Viverravidae — išnykusi ankstyvųjų žinduolių plėšrūnų šeima (Paleocenas–Eocenas)
Viverravidae — išnykusi ankstyvųjų plėšrūnų šeima (Paleocenas–Eocenas): unikali kaukolė ir sumažėję dantys, gyveno prieš ~60 mln. metų Šiaurės Amerikoje; nauji tyrimai keičia jų taksonomiją.
Viverravidae – išnykusi ankstyvųjų žinduolių plėšrūnų šeima, priskiriama Miacoidea virššeimai. Šie gyvūnai gyveno nuo ankstyvojo paleoceno iki eoceno, o pirmieji fosilijų radiniai Šiaurės Amerikos sluoksniuose datuojami maždaug prieš 60 mln. metų. Viverravidae pavadinimas siejamas su panašumu į gyvūnus, vadinamus civetais (Viverridae), tačiau jie nėra tos pačios eilės nariai.
Aprašymas ir morfologija
Viverravidai buvo nedidelio arba vidutinio dydžio žinduoliai, dažniausiai pritaikyti mėgautis grobiu ir vabzdžiais. Jų kaukolė buvo santykinai ilga, o snukis dažnai siauras, rodantis plėšrios mitybos pritaikymą. Vienas ryškiausių bruožų – sumažėjęs krūminių dantų skaičius (krūminių dantų eilėse liko ne daugiau nei dvi), kas rodo specializaciją kraujui ar minkštiems audiniams pjaustyti. Šių gyvūnų dantų morfologija bei kaukolės formos ypatybės leidžia manyti, kad jie buvo aktyvūs medžiotojai — grobį gaudė naktimis arba prieblandoje, o mityba galėjo apimti smulkius žinduolius, roplius, vabzdžius ir galbūt vaisius.
Taksonomija, filogenija ir ryšiai su kitais mėsėdžiais
Viverravidae dažnai laikoma monofiline grupe, t. y. į ją įeina visi jos nariai ir jų bendras protėvis. Tradiciškai viverravidai buvo laikomi ankstyvosiomis mėsėdžių linijomis ir siejami su būriu Carnivora. Tačiau naujesni kaukolės ir dantų struktūros tyrimai (žr. morfologijos analizę) rodo, kad viverravidai greičiausiai nepriklauso tiesiogiai šiai būriui. Dėl to jie tebėra vertinami kaip Miacoidea virššeimos nariai – ankstyvųjų mėsėdžių grupė, kuri gali būti šoninė Carnivora gimine arba artima, bet atskira linija.
Paplitimas ir paleoecologija
Fosilijos rodo, kad viverravidai gyveno Šiaurės Amerikoje, taip pat Europoje ir Azijoje, kur jų buveinės apėmė miškingas ir miškingas-lapuočių ekosistemas, kurios dominavo paleoceno ir eoceno laikotarpiais. Jie užėmė ekologines nišas, kurias vėliau dalinai perėmė ir adaptavo tikrieji mėsėdžiai (Carnivora). Viverravidų išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet greičiausiai tai buvo keli veiksniai: klimato pokyčiai eoceno metu, konkurencija su išsivysčiusiomis Carnivora grupėmis ir ekologinės nišos pokyčiai.
Fosilinis paveldas ir reikšmė
Viverravidae yra svarbūs studijuojant žinduolių evoliuciją po dinozaurų išnykimo, nes jie atspindi ankstyvą plėšrūninių žinduolių adaptacijų įvairovę. Fosilijų tyrimai padeda suprasti, kaip keitėsi dantų ir kaukolės struktūros, kaip atsirado specializuotos mitybinės strategijos ir kaip vyko konkurencija tarp skirtingų plėšrūninių grupių per paleoceno–eoceno laikotarpį.
Apibendrinant, Viverravidae yra praeities mėsėdžių šeima, turėjusi savitą morfologiją ir ekologiją; nors jie kadaise buvo laikomi ankstyvaisiais Carnivora atstovais, naujausi morfologiniai duomenys kelia abejonių dėl tiesioginio giminystės ryšio su šiandieninėmis mėsėdžių eilėmis.
Ieškoti