Baltasis laivas (pranc. la Blanche-Nef) - istorinis laivas, nuskendęs Lamanšo sąsiauryje. Jis nuskendo netoli Normandijos pakrantės prie Barfleuro 1120 m. lapkričio 25 d. Išgyveno tik du iš laive buvusių žmonių. Tarp nuskendusiųjų buvo Vilhelmas Adelinas, vienintelis likęs gyvas teisėtas Anglijos karaliaus Henriko I sūnus ir įpėdinis. Viljamo Adelino mirtis sukėlė įpėdinystės krizę ir grandinę įvykių, pakeitusių Anglijos istoriją.

Kaip įvyko nelaimė

Baltasis laivas išplaukė tą pačią naktį iš Barfleuro link Anglijos krantų. Laive buvo daug karališkosios šeimos sąjungininkų, paveldėtojų ir jaunųjų aristokratų — istoriniuose šaltiniuose minima, kad aukų skaičius siekė apie 300 žmonių. Pagal viduramžių kronikas, laive vyko gėrimų, linksmybių ir neatsargumo naktis; plaukiota greitai tamsoje, ir laivas trenkėsi į paslėptą riedulį ar seklumą. Laivas skendo labai greitai, todėl dauguma keleivių neturėjo galimybių išsigelbėti. Pagal kai kuriuos liudijimus Vilhelmas Adelinas trumpam buvo išgelbėtas, bet esą sugrįžo bandyti gelbėti kitus ir nuskendo — ši detalė minima keliose kronikose, tačiau tikslios to eigos aplinkybės nėra visiškai patvirtintos.

Priežastys ir liudininkų pasakojimai

  • Viduramžių šaltiniai kaltino įgulos ir keleivių neblaivumą bei skubėjimą plaukti tamsiu paros metu.
  • Techninės priežastys — naktinis plaukimas prie akmenuotų krantų ir paslėptos seklumos — padidino avarijos riziką.
  • Laivo kapitono vardas tradiciškai siejamas su Normandijos jūreiviu, tačiau dėl chronikų fragmentiškumo dalis detalių liko neaiškios.

Pasekmės ir įpėdinystės krizė

Vilhelmo Adelino mirtis sukėlė rimtą sosto įpėdinystės krizę. Karalius Henrikas I neteko vienintelio teisėto sūnaus; nors jis turėjo dukterį — imperatorę Matildą (Maud), — viduramžių Anglijoje moterų teisė į sostą buvo problematiška. Henry I bandė užtikrinti dukters perėmimą: jis privertė didikų prisiekti ištikimybę Matildai ir vėliau vedė antrą kartą (1121 m.) ieškodamas politinės paramos. Nepaisant to, po Henriko mirties 1135 m. jo sosto įpėdiniu tapo jo brolėno sūnus Steponas (Stephen of Blois), kuris greitai okupavo karūną — tai pradėjo ilgą vidinį konfliktą, žinomą kaip "Chaos" arba The Anarchy (apie 1135–1153 m.).

Per Anarchiją šalis kentėjo nuo ilgalaikių susirėmimų tarp Matildos šalininkų ir Stepono pasekėjų. Konfliktas baigėsi 1153 m. pasiekus susitarimą (Treaty of Wallingford), pagal kurį Steponas paliko sosto paveldėjimo teisę Matildos sūnui — būsimo Henrikas II (Plantagenet) — užtikrindamas linijos pokytį ir ilgalaikes pasekmes Anglijos monarchijai.

Istorinė reikšmė

Baltasis laivas tapo kertiniu įvykiu XII a. anglų ir normandų politikoje: vienas jūros įvykis pakeitė valdžios pusiausvyrą ir sukėlė dešimtmečius trunkančią pilietinę kovą. Ši katastrofa dažnai minima kaip pavyzdys, kaip atsitiktinumai gali turėti didžiulį poveikį istorijai.

Šaltiniai ir kultūrinė atmintis

Įvykiui apie 1120 m. skyrė dėmesį keli viduramžių istorikai ir kronikininkai; jų pasakojimai atspindi tiek faktines aplinkybes, tiek laikmečio moralines interpretacijas (pvz., kaltinimus neatsargumui ar Dievo bausmei). Baltasis laivas iki šiol lieka analizuojamas istorikų — tiek kaip konkretus incidentas, tiek kaip simbolis tuometinių valdžią ir paveldėjimą lemiančių rizikų.