Raketa V-2 (vok. Vergeltungswaffe 2) buvo pirmoji pasaulyje balistinė raketa — tuo metu revoliucinis tuo pačiu metu ir karinis, ir inžinerinis išradimas. Ji taip pat tapo pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, pasiekusiu kosmoso ribą pagal tuometinius kriterijus: pirmoji sėkmingai pakilusi V‑2 1942 m. spalio 3 d. iš Peenemünde pasiekė apie 192 km aukštį. V-2 konstrukcija ir technologijos vėliau tapo modernių skrydžių į orbitą ir tarpžemyninių raketų pagrindu.

Kūrimas ir techninės savybės

V-2 (A-4) projektą ėmėsi Vokietijos raketų inžinieriai 1930–1940 m., vadovaujami Wernherio von Braun ir kitų specialistų Peenemündėje. Raketa buvo skirta tolimajam bombardavimui ir turėjo tokias pagrindines savybes:

  • Variklio tipas: skystojo kuras varoma turboreaktyvinė sistema, naudota etanolio ir skysto deguonies (LOX) mišinys.
  • Trupmena ir variklio galia: V-2 variklis generavo apie dešimtis tonų traukos, leidžiančios pakelti kelių tonų užtaisą.
  • Matmenys ir masė: raketos ilgis siekė ~14 m, skersmuo ~1,65 m, paleidimo masė – keliolika tonų.
  • Warhead: apie 1 t sprendimo svorio kovinis užtaisas.
  • Skrydžio profilis: balistinis trajektorijos pobūdis — raketa kyla, pasiekia viršūnę ir tada krinta link taikinio; maksimalus nuotolis siekė kelis šimtus kilometrų (praktiškai apie 300–320 km)
  • Greitis: V-2 pasiekdavo kelis kartus didesnį nei garso greitis (apie Mach 3–4), todėl tada neturėta efektyvių priemonių jos numušti.
  • Valdymas ir navigacija: inertinė (giroskopinė) valdymo sistema, leidusi nukreipti raketą į numatytą trajektoriją, bet be tikslumo, charakteringo balistiniams ginklams.

Šios technologijos tuo metu buvo labai pažangios, bet gamybos ir eksploatavimo srityse V-2 raketos turėjo daug trūkumų ir pavojų — jos buvo brangios, sudėtingos ir kartais sprogdinamos dar pakilimo stadijoje.

Karinis panaudojimas ir padariniai

Naciai panaudojo V-2 bombarduoti Londoną, Antverpeną ir kitus Europos miestus. Pirmoji V-2, panaudota kaip ginklas, sprogo 1944 m. rugsėjo 8 d. Paryžiuje, o vėliau tą pačią dieną Londone sprogo antroji raketa.

Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos vermachtas (ir SS) paleido daugiau nei 3 000 V-2 raketų; pagal skaičiavimus jų smūgių metu žuvo apie 7 250 kariškių ir civilių. Be tiesioginių aukų nuo smūgių, raketų gamyba turėjo žiaurių humani- torių pasekmių: raketų gamybos įrenginiai, ypač povandeninis gamybos kompleksas Mittelwerk/Mittelbau prie Dora koncentracijos stovyklos, rėmėsi priverstiniu darbo jėga — dešimtys tūkstančių kalinių kentėjo ir daug jų mirė dėl siaubingų darbo ir gyvenimo sąlygų.

V-2 buvo varginantis ginklas: nors technologija suteikė galimybę mušti didelius atstumus, raketos neturėjo didelio taktiniu tikslumo, o gamybos bei paleidimo išlaidos buvo labai didelės lyginant su pasiektu sunaikinimu.

Pokario likimai ir paveldas

Po karo V-2 technologijos tapo pagrindu spartiems raketų ir kosminių tyrimų programų vystymams. Nugalėtojai konfiskavo gamyklas, dokumentus ir raketų dalis, o daug Vokietijos specialistų buvo perkelti į JAV, SSRS ir Didžiąją Britaniją. Jungtinėse Valstijose svarbų vaidmenį suvaidino vokiečių raketų mokslininkų komanda iš Peenemiundės, vadovaujama Wernherio von Brauno, kuris karo pabaigoje pasidavė JAV. JAV iš Vokietijoje užgrobtų dalių surinkta pirmoji V-2 raketa buvo paleista 1946 m. balandžio mėn. iš White Sands (Naujoji Meksika). Iš viso JAV iš V-2 atliko 66 mokslinius ir bandymų skrydžius; paskutinė tokia paleidimo serija baigėsi 1951 m. spalio 29 d.

Sovietų Sąjunga taip pat panaudojo pagrobtas technologijas — jos A-4 kopija tapo pagrindu ankstyviesiems sovietiniams balistiniams ginklams (pvz., R-1). Tuo tarpu Wernheris von Braun ir jo komanda vėliau dalyvavo JAV kosminių projektų vystyme, o jų darbas prisidėjo prie Saturn V raketos, kuri galiausiai nuvedė žmones į Mėnulį.

Poveikis ir etinė vertinimo perspektyva

V-2 yra technologinis šuolis į raketų eros amžių — ji parodė, kad įmanoma sukurti operatyvias skysto kuro balistines sistemas. Tačiau istorija apie V-2 taip pat primena, kad technologinis progresas gali būti susijęs su didelėmis žmogaus kančių ir karo nusikaltimų pasekmėmis: priverstinis darbas, civilinės auka ir karinės strategijos pasirinkimai kelia rimtus etinius klausimus, kuriuos istorikai ir inžinieriai nagrinėja iki šiol.

V-2 reikšmė yra dviprasmė: ji yra tiek mokslo ir technikos pažangos antspaudas, tiek priminimas apie to meto politines ir moralines tragedijas.