Jugoslavijos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse: istorija, laikotarpiai ir faktai
1920 m. Jugoslavija pirmą kartą išsiuntė sportininkus į olimpines žaidynes. Prieš tai keli sportininkai iš Kroatijos, Slovėnijos ir Voivodinos buvo Austrijos ir Vengrijos olimpinėse rinktinėse, kai šios šalys priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai. Į 1912 m. vasaros olimpines žaidynes iš Serbijos buvo išsiųsta nedidelė dviejų sportininkų komanda.
Jugoslavija buvo trijų skirtingų tautų olimpinių komandų pavadinimas:
- Jugoslavijos karalystė (iki 1929 m. oficialiai vadinta Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste) 1920-1936 m.
- Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika nuo 1948 m. iki 1992 m. žiemos olimpinių žaidynių
- Jugoslavijos Federacinė Respublika, kurią sudarė tik Juodkalnija ir Serbija, 1996-2002 m.
1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse dvi valstybės, kadaise priklausiusios Jugoslavijai (Kroatija ir Slovėnija), pradėjo siųsti savo komandas į olimpines žaidynes. Nuo 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių visos šešios buvusios Jugoslavijos dalys siuntė savo komandas į žaidynes.
Laikotarpiai ir politinis kontekstas
Per visą savo istoriją Jugoslavijos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse buvo glaudžiai susijęs su šalies politiniu statusu ir tarptautiniu pripažinimu. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusi Karalystė debiutavo 1920 m.; po Antrojo pasaulinio karo ir SFR Jugoslavijos susiformavimo olimpinė veikla atsinaujino 1948 m. Pokyčiai 1990–1992 m., kai prasidėjo federacijos žlugimas ir nepriklausomybės siekiai, pakeitė ir olimpinių komandų sudėtį bei pavadinimus.
1992 m. vasaros žaidynėse (Barselona) dėl Jungtinių Tautų sankcijų sportininkai iš tuometinės Jugoslavijos Federacinės Respublikos (Serbijos ir Juodkalnijos) negalėjo varžytis po savo vėliava; dalis atletų dalyvavo kaip nepriklausomi olimpinių žaidynių dalyviai (Independent Olympic Participants), varžydamiesi po Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava.
Laikotarpiai pagal dalyvavimą ir pavadinimus
- 1920–1936 – karalystės laikotarpis, kai šalis varžėsi kaip Jugoslavija (anksčiau oficialiai – Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė).
- 1948–1992 – SFR Jugoslavija reguliariai dalyvavo žiemos ir vasaros žaidynėse; ši epocha apima daugiausiai tarptautinių pasiekimų ir augančią sportinę reputaciją.
- 1992–2002 – pertrūkiai ir perėjimas: dalims buvusios federacijos pradėjus kurti atskiras nacionalines olimpines komandas, o Serbija ir Juodkalnija keletą metų sudarė bendrą komandą įvairiais pavadinimais.
Perėjimas prie nepriklausomų rinktinių
1990–2000 m. laikotarpyje buvusios Jugoslavijos respublikos po truputį tapo nepriklausomomis valstybių delegacijomis. Kroatija ir Slovėnija pradėjo siųsti savo komandas jau 1992 m. žiemos žaidynėse; kitos respublikos (Bosnija ir Hercegovina, Makedonija – dabar Šiaurės Makedonija, taip pat vėliau atskirai Serbija ir Juodkalnija / Juodkalnija ir Serbija po 2006 m.) įkūrė savo nacionalines olimpines komitetus ir debiutavo savarankiškai skirtingais laikotarpiais. Galutinis etapas įvyko iki 2008 m., kai visos šešios buvusios Jugoslavijos dalys jau siuntė atskiras delegacijas į vasaros žaidynes.
Pagrindinės sporto šakos ir palikimas
Jugoslavija tradiciškai buvo stipri komandinėse sporto šakose: krepšinis, vandensvydis, rankinis, futbolas – šioms disciplinoms priklausė daugiausia tarptautinių pasiekimų ir žiūrovų susidomėjimo. Taip pat buvo pasiekimų plaukime, lengvojoje atletikoje ir žiemos sportuose. Po federacijos žlugimo daugelis talentų tęsė karjeras atstovaudami savo naujoms, nepriklausomoms valstybėms ir sėkmingai tęsė tradicijas bei raišką tarptautiniuose renginiuose.
Kodėl tai svarbu šiandien
Jugoslavijos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse iliustruoja, kaip sportas veikia šalies identitetą ir tarptautinę reprezentaciją. Istoriniai periodai rodo, kad politiniai pokyčiai tiesiogiai veikia ir sporto struktūras, olimpinių komitetų statusą bei atletų galimybes varžytis. Dauguma buvusios Jugoslavijos regiono šalių šiandien turi stiprias, savarankiškas olimpines komandas ir tęsią paveldo traditions gerinimą bei skatinimą jaunųjų sportininkų gretose.
Dalyvavimo olimpinėse žaidynėse tvarkaraštis
Tauta | Kodas | Pirmieji žaidimai | Paskutiniai žaidimai |
1920 | 1936 | ||
YUG | 1948 | 1992 W | |
CRO | 1992 W | ||
SLO | 1992 W | ||
| IOP | 1992 S | |
BIH | 1992 S | ||
MKD | 1996 | ||
YUG | 1996 | 2002 | |
SCG | 2004 | 2006 | |
| MNE | ||
SRB | 1912 |
Medalių lentelės
Į šias lenteles neįtrauktos Jugoslavijos komandos, atstovaujančios Jugoslavijos Federacinei Respublikai (Serbijai ir Juodkalnijai).
Medaliai pagal vasaros žaidynes
Žaidimai | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
1920 m. Antverpenas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1924 m. Paryžius | 2 | 0 | 0 | 2 |
1928 m. Amsterdamas | 1 | 1 | 3 | 5 |
1932 m. Los Andželas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1936 m. Berlynas | 0 | 1 | 0 | 1 |
1948 m. Londonas | 0 | 2 | 0 | 2 |
1 | 2 | 0 | 3 | |
1956 m. Melburnas | 0 | 3 | 0 | 3 |
1960 m. Roma | 1 | 1 | 0 | 2 |
1964 m. Tokijas | 2 | 1 | 2 | 5 |
1968 m. Meksikas | 3 | 3 | 2 | 8 |
1972 m. Miunchenas | 2 | 1 | 2 | 5 |
1976 m. Monrealis | 2 | 3 | 3 | 8 |
1980 m. Maskva | 2 | 3 | 4 | 9 |
1984 m. Los Andželas | 7 | 4 | 7 | 18 |
1988 m. Seulas | 3 | 4 | 5 | 12 |
Iš viso | 26 | 29 | 28 | 83 |
Medaliai pagal žiemos žaidynes
Žaidimai | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
0 | 0 | 0 | 0 | |
0 | 0 | 0 | 0 | |
1932 m. Lake Placid | nedalyvavo | |||
1936 m. Garmišas-Partenkirchenas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1948 m. Sankt Moricas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1952 m. Oslas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1956 m. Cortina d'Ampezzo | 0 | 0 | 0 | 0 |
1960 m. Squaw Valley | nedalyvavo | |||
1964 m. Insbrukas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1968 m. Grenoblis | 0 | 0 | 0 | 0 |
1972 m. Sapporo | 0 | 0 | 0 | 0 |
1976 m. Insbrukas | 0 | 0 | 0 | 0 |
1980 m. Lake Placid | 0 | 0 | 0 | 0 |
1984 m. Sarajevas (priimančioji šalis) | 0 | 1 | 0 | 1 |
1988 m. Kalgaris | 0 | 2 | 1 | 3 |
1992 m. Albervilis | 0 | 0 | 0 | 0 |
Iš viso | 0 | 3 | 1 | 4 |
Medaliai pagal sporto šaką
Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
5 | 2 | 4 | 11 | |
Imtynės | 4 | 6 | 6 | 16 |
Vandens polo | 3 | 4 | 0 | 7 |
Boksas | 3 | 2 | 6 | 11 |
Rankinis | 3 | 1 | 1 | 5 |
2 | 2 | 1 | 5 | |
2 | 0 | 1 | 3 | |
1 | 4 | 2 | 7 | |
1 | 3 | 1 | 5 | |
Irklavimas | 1 | 1 | 3 | 5 |
1 | 1 | 0 | 2 | |
0 | 2 | 0 | 2 | |
0 | 2 | 0 | 2 | |
Šuoliai su slidėmis | 0 | 1 | 1 | 2 |
Stalo tenisas | 0 | 1 | 1 | 2 |
Judo | 0 | 0 | 2 | 2 |
Iš viso | 26 | 32 | 29 | 87 |
Susiję puslapiai
- IOC šalių kodų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kada Jugoslavija pirmą kartą pasiuntė sportininkus į olimpines žaidynes?
A: Jugoslavija pirmą kartą į olimpines žaidynes sportininkus išsiuntė 1920 m.
K: Kokios šalys priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai prieš tai, kai Jugoslavija išsiuntė sportininkus į olimpines žaidynes?
A: Prieš Jugoslavijai išsiunčiant sportininkus į olimpines žaidynes, keli sportininkai iš Kroatijos, Slovėnijos ir Vojvodinos buvo Austrijos arba Vengrijos olimpinėse rinktinėse, kai šios šalys priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.
K: Kiek sportininkų į 1912 m. vasaros olimpines žaidynes išsiuntė Serbija?
A: Serbija į 1912 m. vasaros olimpines žaidynes išsiuntė nedidelę dviejų sportininkų komandą.
K: Kaip iki 1929 m. oficialiai vadinosi Jugoslavija?
A: Iki 1929 m. Jugoslavija oficialiai vadinosi Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste.
K: Kada Kroatija ir Slovėnija pradėjo siųsti savo komandas į olimpines žaidynes?
A: Kroatija ir Slovėnija savo komandas į olimpines žaidynes pradėjo siųsti 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse.
K: Kada visos šešios buvusios Jugoslavijos dalys pradėjo siųsti savo komandas į žaidynes?
A: Nuo 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių visos šešios buvusios Jugoslavijos dalys pradėjo siųsti savo komandas į žaidynes.