbūs iškasenoms.

Praktinis ir ekonominis reikšmingumas

Klodai yra svarbūs geologiniam žemėlapių sudarymui, uolienų aprašymui, naudingųjų iškasenų paieškai ir inžinerinei geologijai. Jie padeda nustatyti akviferų ir naftos ar dujų rezervuarų sandarą, prognozuoti gręžimo sąlygas ir parengti kasybos bei karjerų eksploatavimo projektus. Karjeruose klodai (pvz., granito skilimo klodai) lemia, kaip lengvai uolieną galima išgauti ir kaip ją suskaldyti į blokus.

Praktiniai patarimai lauke

  • Stebėkite spalvos, grūdėtumo ir sedimentiškos struktūras – tai dažniausiai aiškiausi klodų atpažinimo požymiai.
  • Žymėkite klodų ribas stratigrafiniame profilyje ir imkite reprezentatyvius mėginius.
  • Saugokite ryšį su platesniu stratigrafiniu kontekstu – vienas klodas retai pasako visą geologinę istoriją.

Santrauka: klodas – tai funkcionaliai ir stratigrafiškai aiškiai apibrėžtas uolienos sluoksnis, kurio atpažinimas ir aprašymas yra pagrindinis žingsnis tyrinėjant nuosėdines ir kai kurias magmatines uolienas, planuojant darbus karjeruose ir vertinant geologinius išteklius.

Nuosėdinė paklotė (Turkija)Zoom
Nuosėdinė paklotė (Turkija)

Inžinerija

Geotechninėje inžinerijoje pagrindo plokštuma dažnai sudaro pertrūkį, kuris gali turėti didelę įtaką grunto ir uolienų mechaninėms savybėms (stiprumui, deformacijai). Tai svarbu, pavyzdžiui, statant tunelius, pamatus ar šlaitus.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra geologinis klodas?


A: Uoliena - tai mažiausias uolienos ar nuosėdos sluoksnis, pažymėtas aiškiai apibrėžtomis skiriamosiomis plokštumomis, skiriančiomis jį nuo aukščiau ir žemiau esančių sluoksnių.

K: Koks yra mažiausias litostratigrafinis vienetas?


A: Mažiausias litostratigrafinis vienetas yra klodas.

K: Koks yra klodo storis?


A: Klodo storis svyruoja nuo centimetro iki kelių metrų.

K: Kaip galima atskirti klodą nuo aukščiau ir žemiau esančių klodų?


A: Klodą nuo aukščiau ir žemiau esančių klodų galima atskirti pagal uolienų ar mineralų tipą ir dalelių dydį.

K: Kokio tipo sluoksniams paprastai taikomas terminas "klodas"?


A: Terminas "klodas" paprastai taikomas nuosėdiniams sluoksniams.

K: Ar terminas "klodas" gali būti vartojamas vulkaniniams srautams arba pelenų sluoksniams?


A: Taip, sąvoka "klodas" gali būti vartojama ir vulkaniniams srautams ar pelenų sluoksniams.

K: Kas yra klodas karjere?


A.: Karjere klodas - tai terminas, kuriuo vadinama granito ir panašių uolienų struktūra, leidžianti joms skilti aiškiai apibrėžtomis plokštumomis horizontaliai arba lygiagrečiai žemės paviršiui.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3